Naujienų srautas

Pasaulyje2024.11.27 16:35

Tomaszewskis ir Gražulis balsavo prieš naująjį EK kabinetą, Andriukaitis susilaikė

00:00
|
00:00
00:00

Europos Parlamentas (EP) patvirtino naująjį Europos Komisijos (EK) kabinetą. Tarp 282 parlamentarų, balsavusių prieš jį, buvo ir Petras Gražulis, Waldemaras Tomaszewskis. Vytenis Povilas Andriukaitis buvo tarp 36 susilaikiusiųjų. 

Už Europos Komisijos sudėtį balsavo 370 europarlamentarų, prieš – 282, 36 susilaikė. Lietuvos atstovas Andrius Kubilius tapo pirmuoju gynybos ir kosmoso eurokomisaru.

Už naująją EK balsavo šie Lietuvos europarlamentarai: Aurelijus Veryga, Andrius Kubilius, Paulius Saudargas, Rasa Juknevičienė, Petras Auštrevičius, Dainius Žalimas, Vilija Blinkevičiūtė, Virginijus Sinkevičius.

Prieš balsavęs W. Tomaszewskis priklauso dešiniajai Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijai, o P. Gražulis priklauso Suverenių tautų Europos frakcijai.

Tomaszewskis: niekas nesikeičia

W. Tomaszewskis argumentavo, kad EK programoje niekas nesikeičia: „Bus tęsiama politika, kuri yra žalinga Europai ir mums, Lietuvai. Visų pirma, žalinga mūsų žemdirbiams, dėl to jie ir streikavo. Šitas utopinis žaliasis kursas nestiprina mūsų Europos konkurencingumo.“

Europarlamentaras užsiminė ir apie neva žalingą genderizmo ideologiją.

„Būtent Ursula von der Leyen yra šitos ideologijos ikona. Dėl to aš balsavau prieš“, – sakė W. Tomaszewskis.

Komentuodamas A. Kubiliui priskirtą portfelį, W. Tomaszewskis kalbėjo, kad apskritai kalbama apie Europos gynybos stiprinimą, bet pati Europa nėra konkurencinga. Anot jo, bus neįmanoma didinti gynybinių pajėgumų neturint konkurencingumo.

Gražulis: nors konservatorius, bet netenkina

P. Gražulis tikino, kad jo balsą „prieš“ lėmė permainų nebuvimas. Kaip ir W. Tomaszewskis, jis akcentavo prastą Europos konkurencingumo situaciją, minėjo perteklinę biurokratiją.

„Metalo pramonė žlunga, automobilių pramonė žlunga, žemės ūkis boikotuoja. Reikėjo permainų, reikia atsisakyti šito kvailo žaliojo kurso, kuris daro didžiulę ekonominę žalą valstybei, – kalbėjo P. Gražulis. – Jeigu visos pasaulio šalys nesilaikys vieningai šito žaliojo kurso, tai mes neišgelbėsime šitos planetos.“

P. Gražuliui neįtiko ir vertybinė EK programa.

„Jokių genderistinių ideologijų neturėtų būti propaguojama, tai šiuo metu ir griauna Europą. Ne Putinas užkariaus Europą, pati Europa sunaikins save“, – tikino P. Gražulis.

Apie A. Kubiliaus poziciją P. Gražulis konkrečiai nekalbėjo, tačiau teigė, kad jam neįtinka jo asmenybė, nepriimtini buvo sprendimai per 2008 m. ekonominę krizę, kai A. Kubilius buvo Lietuvos premjeru.

„Netenkina. Nors konservatorius, bet netenkina“, – teigė P. Gražulis.

Sinkevičius: susiskaldymas persikelia ir į plenarinę salę

V. Sinkevičius komentavo, kad jis iš karto sakė balsuosiantis už Komisijos sudėtį, nes šiame balsavime jis atstovauja Lietuvos žmonių interesams. Pasak jo, lietuviai nori stabilios Komisijos ir tinkamų sprendimų.

„Komisijos pirmininkė nepadarė tokių klaidų, už kurias Lietuvoje ją kritikuotų. Besąlygiška parama Ukrainai, reagavimas laiku į krizes. Aš manau, kad tai yra svarbūs aspektai, todėl aš neturėjau priežasčių nepalaikyti“, – sakė V. Sinkevičius.

Europarlamentaras minėjo, kad jo frakcijos kolegos visgi itin skeptiškai žiūrėjo į Raffaele Fitto paskyrimą EK vicepirmininku. R. Fitto – vadinamosios radikaliosios dešinės „Italijos brolių“ partijos atstovas, dėl jo paskyrimo į vicepirmininkus EP kilo aršių ginčų ir diskusijų.

