973-ioji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad JAV pastangos remiant Ukrainą, įskaitant įnašą į paskolų paketą, dėl kurio susitarė Didžiojo septyneto (G7) šalių grupė, akivaizdžiai rodo, kad „už padarytą žalą bus atsakingi tironai“.
„Ukrainai suteiksime 20 mlrd. dolerių (19 mlrd. eurų) paskolą, kuri bus grąžinta iš palūkanų, gautų iš imobilizuoto Rusijos turto“, – sakė J. Bidenas.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį patvirtino, kad Rusijoje esama Šiaurės Korėjos karių.
„Yra įrodymų, kad Rusijoje yra KLDR karių“, – žurnalistams sakė Romoje viešintis L. Austinas, pavartojęs oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo akronimą.
„Ką konkrečiai jie daro? Neaišku. Tai dalykai, kuriuos turime išsiaiškinti“, – pridūrė jis.
Pietų Korėjos parlamentarai tvirtina, kad Pchenjano režimas į Rusiją nusiuntė apie 3 tūkst. karių, netrukus šis skaičius augs. Iš viso Pchenjanas pažadėjo apie 10 tūkst. karių, teigė su žvalgybine informacija supažindinti parlamentarai.
Jei šie kariai įsitrauks į karą Ukrainoje Rusijos pusėje, tai bus „labai, labai rimta problema“, sakė L. Austinas ir pridūrė, kad tai turės įtakos Europai ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui.
Tuo metu NATO atstovė sakė, kad Aljanso sąjungininkės turi patvirtintų įrodymų apie Šiaurės Korėjos karius Rusijoje.
„Sąjungininkai patvirtino KLDR karių dislokavimo Rusijoje įrodymus. Jei šie kariai bus skirti kovoti Ukrainoje, tai reikštų, kad Šiaurės Korėja smarkiai padidins savo paramą neteisėtam Rusijos karui ir bus dar vienas ženklas, kad Rusija patiria didelių nuostolių fronto linijose“, – sakoma Farah Dakhlallah pareiškime.
Informacija trumpai
- JAV patvirtino, kad Rusijoje jau yra Šiaurės Korėjos karių.
- Iš viso Pchenjanas pažadėjo Maskvai apie 10 tūkst. karių, teigia Pietų Korėjos parlamentarai.
- Žiniasklaida: Pietų Korėja svarsto siųsti savo ginklus ir žvalgybą į Ukrainą.
- Kinijos ir Brazilijos vadovai BRICS susitikime ragino neeskaluoti kovos veiksmų Ukrainoje.
- Apklausa: dauguma rusų tebepalaiko Putiną, nors norėtų karo Ukrainoje pabaigos.
- Žiniasklaida: Turkija tyliai sustabdė karinių prekių eksportą į Rusiją.
- Analitikai: BRICS susitikimas – rusų karinėms pastangoms Ukrainoje stiprinti.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
NEW: Ukrainian forces conducted a series of drone strikes on the night of October 21 to 22 targeting distilleries in Russia that reportedly manufacture products for the Russian military. 🧵(1/7) pic.twitter.com/c119ZB51HH
— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) October 22, 2024
Ukrainos kariškiai pastarąją parą nukovė ar sužeidė dar 1 460 rusų karių. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų spalio 23 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 683 040 kareivių.
Be to, per šį laikotarpį rusai neteko 9 088 tankų (+9), 18 229 šarvuotųjų kovos mašinų (+30), 19 674 artilerijos sistemų (+51), 1 234 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 981 oro gynybos priemonės (+0), 369 lėktuvų (+0), 329 sraigtasparnių (+0), 17 489 dronų (+85), 2 625 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 27 217 automobilių (+106), 3 509 specialiosios technikos vienetų (+10).
Atnaujinta 01.20
Leidinys "Politico" skelbia, kad septynios NATO valstybės narės nepritaria Ukrainos pakvietimui į aljansą. Leidinys remiasi šaltiniais Vašingtone ir pačiame bloke. Teigiama, kad Vokietija ir Jungtinės Valstijos yra vienos didžiausių šalių, kurios lėtai reagavo į Zelenskio raginimą nedelsiant pakviesti prisijungti prie NATO, nes bijo būti įtrauktos į karą su Rusija. Taip pat priešinasi Vengrija ir Slovakija, kurių dabartiniai lyderiai iš esmės yra prorusiški. Ukrainos pakvietimui į Aljansą esą kol kas nepritaria ir Belgija, Slovėnija bei Ispanija, tačiau jos, šaltinių teigimu, slepiasi už Vašingtono ir Berlyno. Visgi nei Jungtinės Valstijos, nei Vokietija neatmeta galimo Ukrainos įstojimo NATO. Jų pozicija jau seniai buvo tokia, kad įstojimas įvyks tik pasibaigus karui, nenurodant jokių terminų.
Apie antradienio vykius galite skaityti čia.
