Pasaulyje

2018.12.27 22:44

Rusijos stačiatikių patriarchas pyksta dėl Ukrainos bažnyčios atskilimo

Rusijos ortodoksų bažnyčios vadovas pavadino „civilizacine katastrofa“ Ukrainos ortodoksų atskilimą ir užsipuolė tai pripažinusį Konstantinopolio patriarchą dėl kišimosi į Maskvos patriarchato teritoriją. Prieš dvi savaites Ukrainos ortodoksai įsteigė bažnyčią, o praėjusią savaitę jos parlamentas įpareigojo Maskvos patriarchatui ištikimas bažnyčias pasivadinti rusiškomis. Ukrainos valdžia ginasi nuo kaltinimų, kad kišasi į religijų laisvę, ir rengia daugiau įstatymų Rusijos religinei įtakai riboti.

Pamaldos vienoje iš naujausių Kijevo cerkvių vyksta ukrainiečių kalba. Jos vadovas džiaugiasi sprendimu įkurti savąją ortodoksų bažnyčią po 332 metų, kai Maskva buvo pasisavinusi visą kontrolę.

„Ukraina pakrikštyta jau daugiau kaip prieš 1000 metų. Todėl logiška, ir jau seniai reikėjo, užsitikrinti savą bažnyčią“, – sakė metropolitas Oleksandras Drabinko.

Kitoje Kijevo cerkvėje – pamaldos rusiškai. Tikėjimas tas pats, ir vadinasi cerkvė Ukrainos stačiatikių bažnyčia. Bet politika kita – ji priklauso Maskvos patriarchatui, nuo kurio ir atskilo Ukrainos hierarchai.

Bet Aukščiausioji rada per audringą posėdį priėmė, o prezidentas pasirašė įstatymą, kuriuo įpareigoja Ukrainos stačiatikių bažnyčią savo pavadinime nurodyti, kad yra valdoma iš Rusijos. Parlamento vadovas sako, kad tai – plačiau negu religija, tai – nacionalinio saugumo klausimas.

„Bažnyčia, kurios centras yra valstybėje agresorėje, turi savo pavadinime nurodyti šalį, kuriai paklūsta. Šiuo atveju čia sakoma, kad bet kuri bažnyčia, išlaikanti vienybę ar pavaldumą, turi vadintis ne Ukrainos bažnyčia, o Rusijos“, – kalbėjo „Petro Porošenkos bloko“ parlamentaras Oleksandras Brygynecas.

„Tai visiškai diskriminacinis įstatymo projektas, prievartinis, nes Ukrainos kanoninė pravoslavų bažnyčia yra Ukrainos liaudies bažnyčia. Šventikai joje ukrainiečiai, ir meldžiasi ukrainiečiai“, – teigė „Opozicijos bloko“ parlamentaras Vadimas Novinskij.

Ukraina rengia ir daugiau įstatymų, kad bažnyčios su valdžia derintų savo vadovų skyrimą ir užsienio hierarchų vizitus, taip pat kad parapijos galėtų lengviau pereiti į naująją Ukrainos bažnyčią.

„Tai, kas vysta bažnytiniuose ir valstybiniuose santykiuose su Rusija, laikau vienu iš ženklų to hibridinio karo, kurį Rusija vykdo prieš Ukrainą“, – sakė metropolitas O. Drabinko.

Maskvos patriarchatas kaltinimus griežtai neigia, bet Rusijos stebėtojai įžiūrį įtakos siekį.

Rusijos stačiatikių patriarchas ir Rusijos prezidentas kaltina pasaulio ortodoksų lyderį Baltramiejų dėl bažnyčios skaldymo. Ekumeninis Konstantinopolio patriarchas spalį atskilimą parėmė, ir Kirilas tai vadina neteisėtu kišimusi į Maskvos patriarchato teritoriją. O santykius su juo nutraukė jau anksčiau.

„Esame civilizacinės katastrofos liudininkai. Nieko panašaus nebuvo niekada. Be abejo, prasidės prievartinės akcijos atimti šventoves. Viskas, kas vyks aplink šventoves, gresia virsti kruvinais konfliktais“, – kalbėjo Rusijos ortodoksų bažnyčios patriarchas Kirilas.

Dėl kraujo praliejimo gąsdino ir Vladimiras Putinas.

Maskvos hierarchai tikina, kad tik mažytė dalis Ukrainos parapijų savo noru pereis į naująją bažnyčią. Ukrainos hierarchai tikisi, kad tokių bus iki dviejų trečdalių.

Plačiau apie tai – Vykinto Pugačiausko reportaže.