Tiesa, balsavimo dėl EK sudėties rezultatas laikomas ganėtinai prastu per ilgą laiką – nestinga fragmentacijos. V. Sinkevičius teigė, kad tai yra signalas, jog susiskaldymas, matomas JAV, jau atsiranda ir Europoje.

„Ir tai neišvengiamai persikelia į plenarinę salę, – teigė jis. – Aš manau, kad galbūt galėjo būti tų balsų daugiau, jeigu būtų buvę tikri klausymai, kokie buvo prieš penkerius metus. Dabar klausymai buvo labiau toks parodomasis šou nei iš tiesų klausymai, kurie parodytų stipriąsias ir silpnąsias komisarų puses (...), tas gal būtų buvę atsakymas daugeliui politinių grupių. Tai rodo, kad ta dauguma, kuri yra, labai trapi.“

Galiausiai tie balsavimai stipriai paremti nacionaliniais kontekstais, mano V. Sinkevičius.

„Aš, matydamas Lietuvos kontekstą, kalbėdamas su žmonėmis Lietuvoje, nemačiau priežasčių nepalaikyti. Aš manau, kad dabar laikas pabaigti, užbrėžti brūkšnį ir judėti į priekį su realiais darbais. Nuo kiekvieno komisaro, nuo jo parodytos pagarbos, nuo jo dialogo su Parlamentu priklausys ir jo sėkmės istorija“, – teigė V. Sinkevičius.

Andriukaitis tikėjosi, kad pažadai bus tęsiami

V. Andriukaitis savo susilaikymą grindė tuo, kad jam daug abejonių kelia EK pirmininkės U. von der Leyen programa. Programa, sakė jis, orientuota į konkurencingumą ir investicijas, tačiau be investicijų į žmonių gyvenimo kokybę, be minimalių atlyginimų ir pensijų standartų ir be minimalių sveikatos standartų.

V. Andriukaitis teigė tikėjęsis, kad U. von der Leyen, pagal savo profesiją esanti gydytoja, pratęs dar 2020 m. išsakytus pažadus apie stiprią ES sveikatos politiką, ir pabrėžė, kad ši politika EK programoje buvo palikta kone užribyje.

„Paklauskite šiandien daugybės europiečių, kokios jų pačios baisiausios problemos, – sakė V. Andriukaitis. – Tai yra sveikata, priėjimas prie daktarų, gydymas, kainos, vaistai ir t. t. Nematyti šito programoje, o tai turėtų būti milžiniška dalis. Aš iš karto pasakiau, kad, deja, šito aš negaliu priimti.“

Europarlamentaras taip pat teigė, kad ši EK programa yra labiau dešiniojo flango, kad retorika beveik atitinka bankų konsultantų mąstymą. Jis pasigedo ir atsakymo, kaip būtų konkrečiai sprendžiamas klausimas dėl Ukrainos ateities Bendrijoje.

„Kita vertus, yra ir Komisijos pačios sudėties problema. Man nėra priimtina, kad iš radikalios dešinės žmogus paskirtas vicepirmininku. Taip, jis prie eilinių komisarų gali būti, bet vicepirmininku? Vadinasi, mes iškeliame net ir euroskeptinę dalį aukštyn“, – kalbėjo V. Andriukaitis.

Jo kolegė V. Blinkevičiūtė balsavo už Komisijos sudėtį, V. Andriukaitis teigė, kad natūralu, jog nuomonės skiriasi. Be to, pasak jo, kitaip nei jis, V. Blinkevičiūtė nedalyvavo komisarų klausymuose, nes buvo užsiėmusi rinkiminiais reikalais Lietuvoje.

Kritika šiai Europos Komisijos sudėčiai skriejo ir iš kitų populistinių Europos Parlamento frakcijų, pavyzdžiui, frakcijos „Patriotai už Europą“ pirmininkas Jordanas Bardella, kreipdamasis į EK pirmininkę U. von der Leyen, teigė, kad šiandien pateikta nauja komanda, sudaryta iš niekam nežinomų asmenų, kurių „niekas nerinko“.

„Tačiau jie lems 450 milijonų gyventojų gyvenimą“, – sakė jis.

Pasak jo, viskas vyksta Briuselio koridoriuose, pavyzdžiui, nusprendžiant, kad automobilių su vidaus degimo varikliais reikia atsikratyti iki 2035 m., ūkininkams numatyti drakoniški reikalavimai, nepaisant protestų.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi