Valdančioji Sakartvelo partija prieš svarbius parlamento rinkimus žmonėms siunčia žinutę – jei bus perrinkta ketvirtą kartą, šalyje nebus karo. Opozicijos ir nevyriausybinių organizacijų teigimu, „Sakartvelo svajonė“ išnaudoja kartvelų atmintyje gyvą karo traumą, nors pati partija vis labiau artina šalį prie Rusijos.
Sakartvelo pasienyje su Rusijos okupuotu Abchazijos regionu saulėtą spalio dieną verda gyvenimas. Iš Abchazijos pusės kas kelios minutės atvyksta autobusiukas, iš jo išlipę dešimtys kartvelų skuba į neokupuotą šalies dalį apsipirkti ar gauti įvairių paslaugų.
„Atvažiuoju, kai ko nors noriu. Ką daryti? Valgyti norisi, apsirengti norisi, gyvam žmogui ko nors norisi visada. Perkame maisto produktų, rūbų, ūkinių prekių. Pigiau čia, daugiau pasirinkimo“, – sako ką tik į Sakartvelą atvykusi Abchazijos mieste Galyje gyvenanti 76-erių metų Klara.
Moteris tikina iš Abchazijos į Sakartvelą vykstanti retai, tik kai ko nors prisireikia. O štai 25-erių metų Angelina, gyvenanti 10 minučių kelio nuo sienos su Sakartvelu, sako čia apsilankanti dažnai.
„Dažniausiai važiuoju į Sakartvelą nusipirkti maisto produktų ar pas gydytoją, pas gimines. Medicina Abchazijoje labai žemo lygio, man geriau čia, geresnė kokybė, gydytojai geresni“, – aiškina su kūdikiu ant rankų sieną perėjusi mergina.
Galio regionas šiandien yra vienintelis Abchazijoje, kuriame etniniai kartvelai sudaro daugumą gyventojų. Jie turi specialius leidimus laisvai keliauti tarp okupuoto regiono ir Sakartvelo.
Visgi Sakartvelo institucijų duomenimis, po konfliktų su Abchazija (1992–1993) ir Pietų Osetija (1991–1992) iš šių teritorijų pasitraukė per 250 000 kartvelų, o dar apie 26 000 asmenų jas paliko po 2008 m. karo su Rusija.
Šiandien valdančioji „Sakartvelo svajonės“ partija, įkurta Rusijoje turtus susikrovusio oligarcho Bidzinos Ivanišvilio, išnaudoja karo traumą ir baimę, siekdama perrinkimo ketvirtą kartą iš eilės.
Dažnai prorusiška vadinama partija tapo itin nemėgstama didelės dalies Sakartvelo visuomenės dėl glaudžių santykių su Maskva ir kontroversiškų teisės pakeitimų, kurie atitolino šalies siekį tapti Europos Sąjungos nare.
Manipuliacija ir šantažas
Viena iš svarbiausių „Sakartvelo svajonės“ kampanijos žinučių prieš spalio 26 d. vyksiančius svarbius parlamento rinkimus ragina rinktis taiką, o ne karą. Iliustruoti, kas turima galvoje, partija pasirinko Rusijos sugriautų pastatų Ukrainoje vaizdus, gretindama juos su neva klestinčio Sakartvelo nuotraukomis. Po Ukrainos vaizdais užrašyta „Jokio karo“, o po Sakartvelo – „Rinkitės taiką“.
Tokių plakatų gausu ne tik Sakartvelo sostinėje Tbilisyje, bet ir visoje šalyje, taip pat ir regionuose šalia okupuotų teritorijų, kurie dar visai neseniai patyrė, ką reiškia karas.
„Žmonės yra traumuoti karo. Buvo Abchazijos karas, po to čia vyko pilietinis karas, tada 2008 m. karas. Bombarduojamas buvo ne tik Goris. Bombardavo visą mūsų regioną – Senakį, Potį, Zugdidį, taip pat ir mūsų radijo bokštą“, – sakė prie sienos su Abchazija įsikūrusiame Sakartvelo mieste Zugdidyje radijo žurnaliste dirbanti Maya Pipia.
„Kai žmonės yra traumuoti karo, kuris vyko labai neseniai, labai lengva jais manipuliuoti, pasitelkiant šias temas. Yra dalis gyventojų, kuriems ši propaganda daro įtaką, o politikai tuo naudojasi bandydami įteigti: „Jei mes nebūsim valdžioje, bus karas“, – tęsia ji.
Pati M. Pipia gimė Abchazijos sostinėje Suchumyje. 1994 m. jos šeima su paskutiniu Ukrainos karo laivu pasitraukė iš miesto ir niekada daugiau negrįžo namo. Pasak jos, „Sakartvelo svajonės“ rinkimų kampanija yra ne tik primityvi, bet ir amorali, nes pasitelkia kenčiančios Ukrainos, karo metu daug padėjusios kartvelams, vaizdus.
„Labiausiai paveikiami vyresni žmonės, kuriems daugiau kaip 60 m. Jie dažnai gyvena kaime, neturi prieigos prie informacijos šaltinių, išskyrus provyriausybinius televizijos kanalus, o jie teigia, kad viskas yra gerai – svarbiausia, kad nebūtų karo“, – sakė M. Pipia.
Zugdidyje surengto mitingo metu „Sakartvelo svajonės“ įkūrėjas ir de facto šalies lyderis B. Ivanišvilis taip pat ne kartą paminėjo, kad partijai likus valdžioje ir toliau bus užtikrinta taika ir šalies klestėjimas.
Giorgi Katcharava į mitingą atvyko iš gretimo Abašos miestelio. Jis teigė palaikantis „Sakartvelo svajonę“, nes valdant partijai šalyje nebuvo karo.
