Sekmadienį pasibaigę Europos Parlamento (EP) rinkimai pažėrė netikėtumų. Nors Europoje kraštutinės dešinės partijos gavo daugiau balsų, Vengrijoje, atrodo, žmonės vis labiau nepatenkinti ilgamečio premjero Viktoro Orbáno valdžia. Kaip pabrėžia LRT.lt kalbinti ekspertai, šie rinkimai mažai ką pakeis EP politikoje, tačiau jau sukėlė sukrėtimų šalių vidaus politikoje.
Macrono kortų partija
Siautulingi EP rinkimai sujudino Senąjį žemyną. Belgijos premjeras Alexanderis De Croo po rinkimų nesėkmės sakė paliksiantis postą, tačiau šią žinią visiškai nustelbė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimas surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. EP rinkimuose dvigubai prezidento partiją aplenkusi kraštutinių dešiniųjų partija Nacionalinis susivienijimas (RN) ir jos lyderė Marine Le Pen šį sprendimą pasitiko audringomis ovacijomis.
E. Macronas šiuo sprendimu parodė esantis pasiruošęs pastatyti viską ir lošti pavojingą kortų partiją su populistais. Analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ (ECFR) ekspertas Pawelas Zerka įsitikinęs – Prancūzijos prezidentas nenori pasirodyti kaip išsigandęs ančiukas, todėl priėmė visuomenės mestą iššūkį.
Tartu universiteto Johano Skytte instituto daktaras Stefano Braghiroli kalbėdamas su LRT.lt pažymi, kad šie rinkimai net prezidento partijos pralaimėjimo atveju nebus tragedija E. Macronui, kuris savo poziciją bet kokiu atveju išlaikys.
„E. Macronas negalėjo ignoruoti tokių rezultatų, nes parlamentas po EP rinkimų buvo deligitimizuotas“, – apie neišvengiamybę sakė ekspertas.
Net jei Prancūzijos parlamento rinkimus laimėtų RN, partija tikriausiai viena negalėtų užsitikrinti daugumos, o koalicijos partnerių rasti M. Le Pen būtų sunku, nes centre esančios partijos vengtų bendradarbiauti su dešiniaisiais populistais. Net jei RN ir užsitikrintų daugumą, E. Macronas galėtų naujosios daugumos gyvenimą padaryti ypač sudėtingą ir galbūt taip pagerinti savo partijos šansus dar kituose rinkimuose 2027 metais.
„Tai E. Macrono lošimas (...). Reikia atkreipti dėmesį, jog E. Macronas tikriausiai tikisi, kad parlamento rinkimai pritrauks daugiau nuosaikių rinkėjų“, – LRT.lt pabrėžė Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) „Diplomaatia“ žurnalo vyriausioji redaktorė Merili Arjakas.
Spaudimas Scholzui
E. Macronas ir A. De Croo buvo ne vieninteliai vakaro pralaimėtojai. Vokietijos kancleriui socialdemokratui Olafui Scholzui taip pat atėjo ne geriausi laikai, jo partija EP rinkimuose liko tik trečia, nusileidusi net skandalų dėl šnipinėjimo Kinijai ir Rusijos įtakos krečiamai kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“. Rinkimus čia laimėję konservatoriai užsiminė, kad galbūt Berlynas turėtų svarstyti apie naujus parlamento rinkimus.
Ekspertai sutinka, kad situacija Paryžiuje ir Berlyne skiriasi, o O. Scholzo padėtis ypač bloga. Kaip teigiama, du svarbiausi klausimai, kurie iškėlė „Alternatyvą Vokietijai“ ir sužlugdė socialdemokratus, yra migracija ir parama Ukrainai. Ironiška, kad užsienyje O. Scholzo politika Ukrainos atžvilgiu pasirodė per daug atsargi, o Berlyne – per daug agresyvi, galbūt net stumianti Vokietiją į naują karą, todėl rinkėjai ir nubaudė kanclerį.
Kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimas ryškiausias Prancūzijoje, Austrijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Belgijoje. Kaip mano S. Braghiroli, EP parlamento rinkimai daugumai europiečių atrodo mažiau rizikingi, todėl žmonės linkę juose balsuoti „ne galva, o širdimi“, nes dauguma Briuselyje priimtų sprendimų, jų manymu, tiesiogiai jų neveikia.
„Nereikia atmesti ir to, kad dalis visuomenės jaučia, kad jai nėra atstovaujama. Kai kuriose šalyse kraštutinių dešiniųjų iškilimas yra ir Ukrainos karo nuovargio pasekmė“, – sakė analitikas.
Kraštutinės dešinės politikai taip pat dažniau populistiškai kalba migracijos, ekonomikos temomis. Kylant nepasitenkinimui, pavyzdžiui, finansine padėtimi, žmonės linkę atsigręžti į tuos, kurie žada geresnį ir lengvesnį gyvenimą.
„Vakarų Europoje ryški ir migracijos problema, kurią populistai išnaudoja, todėl nereikia stebėtis tokiais rezultatais“, – pridūrė S. Braghiroli.
