Lietuvos pėdsakai ir nematyta Irako pusė – nuotraukose (II)

Pagalvojus apie Iraką, pirmiausia galvoje iškyla karo ir nesibaigiančio konflikto vaizdai. Tačiau kas, jeigu egzistuoja ir visai kitas šalies veidas?

Dabar Irake kuriasi aukštųjų technologijų centrai, startuolių inkubatoriai ir naujas skaitmeninis sektorius. Didelę jo dalį kuria buvę emigrantai ir šalį pakeisti norinti naujoji karta, matanti destruktyvią naftos galią ir nestabilių viešojo sektoriaus darbų dominavimą.

Kaip sako Irako pareigūnai ir ekspertai, skaitmeninė ateitis taip pat yra galimybė pažaboti protų nutekėjimą ir nereguliarią migraciją, kurios bangos jau spėjo pasiekti ir Lietuvą.

Pažvelkite į kitą Irako ir šalies autonominio Kurdistano regiono pusę.

Irako Kurdistano sostinė Arbilis sparčiai vystosi, čia kyla prabangūs prekybos centrai ir dangoraižiai, žaliuoja privatūs parkai. Viename iš jų fotografuojasi jaunavedžiai, kol jų šeimos laukia už vartų. | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Biblioteka privačiame Kurdistano Arbilio universitete. „Žmonės Lietuvoje tikriausiai mano, kad pas mus vyksta tik sprogdinimai“, – sakė profesorius Polla Fattahas. | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Tarikas Rašidas, einantis Kurdistano Arbilio universiteto informatikos fakulteto dekano pareigas: „Žmonės Europoje nieko nežino apie Iraką ir galvoja tik apie karą ir nestabilumą. Tačiau Kurdistanas yra visai kitoks pasaulis.“ | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Universiteto studentai eina pro išblukusį reklaminį stendą „Ateities lyderiai“. | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Žmonės fotografuojasi Arbilio citadelėje. Tai yra viena iš ilgiausiai, daugiau nei 6 000 metų, nuolat apgyvendintų vietų žemėje. | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Savo Bakhtiar Rasoul ir Shwanas Ali Qaradaghi, vieni iš Arbilyje įsikūrusių startuolių inkubatoriaus „Five One Labs“ vadovų. | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Suleimanijos politechnikos universiteto informacinių technologijų studentai. Įgyvendinant Irako ir Lietuvos bendradarbiavimą po 2021 m. migracijos krizės, universiteto duomenų mokslo mokymo programą padės peržiūrėti ir patobulinti Lietuvos akademinė bendruomenė. Dvišalių projektų tikslas – „paskatinti potencialius migrantus likti savo šalyje“, LRT.lt teigė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Vilniaus vaidmuo Irake išaugo po 2021 m. migracijos krizės, kai tūkstančiai irakiečių kurdų Minsko režimo buvo privilioti į Baltarusiją, o iš jos vėliau keliavo į Lietuvą. | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Suleimanijos politechnikos universitetas. „Prieš dešimt metų buvo lengviau susirasti darbą, o dabar labai padaugėjo jaunų žmonių“, – sako Sarhangas Sarwatas Guaslis, universiteto mokslo reikalų ir antrosios pakopos studijų viceprezidentas. | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

„Five One Labs“ biuras. „Tarptautiniai investuotojai nepasitiki Iraku, o vietos įmonės nepasitiki vietiniais [IT] produktais, – sakė Zana Ahmedas, vietos rinkodaros ir ryšių su visuomene startuolio „Enlightors“ įkūrėjas. – Aš pasakiau [politikams]: „Žinau, kad jūs mėgstate statybas ir naftą, bet [skaitmeninis sektorius] iš tikrųjų yra ateitis.“ | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Kai kurie iš šalies skaitmeninio sektoriaus kūrėjų yra buvę migrantai, studijavę ir dirbę užsienyje. Grįžę namo, jie padeda kurti šalies ateitį. Vienas tokių žmonių yra Salaras Rahimas, vienas iš „Stack Solvers“ vadovų. „Manome, kad per ateinančius penkerius metus padėtis Irake ir Kurdistane taps daug geresnė – tai susiję su patirtimi, kurios įgyjame, ir tuo, ką regionas gali pasiūlyti.“ | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Jauni IT darbuotojai bendrovėje „Stack Solvers“. „Daugelyje darbo paraiškų Irako piliečiai neįtraukiami dėl bankų taikomų apribojimų“, – sakė vienas iš jų. Neseniai Irako centrinis bankas atsižvelgė į JAV prašymus pažaboti vietinius bankus, kurie yra kaltinami padedantys su Iranu susijusioms grupuotėms plauti pinigus, taip pat tuo, kad dalyvauja sankcijų apėjimo schemose ir finansuoja teroristines grupuotes. | B. Gerdžiūno / LRT niotr.

