Antradienį antrą kadenciją Europos Komisijai vadovauti paskirta Ursula von der Leyen pristatė naująją EK sudėtį. Lietuvos nominuotam europarlamentarui Andriui Kubiliui skirtas gynybos ir kosmoso portfelis. Politikas pabrėžė, kad tai nauja atsakomybė, tačiau jis ne pirmą kartą „žengia žingsnį į tai, kas jam visiškai nauja ir kelia nerimą“.
„Jis dirbs vystant Europos gynybos sąjungą ir didinant mūsų gynybos pajėgumus“, – pristatydama Lietuvos atstovą sakė EK vadovė.
A. Kubilius teigė vertinantis didžiulę jam tenkančią atsakomybę. Anot jo, tokio portfelio sukūrimas yra glaudžiai susijęs su U. von der Leyen vizija ir požiūriu į iššūkius, kylančius Europos žemyne, pirmiausia, Rusijos invaziją Ukrainoje.
„Todėl ES gynybos ir saugumo prioritetas jos yra įvardijamas kaip vienas iš dviejų didžiausių ES prioritetų šalia konkurencingumo“, – kalbėdamas su LRT žurnalistais Strasbūre sakė A. Kubilius.
Jo nuomone, ES, nesikišdama į NATO ir nacionalinių valstybių atsakomybių sritis, gynyboje gali „duoti daug pridėtinės vertės“, „pasirūpindama ir papildomais finansiniais resursais, kad šalys narės galėtų sukaupti reikalingus karinius resursus ir pasirūpindama naujais teisiniais reglamentavimais, kurie padėtų tuos resursus suburti“.
Naujos už gynybą atsakingos pozicijos EK kūrimas buvo sulaukęs kritikos dėl nenumatyto biudžeto, todėl nėra aišku, kiek resursų turės eurokomisaras.
„Tai yra nauja prioritetinė sritis, kuriai reikia lėšų. Pati Leyen kalba, kad per artimiausius 10 metų reikia investuoti papildomus 500 mlrd. eurų. U. von der Leyen įvardija, kad geriausia investicija į Europos saugumą yra investicija į Ukrainos saugumą. Tuos įvardijamus prioritetus reikia paversti realybe. (...) Liaudiškai tariant, dirvonas yra neartas ir tą vagą varyti tikrai bus nelengva“, – pabrėžė A. Kubilius.
U. von der Leyen jau anksčiau skelbė, kad įpareigos gynybos komisarą per pirmąsias 100 darbo dienų parengti vadinamąjį „white paper“ apie Europos saugumą. A. Kubilius pabrėžė, kad pirmiausia ketina spręsti šiandien ryškiausiai matomas problemas, ypač resursų sutelkimo srityje.
„ES gynybos pramonė yra gana krizinės būsenos, nes Europos valstybės perka tik 20 proc. reikalingos ginkluotės iš ES gamintojų. Visa bendroji rinka gynybos reikaluose praktiškai neegzistuoja, yra fragmentuota, nes ir gynybos politika iki šiol buvo labai fragmentuota. Ją vienijo NATO, bet ne ES. ES savo sutartyje yra apibrėžusi aiškią kryptį – 42.2 straipsnyje yra įvardijama, kad ES turėtų augti link bendros gynybos politikos ir bendros gynybos. Tai ir yra naujos Europos gynybos sąjungos kūrimo kryptis“, – pabrėžė A. Kubilius.
Anot jo, ji turės remtis dviem instrumentais, kuriuos turi turėti gynybos sąjunga: reikalingų lėšų paieška, nes ES, priešingai nei NATO, turi galią telkti lėšas, kartu ES „gali turėti ir, tikiu, turės naujus specialius teisinius reglamentus, ko neturi NATO, kad tokius resursus galėtume sutelkti“.
„Resursai gynyboje yra aiškiai apibrėžti: ginkluotė sukaupta, karių pasirengimas ir galimybė juos mobilizuoti, gynybai reikalinga logistika ir karinis mobilumas, gynybos pramonė ir jos pajėgumas, kuris ypač prasidėjus ginkluotam konfliktui pasidaro ypač svarbus. Šiose srityse, kaip U. von der Leyen vienoje iš savo kalbų yra pasakiusi, reikia kapitalinio remonto. Į tą kapitalinį remontą ir esame pasiruošę eiti“, – sakė A. Kubilius.
A. Kubilius teigė, kad savo kabineto vadovu jau yra pasirinkęs diplomatą, Lietuvos užsienio reikalų viceministrą Simoną Šatūną.
Politikas pabrėžė, kad ir antroji jo atsakomybių sritis – kosmosas – yra labai konkreti ir susijusi su gynyba.
