Andriaus Kubiliaus gynybos ir kosmoso eurokomisaro postas naujas ir dėl to apipintas nežinomybe. Nors Europos Sąjunga (ES) neturi savo kariuomenės, gynybos politika, ypač po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, tapo labai svarbia tema. Ar įtakingas šis postas? Kol kas sunku tai pasakyti, tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai sako, kad A. Kubilius dabar turi galimybę pats apibrėžti, kiek įtakingas ir galingas jo portfelis yra.
Antradienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen oficialiai paskelbė eurokomisarus ir jiems skirtus portfelius. Čia pasitvirtino jau anksčiau politikos kuluaruose minėta informacija, kad Lietuvos atstovui teks gynybos portfelis. Tarp norinčių gauti jį anksčiau „Politico“ minėjo ir tokias šalis kaip Lenkija, Suomija ar net Prancūzija.
„Kai galvojame apie gynybos eurokomisarą, pirmiausia į galvą ateina gynybos ministro atitikmuo ir tai gali sukelti nesusipratimų, nes šis portfelis nėra tai. Valstybės turi kariuomenes, o Europos Sąjunga – ne. Pirmiausia šalys narės priima sprendimus dėl savo gynybos politikos, tai sprendžia ne Europos Komisija“, – LRT.lt sakė Tartu universiteto Johano Skytte instituto dėstytojas Stefano Braghiroli.
Tačiau nepaisant to, gynybos politika, ypač po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, tapo žymiai svarbesne tema ES, nei buvo iki tol, o į kosmoso technologijas ES investuoja milijardus eurų.
Kam reikalingas gynybos portfelis ES?
Gynybos ir kosmoso portfelis Europos Komisijoje įsteigtas pirmą kartą, tačiau šios pozicijos funkcijas ankstesnių kadencijų metu išsidalindavo skirtingi eurokomisarai. Pristatydama Lietuvos nominuotą eurokomisarą U. von der Leyen tikino, kad „jis dirbs vystydamas Europos gynybos sąjungą ir didindamas mūsų gynybos pajėgumus“.
Europos gynybos sąjunga yra apibrėžiama Lisabonos sutartyje, kur teigiama, kad ES turi judėti bendros gynybos politikos link, tai buvo perkelta ir į Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnį, kuris apibrėžia bendrą saugumo ir gynybos politiką. Iš karto po postų paskelbimo pats A. Kubilius LRT žurnalistams Briuselyje teigė, kad 42.2 straipsnyje ES yra apsibrėžusi aiškią savo gynybos politikos liniją.
„ES turėtų augti bendros gynybos politikos ir bendros gynybos link. Tai ir yra naujos Europos gynybos sąjungos kūrimo kryptis“, – pabrėžė A. Kubilius.
Europos gynybos sąjungos klausimas praėjusioje EK kadencijoje buvo priskirtas ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepui Borrelliui ir ES vidaus rinkos komisarui Thierry Bretonui. Pastarasis buvo atsakingas už gynybos pramonės plėtrą ir veiklą, jos finansavimą.
Kaip LRT.lt teigė Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) vyresnysis mokslinis bendradarbis, žurnalo „European Foreign Affairs Review“ vyriausiasis redaktorius Stevenas Blockmansas, iš esmės naujasis A. Kubiliaus portfelis yra dalis to, už ką buvo atsakingas prancūzų eurokomisaras. Dabar lietuvio politiko svarbiausias uždavinys sukurti „viešųjų pirkimų sąjungą“ gynybos pirkimams ir taip pildyti ne tik Europos, bet paramos Ukrainai sandėlius.
„Manau, kad gynybos pramonės pajėgumų vystymas bus svarbiausias naujojo EK nario uždavinys“, – sakė S. Blockmansas.
Tačiau sunkumų čia gali kelti nenumatytas šiam portfeliui biudžetas. Manoma, kad finansavimas bus skirtas iš skirtingų sričių, kurios susijusios su pramonės skatinimu. Pats A. Kubilius bendraudamas su žurnalistais kalbėjo apie prieštaringai vertinamus finansavimo būdus, įskaitant euroobligacijas ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF).
„Tai yra nauja prioritetinė sritis, kuriai reikia lėšų. Pati Leyen kalba, kad per artimiausius 10 metų reikia investuoti papildomus 500 mlrd. eurų. U. von der Leyen įvardija, kad geriausia investicija į Europos saugumą yra investicija į Ukrainos saugumą. Tuos įvardijamus prioritetus reikia paversti realybe. (...) Liaudiškai tariant, dirvonas yra neartas ir tą vagą varyti tikrai bus nelengva“, – kalbėdamas su LRT pabrėžė A. Kubilius.
Gynybos bendrovės ir toliau atsargiai vertina galimybę įsipareigoti dideliu mastu didinti ginklų ir kitų gynybos produktų gamybą be aiškios finansinės paramos iš ES ar nacionalinių vyriausybių. A. Kubiliui poste iššūkių gali kelti ir skirtingos ES šalių nuomonės ir požiūriai į gynybą. Pavyzdžiui, jau anksčiau skelbta, kad Vokietija ir Nyderlandai prieštarauja skolinimuisi ES lygmeniu, jei net kalbama apie gynybos pramonę.