„Noriu, kad Sakartvele būtų taika. Noriu, kad jaunoji karta, mūsų vaikai, anūkai gyventų taikiame, laimingame ir gražiame Sakarvele, – sakė jis. – Aš gimiau sovietmečiu, išgyvenau pereinamąjį laikotarpį, mačiau karą, teritorijų praradimą [Michailo] Saakašvilio valdymo laikotarpiu. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad nemačiau taikesnių ir geresnių laikų nei dabar.“
Nevyriausybinių organizacijų teigimu, daugelis dalyvių į mitingą Zugdidyje iš gretimų miestų ir regionų buvo vežami specialiais autobusais. B. Ivanišviliui baigus kalbą, minia kaipmat išsiskirstė.
37-erių metų Nino Kemularia į mitingą atėjo nešina rusišku muilu ir kempine, simbolizuojančiais protestą prieš „Sakartvelo svajonę“ ir B. Ivanišvilį, kuris kalbą sakė neperšaunamo stiklo dėžėje, pašaipiai lyginamoje su dušo kabina.
„Mes protestuojame prieš tai, kas vyksta. Jūs matote, kad žmonės čia buvo atvežti prieš savo valią. Aš esu pabėgėlė iš Abchazijos, Rusijos okupacijos auka ir nenoriu turėti rusiškos vyriausybės“, – sakė vietinėje NVO dirbanti moteris.
„Šių metų rinkimuose laimės žmonės. Mes kasdien kalbame su žmonėmis ir žinome, kad net ir čia žmonės yra nusiteikę prieš [„Sakartvelo svajonę“ – LRT.lt]. Niekas nebenori šios vyriausybės“, – pridėjo ji.
Pasak. N. Kemularios, „Sakartvelo svajonės“ pasitelkta karo ir taikos propaganda yra šlykšti politinė taktika.
„Tai manipuliacijos forma, kuria jie tiesiog gąsdina gyventojus. Karo tema yra labai jautri tiems, kurie išgyveno karą, ir politikai ją naudoja, kad įbaugintų žmones ir tarsi papirktų juos prieš rinkimus. Yra žmonių, kurie bijo karo, bet dauguma žmonių labai gerai supranta, kad tai yra šantažo ir manipuliavimo taktika“, – sakė ji.
Atsiribojimas nuo Rusijos
„Sakartvelo svajonės“ lyderiai karo temą pasitelkia ir mįslingai kalbėdami apie „pasaulinę karo partiją“. Pasak šios sąmokslo teorijos, neįvardijami pasaulio lyderiai siekia Sakartvelą įtraukti į karą prieš Rusiją, o valdančioji partija teigia, kad tik ji viena gali tam užkirsti kelią.
„Sakartvelo svajonę“ iš valdžios parlamento rinkimuose bandys išstumti kelios provakarietiškos opozicinės koalicijos, kurios didžiąja grėsme įvardija ne karą, o demokratijos praradimą šalyje. Jų pažadas sėkmės rinkimuose atveju – atšaukti „Sakartvelo svajonės“ priimtus žodžio ir žmogaus laisves varžančius įstatymus ir grąžinti šalį į euroatlantinės integracijos kelią.
Prie pasienio su Abchazija Ana Leponava, atstovaujanti NVO CHCA, teikia informaciją atvykėliams iš okupuotos teritorijos apie socialinę, teisinę, psichologinę ir kt. pagalbą, kurią jie gali gauti Sakartvele. Tačiau lankstinukuose – ne vien informacija apie šią pagalbą.
„Teikiame paprastiems piliečiams informaciją, kokią žalą mums padarė Rusija ir kokią naudą mums atneš Europos Sąjunga. Žmonės informuojami, kad per rinkimus galėtų priimti teisingą sprendimą. Niekam nieko neprimetame, tai tik informacija apie Rusiją“, – sako moteris, kiekvieną dieną į pasienį atvykstanti iš gretimo kaimelio.
Jos teigimu, „Sakartvelo svajonės“ gąsdinimas karu yra tik rinkimų propagandos taktika, nes iš tiesų partija šalį artina prie Rusijos.
„Kito kelio nėra, [„Sakartvelo svajonę“ – LRT.lt] reikia pakeisti, kad Sakartvelas ir toliau eitų į Europą. Nenorime grįžti į Rusiją ir tikimės, kad niekada negrįšime“, – sakė A. Leponava.
„Man 30 metų ir aš išgyvenau du karus Sakartvele, abu inicijuotus Rusijos. Per pirmąjį gimiau, o per 2008 m. karą man buvo 15 metų. Nebenorime to. Tikiuosi, kad Sakartvelo žmonės padarys teisingą sprendimą ir nestos „Sakartvelo svajonės“ pusėn, kad nebūtume įvelti atgal į Rusiją ir jaunimas galėtų laisvai kvėpuoti“, – pridėjo ji.
Parlamento rinkimai Sakartvele vyks spalio 26 d. Provyriausybinių apklausų duomenimis, „Sakartvelo svajonė“ juose turėtų surinkti apie 60 proc. balsų, tačiau opozicinės apklausos valdančiajai partijai prognozuoja kur kas mažiau – 33 proc. balsų.
Kelios dienos po LRT.lt apsilankymo Abchazijos pasienyje paaiškėjo, kad Abchazijoje ir Pietų Osetijoje gyvenantys etniniai kartvelai negalės spalio 26 d. patekti į Sakartvelą ir balsuoti rinkimuose, nes okupuotų teritorijų valdžios rinkimų laikotarpiu uždarė pasienio punktus, motyvuodamos, kad tai daro saugumo sumetimais.
Abchazijos Galio regione gyvena apie 30 000 etninių kartvelų, o Pietų Osetijos Achalgorio regione – iki 1 000.