„Europa turi keletą labai stiprių proveržių kosmoso technologijose, (...) bet Europa pradeda labai smarkiai atsilikti galimybėmis į kosmosą pakelti palydovus, tas pats Elonas Muskas su savo „SpaceX“ yra nukonkuravęs visas ankstesnes technologijas. Europa čia turi nepralaimėti konkurencijoje. Tam reikia lėšų, galbūt pasižiūrėti, kaip geriau koordinuoti visą politiką“, – sakė A. Kubilius.
Komisijos sudėtis
U. von der Leyen Komisijos sudėtį pristatė po antradienio rytą vykusios ES politinių grupių prezidentų konferencijos. Ji teigė „intensyviai dirbusi“, kad pasiektų lyčių pusiausvyrą naujoje Komisijoje, tačiau dėl valstybių nominavimo procesų sugebėjo užtikrinti, kad 40 proc. eurokomisarių būtų moterys, 60 proc. – vyrai. Tai yra teigiamas pokytis, bet „kad ir kiek mes pasiekėme, dar reikia padaryti daug“, nurodė EK vadovė.
U. von der Leyen nominavo 6 Komisijos viceprezidentus, tarp jų ir Estijos atstovė, buvusi premjerė Kaja Kallas, kuri jau anksčiau sulaukė ES lyderių pritarimo tapti vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Kiti viceprezidentai:
- Teresa Ribera (Ispanija) – viceprezidentė švariam, teisingam ir konkurencingam perėjimui, konkurencijos politikai;
- Henna Virkunen (Suomija) – viceprezidentė technologiniam suverenumui, saugumui ir demokratijai, skaitmeninėms technologijoms;
- Stéphane`as Séjourné (Prancūzija) – viceprezidentas klestėjimui ir pramonės strategijai;
- Roxana Mînzatu (Rumunija) – viceprezidentė žmonėms, įgūdžiams ir pasirengimui;
- Raffaele`is Fitto (Italija) – viceprezidentas sanglaudai ir reformoms.
Kiti Komisijos nariai:
- Dubravka Šuica (Kroatija) taps eurokomisare Viduržemio jūrai;
- Wopke Hoekstra (Nyderlandai) taps eurokomisaru klimatui, klimato neutralumui ir klimato augimui;
- Glennas Micallef (Malta) taps eurokomisaru tarpkartinei lygybei, jaunimui, kultūrai ir sportui;
- Jozefas Síkela (Čekija) taps eurokomisaru tarptautinėms partnerystėms;
- Oliveris Varhelyi (Vengrija) taps eurokomisaru sveikatai ir gyvūnų gerovei;
- Maria Luís Albuquerque (Portugalija) taps eurokomisare finansinėms paslaugoms;
- Marošas Šefčovičius (Slovakija) taps eurokomisaru prekybai ir ekonominiam saugumui;
- Magnusas Brünneris (Austrija) taps eurokomisaru vidaus reikalams ir migracijai;
- Jessika Roswall (Švedija) taps eurokomisare aplinkai, vandens atsparumui ir konkurencingai žiedinei ekonomikai;
- Piotras Serafinas (Lenkija) taps eurokomisaru biudžetui;
- Danas Jørgensenas (Danija) taps eurokomisaru energetikai ir namų ūkiui;
- Christophe`as Hansenas (Liuksemburgas) taps eurokomisaru žemės ūkiui ir maistui;
- Ekaterina Zaharieva (Bulgarija) taps eurokomisare startuoliams;
- Hadja Lahbib (Belgija) taps eurokomisare humanitarinei pagalbai ir reagavimui į krizes;
- Marta Kos (Slovėnija) taps eurokomisare plėtrai, tačiau ją tebeturi patvirtinti Slovėnijos parlamentas;
- Costas Kadis (Kipras) taps eurokomisaru žuvininkystei ir vandenynams;
- Apostolos Tzitzikostas (Graikija) taps eurokomisaru tvariam transportui ir turizmui;
- Valdis Dombrovskis (Latvija) taps eurokomisaru ekonomikai ir produktyvumui, pritaikymui ir supaprastinimui.
Buvo prognozuojama, kad kad U. von der Leyen 2024–2029 m. Komisijoje pirmą kartą istorijoje sukurs už gynybą atsakingo komisaro portfelį, taip reaguojant į didėjančias saugumo grėsmes iš Rusijos ir būtinybę teikti karinę pagalbą Ukrainai, stiprinti ES gynybą.
Nominuotuosius eurokomisarus po klausymų dar turės patvirtinti Europos Parlamentas.
EK kadencija trunka 5 metus.