Gynybos srityje A. Kubilius turės padėti šalims planuoti savo resursus, pirkimus ir galbūt net efektyviau pasiekti ir NATO iškeltus tikslus. Kadangi iki šiol gynybos komisaro postas nebuvo išskirtas, ekspertų teigimu, tai A. Kubilius galėtų išnaudoti praplėsdamas savo kaip eurokomisaro darbo lauką ir galbūt netgi plačiau veikti, nei dabar apibrėžiama.
„Vis tik, eurokomisaras turės koordinuoti, kad ES šalys turėtų pakankamai resursų, o už mažesnę kainą galbūt gautų daugiau produkcijos nei iki šiol“, – tikino S. Braghiroli.
Kosmosas – didžiausių galimybių sritis
Kartu su gynybos portfeliu A. Kubilius bus atsakingas ir už kosmosą. Nors internete paplito juokeliai apie galimas „komandiruotes į kosmosą“, vis tik ši sritis, anot ekspertų, labai gerai finansuojama, o kartu ir vis labiau susijusi ne tik su moksliniais tyrimais ir civiliais projektais, bet ir karinėmis strategijomis.
Vienas brangiausių projektų, kuriuo rūpintis turėtų kosmoso komisaras, – „Galileo“. Tai ES palydovinė navigacinė sistema, sukurta per Europos kosmoso agentūrą. ES užsakė sistemą, siekdama turėti nuosavą Europos palydovinės navigacijos sistemą, taip pat tinkamą ir karinėms reikmėms, kaip nepriklausomą nuo JAV GPS ir Rusijos GLONASS. Projektas kainavo maždaug 10 milijardų.
2024 m. jau buvo paleisti 25 palydovai, tačiau juos tikimasi pakeisti po 2026 m. tobulesniais palydovais, jie turėtų būti skirti ne tik navigacinei sistemai. Jau dabar, pasak mokslininkų, Europos sukurta navigacinė sistema yra tikslesnė nei amerikietiškas GPS, jos paklaida nesiekia net 1 metro.
Kita svarbi programa, kurią koordinuoja ir valdo Europos Komisija, yra „Copernicus“. Tai Žemės stebėjimo programa, kurios metu surenkami planetos duomenys ir pateikiami realiuoju laiku.
„Šios priemonės akivaizdžiai turi dvejopą paskirtį ir gali būti naudojamos kariniais tikslais. Manau, toliau tikimasi, kad ši sritis novatoriškai ir stipriai plėtosis, todėl kosmoso portfelis ir priskirtas prie gynybos“, – teigė S. Blockmansas
Vis tik čia taip pat A. Kubiliui prireiks diplomatinių sugebėjimų, kadangi Europos kosmoso agentūra nėra tiesiogiai susijusi su Europos Sąjunga. Tačiau artimiausiu metu numatomi bendri ES ir Europos kosmoso agentūros projektai, kuriems jau yra numatytas finansavimas. Eurokomisaras, kaip ir gynybos srityje, turės koordinuoti valstybių narių išlaidas, susijusias su kosmoso pramone.
„Jei ES nori plėtoti karinę ir strateginės autonomijos idėjas, neabejotinai svarbu, kad gynybos ir kosmoso sritys būtų sujungtos vienu portfeliu“, – pabrėžė S. Braghiroli.
Baltijos šalių pergalė
Nors dar bus vykdomi eurokomisarų klausymai Europos Parlamente, po kurių pasirinkti kandidatai gali būti atmesti, daugelio apžvalgininkų teigimu, A. Kubilius nėra prie jų. Beveik neabejojama, kad Lietuvos politikas sulauks palaikymo, kadangi priklauso Europos liaudies partijai (EPP) EP, kuriame ši partija turi daugumą.
„EP jis turės stiprų balsą ir nemanau, kad jam gresia kažkokios didelės rizikos per klausymus“, – LRT.lt sakė S. Braghiroli.
A. Kubiliui artimai teks bendrauti ir su buvusia Estijos premjere Kaja Kallas, kuri bus atsakinga už užsienio politiką ir saugumą, EK pirmininkės pavaduotoja, atsakinga už technologijų suverenumą, saugumą ir demokratiją, suome Henna Virkkunen.
Leidinys „Politico“, kalbėdamas apie siūlomą Europos Komisijos sudėtį, būtent Baltijos šalis ir Suomiją įvardijo kaip laimėtojus, gavusius svarbius ir matomus postus. Kartu šios pozicijos atskleidžia ir poziciją Ukrainos ir Rusijos klausimu.
„Manau, kad šie paskyrimai simbolizuoja tarsi iškeltą vidurinį pirštą Rusijai“, – taip aršių Rusijos kritikų K. Kallas ir A. Kubiliaus paskyrimą į saugumo ir gynybos postus EK įvertino S. Blockmansas.
Kartu tai signalizuoja, kad ES Rusiją laiko didžiausia saugumo grėsme Europai. Pasak S. Blockmanso, tai rodo, kad U. von der Leyen reikia patirtį su Rusija turinčių politikų, kurie supranta regiono kontekstą ir kartu neprieštarautų paramos Ukrainai skyrimui.
„Tai įvertinimas K. Kallas patikimumui, U. von der Leyen nori išvengti tokio gėdingo elgesio, kaip, pavyzdžiui, gėdingas Josepo Borrellio vizitas Maskvoje“, – teigė ekspertas, turėdamas omenyje ES aukščiausio diplomato vizitą Maskvoje 2021 m., kai politikas buvo kaltinimas negebėjimu apginti Europos interesų.
