Jau spalio 26 d. Sakartvelo gyventojai trauks prie balsadėžių, kur spręs, kas vadovaus šaliai ateinančius ketverius metus. Jauniems kartvelams šie rinkimai reiškia daugiau nei vien pilietinę pareigą. Kaip patys sako, šią dieną bus sprendžiami „egzistenciniai“ klausimai, nuo kurių priklausys jų ateitis.
27-erių metų Ana Tavadze iš Tbilisio dirba net trijose nevyriausybinėse organizacijose. Ir nors dviejų iš jų darbo laukas įprastu metu apima žmogaus teisių ir lygybės klausimus, visas jų dėmesys šiuo metu yra nukreiptas į artėjančius parlamento rinkimus.
„Visos organizacijos nuo birželio mėnesio, t.y. nuo tada, kai buvo priimtas užsienio agentų įstatymas, pilnai perėjo prie darbo su rinkimais. (...) Taip atsitiko dėl to, kad dėl šio režimo, kurį mes vadiname rusiškuoju režimu, nes tai rusiško stiliaus valdymas, atsidūrėme tokioje padėtyje, kai viskas, ką darome, yra cenzūruojama, stabdoma, kvestionuojama. Taigi beveik nėra prasmės neskirti dėmesio rinkimams, nes būtent juose bus nuspręstas mūsų darbo likimas“, – kalbėjo Ana.
Sakartvelo Užsienio įtakos skaidrumo įstatymas, kuris yra lyginamas su panašiu įstatymu Rusijoje, įpareigoja šalies nevyriausybines organizacijos, gaunančias daugiau nei 20 proc. įplaukų iš užsienio donorų, užsiregistruoti kaip užsienio agentai. Jis buvo priimtas po to, kai Sakartvelo parlamentas atmetė prezidentės Salomės Zurabišvili veto. Po įstatymo priėmimo šalyje kilo masiniai protestai, o Europos Sąjunga de facto sustabdė derybas dėl Sakartvelo tapimo bloko nare. Būtent tai kelia nerimą daugeliui jaunų kartvelų, kurie save laiko europiečiais ir tikisi vieną dieną tapti laisvės ir demokratijos principus ginančios ES dalimi.
„Šie rinkimai buvo įvardyti kaip referendumas, ir labai teisingai, nes Sakartvelas turi apsispręsti, kurioje pusėje nori atsidurti (...): ar mes renkamės Rusiją, ar ES, ar mes renkamės blogą gyvenimo kokybę, ar gerą gyvenimo kokybę. Tai ne tik dar vieni politiniai rinkimai, bet iš tikrųjų kažkas labiau egzistencinio“, – sakė Ana.
Pažangos naikinimas
„Sakartvelo svajonė“, įkurta Rusijoje turtus susikrovusio oligarcho Bidzina Ivanišvilio, šalį valdo jau 12 metų. Išrinkta demokratiniu būdu, per savo valdymo laikotarpį partija ne tik konsolidavo valdžią, bet ir priėmė eilę kontraversiškų teisės pakeitimų.
Be užsienio agentų įstatymo, partija šiemet priėmė prieš LGBT „propagandą“ nukreiptą įstatymą, kurį boikotavo opozicija ir kuris draudžia tos paties lyties asmenų santuokas, Pride renginius, LGBT žmonių vaizdavimą žiniasklaidoje ir kt. Pasak ekspertų ir žmogaus teisių gynėjų, tai dar labiau atitolino Sakarvelo siekį tapti ES nare.
22-ejų metų laisvai samdomas žurnalistas Giga Beruašvili iš Tbilisio sako, kad „Sakartvelo svajonės“ priimti žmogaus teises ir žodžio laisvę ribojantys įstatymai įvairiomis prasmėmis veikia daugybės jaunų kartvelų gyvenimus.
„Užsienio agentų įstatymas tiesiogiai veikia mano darbo sritį, nes jis paliečia nepriklausomas interneto organizacijas, su kuriomis dirbu. (...) Žiniasklaidai, ypač internetinei, reikalinga tam tikra parama iš nevyriausybinių organizacijų ir užsienio, Europos dotacijų, bet tai yra daroma labai skaidriai“, – aiškino Giga.
„Jie kėsinasi į mano profesiją ir į mano kaip asmens ir mano draugų teises (...). Jei mano draugai mano šalyje nėra tokie laisvi kaip aš, aš taip pat nesijausiu laisvas, nes nesame laisvi, jei nesame lygūs“, – pridėjo jis.
Pasak vaikino, dabartinė Sakartvelo valdžia savo veiksmais naikina pažangą, kurią šalis buvo padariusi, siekdama ES kandidatės statuso.
„Vietoj to, kad spręstų realias problemas, pavyzdžiui femicido, kuris Sakartvele pasiekė rekordines aukštumas, jie kuria nematomas problemas ir sprendžia jas, nors niekas to neprašo“, – sakė Giga.
Jo teigimu, protestai tapo įprasta forma jauniems kartvelams išreikšti savo nepasitenkinimą valdžia ir parodyti politikams, kokioje šalyje jie nori gyventi.
„Naujoji karta, ir ne tik, tarsi atsibudo ir suprato, kad valdžia gali bandyti trukdyti žodžio laisvei, bet jei vis tiek rodysi savo poziciją, jie nieko negalės padaryti“, – aiškino Giga. – „Todėl ir einu į protestus, kad parodyčiau žmonėms, kurie juos stebi, jog tai, ką jie daro, nėra tai, ko aš noriu. Ir tada jie negalės sakyti, kad mes tai darome, nes žmonės to nori.“
„Jei nutiks blogiausia, bent jau galėsiu pasakyti, kad stengiausi, jog mano balsas būtų išgirstas, stengiausi apsaugoti savo ateitį ir niekada nepritariau tam, kas vyksta“, – tęsė jis.
Nerimas ir viltis
Iš tiesų, bendraujant su jaunais žmonėmis Sakartvelo sostinėje Tbilisyje sunku rasti tokių, kurie nedalyvavo šimtatūkstantiniuose pavasario protestuose, nukreiptuose prieš užsienio agentų įstatymą, o kartu ir dabartinę valdžią. Viena tokių buvo ir 22-ejų metų Tina Nikoleišvili, kuri neseniai pabaigė socialinių mokslų bakalauro studijas Tbilisio Laisvajame Universitete ir dabar dirba jaunesniąja tyrėja mokslinių tyrimų institute „Gnomon Wise“.
„Mums tai yra tarsi impulsas. Pavasario protestai irgi buvo impulsas. Dienos metu mes dirbome savo įprastus darbus ir antras darbas mums buvo eiti ten, nes tiesiog negalėjome eiti namo“, – prisiminė mergina.
Jos manymu, po spalio 26d. rinkimų tikėtina dar viena protestų banga, jei žmonės jaus nusivylimą rezultatais arba manys, kad balsavimas nevyko visiškai skaidriai.
Šiemet rinkimai pirmąkart nepriklausomo Sakartvelo istorijoje vyks pilnai proporciniu būdu. Tam, kad užsitikrintų vietų parlamente, partijos privalės peržengti 5 proc. balsų kartelę, o tai paskatino opozicines partijas burtis į koalicinius sąrašus.
Opozicinės televizijos „Formula TV“ užsakytos „Edison Research“ apklausos duomenimis, „Sakartvelo svajonė“ artėjančiuose parlamento rinkimuose turėtų surinkti apie 33 proc. balsų, kurių neužtektų daugumai parlamente. Tuo tarpu, keturios didžiausios opozicinės koalicijos bendrai turėtų gauti apie 55 proc. balsų. Visgi valdžiai palankios „Imedi TV“ užsakytos „Gorbi“ apklausos duomenimis, „Sakartvelo svajonei“ prognozuojama 60 proc. balsų, todėl baiminamasi, kad dalį rinkimų rezultatų valdančioji partija bandys suklastoti.
“Tai sukuria nenuspėjamumo komponentą, kuris kelia nerimą, ypač dėl to, kokia bus padėtis po rinkimų ir kaip jie bandys manipuliuoti rinkimų rezultatais. Nemanome, kad yra didelė tikimybė taikaus valdžios perdavimo“, – kalbėjo aktyvistė Ana Tavadze. – „Žvelgiant į apklausas, kurias jie naudoja siekdami manipuliuoti rinkimų rezultatais, jie patys sau prirašo 60 proc., o tai visiškai prasilenkia su realybe.“
Visgi, pasak jos, optimizmo teikia jaunų žmonių įsitraukimas į rinkiminius procesus, kuris šiemet yra kaip niekada didelis.
„Niekada nemačiau, kad jaunimas būtų taip motyvuotas iš tikrųjų dalyvauti rinkimų procedūrose. Jaunimas visada buvo motyvuotas dalyvauti gatvės protestuose, aktyvumas socialiniuose tinkluose taip pat buvo didelis, bet rinkimai jiems visada buvo tam tikra kliūtis“, – aiškino ji.
Jaunimo politinį aktyvumą skatinanti NVO Shame Movement, kurioje dirba Ana, bei daugybė kitų organizacijų prieš rinkimus įgijo „stebėjimo organizacijos statusą“, o tai reiškia, kad jos apmoko ir rinkimų stebėtojus, kurie dirbs rinkimų apylinkėse visoje šalyje.
„Rinkimų stebėjimo lygis šiemet taip pat bus beprecedentis. Todėl manau, kad rinkimų dieną ir per rinkimų procedūras jiems nebus lengva suklastoti rinkimus. Kai matau, kad tiek daug žmonių ketina stebėti rinkimus, tai man suteikia vilties“, – tikino Ana.
Balsuos už pokyčius
Sakartvelo jaunimas, ir ne tik, tiki, kad šalis pribrendo pokyčiams. Visi LRT.lt kalbinti pašnekovai tikina, kad balsuos už vieną iš opozicinių sąrašų, pasirašiusių Sakarvelo Chartiją, inicijuotą prezidentės S. Zourabichvili. Šiuo susitarimu opozicinės partijos įsipareigojo sėkmės rinkimuose atveju sudaryti laikinąją vyriausybę, atšaukti „Sakartvelo svajonės“ priimtus teisės aktus, kurie trukdo Sakartvelo euroatlantiniams siekiams, ir po metų suorganizuoti naujus demokratinius parlamento rinkimus.
„Geriausias scenarijus būtų taikus valdžios perdavimas ir Sakartvelo žmonių valios pripažinimas, kuri, kaip žinome, yra koalicinė vyriausybė, vadovaujama opozicijos. Tačiau, žinant B. Ivanišvilį, suprantant jo asmenybę ir tai, kad jis nori būti diktatoriumi, jis yra autoritarinis lyderis, (...) tikrai sunku nuspėti, kaip jis naviguos šiuos procesus“, – sakė aktyvistė Ana.
Jos teigimu, nė viena opozicinė partija pilnai neatstovauja jos ir daugelio jaunimo idėjoms, tačiau „nė viena partija nėra tokia destruktyvi kaip valdančioji“.
„Manau, kad mūsų sąmonėje yra suformuluota, kad mes nebūtinai balsuojame už konkrečią partiją, bet balsuojame už pokyčius. (...) O svarbiausia viso šio proceso gairė yra Sakartvelo sugrąžinimas į europinį kelią, nes ne tik ES, bet ir JAV bei visi mūsų Vakarų partneriai labai aiškiai pasakė, kad, esant šiai vyriausybei, Sakartvelo kelias į europinę integraciją nebus tęsiamas“, – kalbėjo mergina.
Pasak Tinos Nikoleišvili, daug jaunų ir išsilavinusių kartvelų mąsto apie emigraciją, jei „Sakartvelo svajonė“ liks valdžioje ir toliau tęs šalies tolinimo nuo Vakarų ir artinimo prie Rusijos politiką. Ji taip pat sako apie tai pagalvojusi, nors norėtų likti Sakartvele ir savo įgūdžius panaudoti dirbant gimtojoje šalyje.
„Mes turime išgyventi šiuos rinkimus, kurie iš tikrųjų yra egzistenciniai. Jei „Sakartvelo svajonė“ liks valdžioje, jei ji turės daugumą parlamente ir formuos kitą vyriausybę, nemanau, kad bus kelias atgal“, – tikino ji.
Giga Beruašvili taip pas sako mąstantis apie gyvenimą svetur, tačiau norėtų, „kad tai būtų pasirinkimas, o ne reikalavimas ar auka“. Vaikinas viliasi, kad po šių rinkimų Sakartvelas nusikratys Rusijos šešėlio ir grįš į europinį kelią, kur jauni žmonės turėtų erdvę reikštis ir tobulėti.
„Man nepatinka, kai žmonės sako, kad jei eisime į Europos Sąjungą, mes prarasime savo tapatybę. Aš manau, kad tai kaip tik padės mums priimti savo tapatybę ir tapti šios daugiakultūrės šeimos dalimi. Nė viena Europos šalis neprarado savo tapatybės, tačiau šalys, kurios yra su Rusija, prarado savo tapatybę. Vienintelė tikra grėsmė, vienintelė šalis, kuri kada nors bandė mums įteigti, kad turime daryti kompromisus su savo idealais, vertybėmis, kultūra ir istorija, yra šiaurėje, o ne vakaruose“, – kalbėjo jis.
