Pagalvojus apie Iraką, pirmiausia į galvą ateina konfliktų ir kovų vaizdai. Tačiau savo pirmuosius žingsnius žengęs technologijų sektorius ir jį kurianti naujoji karta dabar bando pakeisti požiūrį į Iraką – tiek pačioje šalyje, tiek ir už jo ribų.
„Žmonės Lietuvoje tikriausiai mano, kad pas mus vyksta tik sprogimai“, – sako Kurdistano universiteto Arbilyje profesorius Polla Fattahas. Šis privatus universitetas yra viena iš dešimčių institucijų, rengiančių šalies skaitmeninę transformaciją įgyvendinančius studentus.
Kai kurie šios naujos Irako kartos nariai yra buvę migrantai, studijavę ir dirbę užsienyje, o paskui grįžę namo padėti kurti šalies ateitį. Vienas iš jų – Mohammedas Anwaras, į šalies medicinos sektorių orientuotos įmonės „Stack Solvers“ bendraįkūrėjas.
Savo pirmąjį startuolį jis įkūrė vos grįžęs po studijų Šefilde, Jungtinėje Karalystėje, o vėliau taip pat tapo vietos universiteto profesoriumi.
„Visada motyvuoju savo studentus, kad jie mokosi tikrai gerame sektoriuje, kad jų ateitis tikrai šviesi“, – sakė jis savo kabinete, iš kurio atsiveria vaizdas į antrą pagal dydį Kurdistano miestą Suleimaniją.
M. Anvaras sakė, kad šiandien pagrindinė problema yra ne karas, o ekonominis nestabilumas.
„Taip yra todėl, kad mūsų ekonomika remiasi viešojo sektoriaus atlyginimais, o kai šiame sektoriuje nėra gerai, tai paveikia visą ekonomiką“, – sakė jis.
Dar 2017 m. Kurdistanas surengė referendumą dėl nepriklausomybės, tačiau Irako federalinė vyriausybė jo nepripažino. Tuomet Bagdadas užgniaužė nepriklausomybės siekį, įvesdamas regiono sienų kontrolę ir užimdamas kelias teritorijas, į kurias pretendavo kurdai.
Neseniai Bagdadas nurodė kurdams perduoti visas pajamas iš naftos, kurios buvo pagrindinis kurdų autonominio regiono pajamų šaltinis, mainais į kiekvienais metais kurdams skiriamą federalinių išlaidų dalį.
Dėl to atlyginimus viešajame sektoriuje dabar taip pat moka Bagdadas. Kilus nesutarimams tarp kurdų ir Irako federalinės valdžios, atlyginimai vėluoja, o tai paliečia daugiau kaip 50 proc. gyventojų, priklausančių nuo valstybinių darbo vietų, kuriose darbo atlygis prasideda nuo 350 JAV dolerių per mėnesį.
Tuo tarpu IT sektorius gali pasiūlyti bent dvigubai ar trigubai didesnius atlyginimus – ir santykinę laisvę nuo politikos. „Verslumas ir startuoliai laikomi daliniu rentų ekonomikos sprendimu“, – sakė Shivanas Fazilas, Irako regioninių ir tarptautinių studijų instituto (IRIS) vyresnysis tyrėjas.
Nepaisant politinio konflikto ir didėjančio Bagdado kišimosi, Irako Kurdistano regionas vis dar turi savo saugumo pajėgas ir palaiko beveik nepriklausomus užsienio santykius bei vidaus politiką.
Tačiau vienas po kito vykę karai sugriovė šalies reputaciją šalies viduje ir užsienyje.
„Tarptautiniai investuotojai nepasitiki Iraku, o vietos įmonės nepasitiki vietiniais [IT] produktais“, – sakė vietos rinkodaros ir ryšių su visuomene startuolio „Enlightors“ įkūrėjas Zana Ahmedas.