Orbánui – pavojaus signalai
Nors Vengrijos premjero Viktoro Orbáno partija „Fidesz“ rinkimus laimėjo, surinkusi daugiau nei 44 proc. balsų, tačiau pademonstravo prasčiausią savo rezultatą ir prarado dvi vietas buvusio sąjungininko Péterio Magyaro įsteigtai „Pagarbos ir laisvės“ (TISZA) partijai, kuri gavo net 7 vietas.
Nors rezultatas iš pirmo žvilgsnio atrodo labai geras, ekspertai pabrėžia, kad dvi prarastos vietos EP gali rodyti ir silpnėjančias paties V. Orbáno pozicijas.
„Vengrijos rinkėjai reiškia aiškų nepasitenkinimą V. Orbánu“, – mano S. Braghiroli.
V. Orbánui koją galėjo pakišti blogėjanti ekonominė šalies padėtis, situacijos negerina ir pykčiai su ES dėl Budapešte priimamų įstatymų, kurie prieštarauja sąjungos politikai. Kartu Vengrija kenčia ir dėl neslepiamo flirto su Baltarusija ir Rusija, kurioms taikomos sankcijos.
„Negalime atmesti ir to, kad žmonėms tiesiog nusibosta matyti tuos pačius veidus, jie nori pokyčių politikoje“, – priduria S. Braghiroli.
Tokie pirmieji nepasitenkinimo ženklai, pasak ekspertų, galėtų lemti ir didėjančius protestus prieš V. Orbáną, o tai tikriausiai išprovokuotų daugiau ribojimų opoziciniams judėjimams.
„Visiškai neatmesčiau galimybės, kad šalyje bus daugiau autokratinių veiksmų, kuriais bus siekiama užkirsti kelią opozicijai, kad ji ateityje negalėtų sėkmingai veikti“, – aiškina ekspertas.
P. Zerka tikina, kad P. Magyaras jau yra visavertis V. Orbáno priešininkas ir gali būsimuose rinkimuose sumaišyti dabartinės Vengrijos valdančiosios daugumos kortas.
Grėsmė – susivienijusios kraštutinės jėgos
Trys didžiausios EP frakcijos išlaikė savo pozicijas ir formaliai tai leistų daugumą išlaikyti Europos liaudies partijai (EPP) kartu su Socialistais ir demokratais bei „Renew Europe“. Kartu šios frakcijos turėtų 407 vietas, gerokai daugiau nei minimali 361 vietos riba. Todėl Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen galėtų jaustis rami dėl antrosios kadencijos tame pačiame poste. Tačiau „Politico“ cituojami ekspertai teigia, kad maždaug 10 proc. kiekvienos frakcijos parlamentarų susilaikys arba nepalaikys U. von der Leyen kandidatūros, todėl įmanoma, kad bus sudarytas neoficialus susitarimus su „Italijos brolių“ partijos lydere Giorgia Meloni, kad šios partiečiai, esantys Europos konservatorių ir reformistų (ECR) frakcijoje, paremtų EPP atstovę.
„Tiek galimas aljansas su žaliaisiais, tiek su ECR nėra patogus EPP, nes tai pakeistų bendradarbiavimą jau nusistovėjusioje koalicijoje“, – pabrėžia M. Arjakas.
Būtent išlaikyta dauguma LRT.lt kalbintų ekspertų ir įvardijama kaip vienas iš pagrindinių ES stabilumo garantų. Kartu jie pabrėžia, kad ne visos rinkimų apklausos buvo teisingos ir, pavyzdžiui, Nyderlanduose kraštutinė dešinė gavo mažiau mandatų, nei buvo prognozuojama.
„Turime pripažinti, kad kraštutinės dešinės iškilimas nėra toks, kokio galėjome tikėtis, ir jis nebus toks trikdantis bendrą EP darbą“, – LRT.lt teigė S. Braghiroli.
Viena iš to priežasčių – kraštutinės jėgos retai randa sutarimą ir suformuoja stiprias bendras frakcijas. Pavyzdžiui, „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) dar praėjusią savaitę buvo išmesta iš Identiteto ir demokratijos frakcijos EP dėl savo galimų ryšių su Rusija ir šnipinėjimo Kinijai, nors galutiniu postūmiu tapo AfD kandidato Maximiliano Kraho interviu Italijos laikraščiui, kuriame jis pareiškė, kad ne visi nacių SS nariai buvo nusikaltėliai. Taip pat ne visos šios jėgos panašiai mato Ukrainos paramos klausimą – kol vienos reikalauja atnaujinti ryšius su Rusija, kitos skelbia visišką palaikymą Ukrainai.
M. Arjakas tikino, kad parama Ukrainai nemažės, tačiau šie rinkimai galbūt paskatins didesnį atsargumą skiriant pagalbą. O svarbiausius sprendimus dėl paramos priima Europos Komisija ir Taryba, todėl jų sudėtis Kyjivui yra svarbesnė.
Vis dėlto jei kraštutinėms dešinėms jėgoms pavyktų susivienyti, tai turėtų įtakos klimato, migracijos, ES plėtros, biudžeto ir net teisės politikai. S. Braghiroli pažymi, kad kol kas aišku viena – rinkėjams žaliasis kursas tapo žaliuoju refliuksu.