Buvo surengtas referendumas dėl nepriklausomybės, tačiau Irako federalinė vyriausybė jo nepripažino. Tuomet Bagdadas užgniaužė nepriklausomybės siekį, įvesdamas regiono sienų kontrolę ir užimdamas keletą teritorijų, į kurias pretendavo kurdų valdžia. Tačiau nepaisant politinių konfliktų su Bagdadu, Kurdistano regionas turi savo saugumo pajėgas ir palaiko beveik nepriklausomus užsienio santykius bei vidaus politiką. | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Darbuotoja bendrovės „iQ Group“ biuruose Suleimanijoje. „Manau, kad jei sugebėsime juos apmokyti, suteikti jiems tinkamų įgūdžių, mažiau žmonių išvyks iš šalies“, – sakė bendrovės skaitmeninės transformacijos vadovas Nawzadas al-Salihi. | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Pasak bendrovės „iQ Group“ atstovų, Irakas pretenduoja tapti alternatyviu keliu duomenų supergreitkeliams, kurie dabar driekiasi palei Sueco kanalą Egipte. | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Arbilio daugiaaukščių namų eiles skiria parkai, plačios miesto alėjos nusėtos europietiško stiliaus restoranais, prabangiais viešbučiais, kavinėmis ir barais. Autonominis Irako Kurdistano regionas dabar siekia varžytis su Dubajumi ir kitais regiono centrais. | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Prabangus klasikinis automobilis, matomas komplekso „Empire“, vienos iš naujų geriausių Arbilio vietų, fone. Projekto autorius verslininkas Peshrawas Dizayee buvo nužudytas šių metų vasario mėn. Iranui smogius raketomis į jo namus. | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

„Station“ bendradarbystės erdvė Arbilyje. Jame po studijų ir darbo praktikos vienoje iš Amerikos įmonių dirba „Tevin Data“ įkūrėjos seserys Shanga ir Lara Saadallah. „Mums reikia atsitraukti nuo naftos – dabar daug žmonių neturi darbo ir tik laukia, kol juos įdarbins Vyriausybė, bet jiems reikia pradėti savo verslus“, – sakė S. Saadallah. | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

„Lietuva yra labai išsivysčiusi šalis, ypač skaitmeninės bankininkystės ir technologijų sektoriuose, – sakė bendrovės „IQ Group“ skaitmeninės transformacijos vadovas Nawzadas Al-Salihi. Jie turėtų atvykti čia ir pamatyti, kas vyksta. Esame labai jauna visuomenė, kuri yra labai pažengusi technologijų srityje, todėl galėtume mokytis iš jūsų ir dalytis vieni su kitais patirtimi.“ | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Žemėlapis, rodantis bendrovės „iQ Group“ tinklo maršrutą, kuriuo perduodami duomenys tarp Azijos ir Europos. Jis nutiestas greta Irako naftotiekio. 2014–2017 m. ISIS naudojosi šia trasa, kasdami įtvirtinimus ir tranšėjas. | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Bendrovės „iQ Group“ biurai Suleimanijoje. | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Hanar Hadi dirba ne pelno siekiančioje technologijų įmonėje „MEED Foundation“, kuri daugiausia dėmesio skiria tvariam vystymuisi. „Jaunoji karta iš tiesų daug dėmesio skiria visame pasaulyje vykstantiems pokyčiams ir, naudodamasi naujausiomis technologijomis, stengiasi įgyvendinti įvairius projektus, kad pagerintų gyvenimą ir taptų pokyčių priežastimi“, – sakė ji. | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Vaizdas iš prabangaus Arbilio viešbučio. Nepaisant matomų pokyčių ir pažangos ženklų, kai kurie irakiečiai baiminasi, kad nepažabotas statybų bumas pagilins šalyje ir taip tvyrančią nelygybę bei korupciją. | B. Gerdžiūno / LRT nuotr.