Taip pat šalis vis dar yra atkirsta nuo daugelių tarptautinės bankininkystės ir pinigų pervedimų platformų kaip „PayPal“ ir „Apple Pay“. Neseniai Irako centrinis bankas atsižvelgė į JAV prašymus pažaboti vietinius bankus, kurie yra kaltinami dalyvaujant sankcijų apėjimo schemose, finansuojant teroristines grupuotes ir padedant su Iranu susijusioms grupuotėms plauti pinigus.
Išsprendusi izoliacijos problemą, šalis galėtų visapusiškai prisijungti prie pasaulinių finansų ir bankų sistemų. Tačiau tai vyksta labai lėtai, pridūrė Z. Ahmedas.
„Aš pasakiau [politikams]: „Žinau, kad jūs mėgstate statybas ir naftą, bet [skaitmeninis sektorius] iš tikrųjų yra ateitis“, – sakė jis.
Lietuvos pėdsakas
Lietuvos nevyriausybinė organizacija „Osmos“ yra viena iš daugelio veikėjų, siekiančių padėti besikuriančiam IT sektoriui ir šaliai pereiti prie skaitmeninių technologijų.
Ir nors jos darbo apimtis Irake smarkiai nusileidžia organizacijoms iš tokių šalių kaip Vokietija, „Osmos“ vis tiek sugebėjo vykdyti „vieną iš sėkmingiausių ir didžiausią mastą pasiekusių [ES] projektų“, pagal kurį dešimtys jaunų žmonių praėjo mokymus ir įgijo tarptautinės darbo praktikos, sakė organizacijos generalinis direktorius Žilvinas Švedkauskas.
Jų iniciatyva „Digital Explorers Iraq“ yra viena iš kelių tokių bandomųjų Europos Sąjungos projektų, kuriais siekiama auginti vietos talentus. Nors beveik visą projektą finansuoja Briuselis – iš viso apie 400 000 eurų – Lietuva taip pat prisidėjo prie jo ir skyrė apie 20 000 eurų.
„Čia nėra šalis, kur nėra pinigų, čia šalis, kuriai trūksta tarptautinio dėmesio ir kuri susiduria su stereotipais dėl konfliktų“, – sakė Ž. Švedkauskas.
Taip siekiama ne tik mokyti irakiečius, taip atgrasant juos nuo nereguliarios migracijos, bet ir paskatinti Lietuvos įmones įdarbinti vietinius talentus bei kurti darbo vietas.
„Vienas iš ramsčių – kelti žmonių [IT srityje] lygį čia, o kitas – taip pat parodyti Lietuvos įmonėms, kad ir čia yra rinka“, – sakė Eglė Dmukauskaitė, organizacijos „Osmos“ finansų ir administracijos vadovė.
Vienas iš būdų tai įgyvendinti – bendradarbiauti su vietos universitetais ir tobulinti mokymo programas, taip pat siūlyti darbo praktikos vietas ir studijas užsienyje. Pasak valstybinio Suleimanijos politechnikos universiteto darbuotojų, tai padėtų išspręsti problemą, kai per daug jaunų žmonių dabar turi mažai ką reiškiančių diplomų.
„Svarbiausia yra švietimas, jei norime paskatinti žmones imtis dalyvauti startuolių ir IT sektoriaus veikloje. Tačiau Irako universitetai nesuteikia jaunajai kartai tinkamų įgūdžių“, – sakė S. Fazilas, IRIS tyrėjas.
„Visame Irake kasmet į rinką ateina nuo 800 000 iki 1 mln. absolventų. Deja, darbų pasiūla atsilieka“, – pridūrė jis.
Irake du trečdaliai žmonių yra jaunesni nei 25-erių metų, o kas šeštas yra bedarbis. Anot S. Fazilo, į šalyje sparčiai augantį nedarbingumą daugelis atsakė „kovoti arba bėgti“ reakcija.
„Likusioje Irako dalyje matėme protestų, o Kurdistane – protestų, apatijos ir nelegalios migracijos į Europą derinį“, – pridūrė jis.
Vilniaus interesas Irake išaugo po 2021 m. migracijos krizės, kai tūkstančiai daugiausia Irako kurdų keliavo į Baltarusiją, o paskui kirto sieną su Lietuva. Koridorių atidarė Aliaksandro Lukašenkos režimas, kerštaudamas už ES sankcijas, kurios buvo įvestos po žiaurių represijų prieš šalies opoziciją.
„Mūsų tikslas yra konstruktyviai tęsti darbą, kurį pradėjo URM migrantų krizės metu, siekiant tą besimezgantį dialogą su Irako partneriais pasukti nuo migracijos skaitmeninių įgūdžių ugdymo ir darbo galimybių kūrimo link“, – sakė Ž. Švedkauskas.
Tik migracijos krizės įkarštyje kai kurie Irako gyventojai pirmą kartą išgirdo apie Lietuvą. Nuo to laiko daugelis teigia turintys šeimos narių ar pažįstamų, Baltarusijos keliu patekusių į Europą.
„Man gaila šių bėgančių vaikinų, išvykti iš šalies nėra pigu, – sakė didelės Irako ir Kurdistano technologijų bendrovės „iQ Group“ skaitmeninės transformacijos vadovas Nawzadas al-Salihi. – Su 10 000 eurų [reikalingų migracijai] galėtum čia pradėti verslą.“
Tačiau tam reikia ir finansinės paramos, ir mokymų. Pastarąjį klausimą Lietuva, pasitelkdama tokias nevyriausybines organizacijas kaip „Osmos“, dabar ir bando spręsti.
„Manau, kad jei galėsime juos mokyti, suteikti jiems tinkamų įgūdžių, tuomet ir mažiau žmonių išvyks iš šalies“, – sakė N. al-Salihi.
Ateitis po naftos?
Daugiau kaip 90 proc. Irako biudžeto pajamų sudaro pajamos iš naftos eksporto. Dėl to šalis yra ypač jautri naftos kainų bangavimams. Ir nors Bagdadas prakalbo apie reformas, bandymai diversifikuoti ekonomiką nutrūksta atsigavus naftos kainomis, sako S. Fazilas, IRIS tyrėjas.
„Bagdadas ir Arbilis turi padėti [reguliacinį ir biurokratinį] pagrindą ir sukurti reikiamą infrastruktūrą, kad IT sektorius ir startuoliai klestėtų“, – pridūrė jis.
Shanga ir Lara Saadallah yra jaunos seserys, jos, baigusios studijas ir įgijusios darbo patirties vienoje Amerikos įmonėje, įkūrė duomenų mokslo startuolį „Tevin Data“.
„Turime atsitraukti nuo naftos – dabar daug žmonių neturi darbo ir tik laukia, kol juos įdarbins vyriausybė, tačiau jie turi pradėti verslus“, – sakė S. Saadallah.
Pati Shanga savo karjerą pradėjo nuo naftos inžinerijos, o tik vėliau perėjo į IT sritį.
„Artimiausiu metu mes negalėsime pakeisti naftos, tačiau kai Irake bus taikomi griežti aplinkosaugos ir naftos gavybos reikalavimai, tai sumažins šalies galimybes išgauti didelius kiekius, – sakė S. Saadallah. – Tačiau dabar pagrindinė problema yra susijusi su užimtumu, o verslumas [IT srityje] ją palaipsniui sprendžia.“
Ilgainiui IT sektoriaus augimas „padės tokiems jaunuoliams kaip mes, – pridūrė S. Saadallah. – Turime mokytis iš kitų patirties, taip pat ir iš Lietuvos. Turime rasti trumpiausius kelius, nes tiesiog neturime laiko viską pradėti nuo nulio.“
Vizitas į Iraką buvo surengtas įgyvendinant VšĮ „OSMOS Global Partnerships“ projektą „Digital Explorers: Irakas“, finansuojamą Europos Sąjungos ir kontraktuotą Tarptautinio migracijos politikos plėtros centro (ICMPD) per Migracijos partnerysčių platformą (MPF). Publikacijos turiniui tai įtakos neturėjo, o pasakojimas nebūtinai atspindi ICMPD ar ES nuomonę.
