2023 m. gruodį baltarusis Aliaksandras Kločka grįžo iš karo į Lietuvą. „Inkstai neatlaikė Bachmuto“, – rašė jis apie savo grįžimo priežastį. Per 5 mėnesius buvęs savanoris Lietuvoje nesugebėjo nei legalizuotis, nei atlikti būtinos medicininės reabilitacijos, nei susitvarkyti medicininį draudimą. Būtinus brangius vaistus jam perka draugai: „Baltarusių savanoriai niekam nereikalingi, išskyrus juos pačius ir siaurą ratelį žmonių, kuriems jie rūpi.“
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Novaya Gazeta-Baltya“ originalus kūrinys.
Aliaksandras – ne vienintelis baltarusių savanoris, susiduriantis su įvairiomis kliūtimis, trukdančiomis kurti gyvenimą Lietuvoje. Iš viso, A. Kločkos žiniomis, Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 15 buvusių baltarusių savanorių, dėl įvairių priežasčių grįžusių iš karo.
Nė vienas iš jų negali grįžti į savo gimtąją šalį – Baltarusiją. Ten vyrams gresia laisvės atėmimo bausmės ne tik už „parsisamdymą svetimos valstybės kariuomenei“ (Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 133 straipsnis), bet ir už aktyvią politinę poziciją – dalyvavimą po 2020 m. prezidento rinkimų, kai Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė prezidentu, kilusiuose protestuose.
A. Kločkai Baltarusijoje iškeltos mažiausiai keturios baudžiamosios bylos. Ir tai tik tos, apie kurias jis žino.
„Net nežinau, kokią laisvės atėmimo bausmę galėčiau gauti Baltarusijoje. Galbūt 15–20 metų. O gal net būčiau sušaudytas“, – sako jis.
Nuo 2020 m. Baltarusijoje padaugėjo politinių represijų. Žmogaus teisių centro duomenimis, šiuo metu Baltarusijos kalėjimuose laikoma apie 1,5 tūkst. politinių kalinių. Šie skaičiai nėra galutiniai, ne visų nuteistųjų politiniais pagrindais pavardės yra žinomos.
„Kai kurie apskritai niekam nesako, kad buvo kare“
Per pastaruosius pusantrų metų Lietuvoje mirė keturi buvę baltarusių savanoriai, du iš jų nusižudė.
„Pavelas (vardas pakeistas – red. past.) nesugebėjo grįžti į gyvenimą taikos sąlygomis, karas jį lydėjo net fiziškai iš ten išvykus. Jis vaikščiojo Vilniaus gatvėmis ir mums pasakojo negalįs suprasti, kaip galima gyventi įprastą gyvenimą, linksmintis, kai ten, Ukrainoje, vyksta tokie baisumai“, – dalijosi išgyvenimais savanorio draugas. Pavelas nepajėgė susitaikyti su ramiu gyvenimu ir metėsi po traukiniu.
Kitas iš karo į Lietuvą grįžęs baltarusis nusidūrė peiliu. Trečiasis mirė nuo sudėtingos ligos pasekmių, jo artimieji kalba apie problemas su alkoholiu paskutiniais gyvenimo mėnesiais. Ketvirtąjį buvusį kovotoją partrenkė automobilis, tačiau vaikino pažįstami pasakojo apie sunkią jo psichologinę būklę.
„Dauguma grįžusiųjų iš karo į Lietuvą nepasakoja apie savo kovinę patirtį. Jie atvirai apie tai nekalba žiniasklaidoje, slepia savo veidus renginiuose, kuriuose gali būti atpažinti kaip kariai savanoriai. Manau, kad net ir aš nepažįstu visų, tarnavusių Ukrainoje savanoriais ir grįžusių į Lietuvą. Kai kurie apskritai niekam nesako, kad buvo kare“, – pasakoja A. Kločka.
Tokį buvusių kovotojų elgesį jis sieja su visuomenės požiūriu į juos ir nuogąstavimais dėl galimo jų artimųjų persekiojimo Baltarusijoje.
„Galbūt kai kurie žmonės mano, kad esame pavojingi, nes mokame elgtis su ginklais. Arba kad mūsų potrauminio streso sutrikimas, kurį, žinoma, įvairiu sunkumu išgyvena visi buvę kare, yra pavojingas civiliams. Bet aš manau, kad tai yra mitas – PTSS yra nukreiptas ne į išorę, o į vidų, be tinkamos pagalbos jis naikina tave, o ne aplinkinius. Iš kai kurių lietuvių girdėjau ir tokių beprotiškų versijų, kad baltarusių „Kalinausko pulkas“, šiuo metu kovojantis Ukrainos pusėje, yra Rusijos projektas. Ir jeigu Rusija užpuls Lietuvą, buvę pulko savanoriai stos į Rusijos pusę“, – sako A. Kločka.
„Lietuva, Lenkija, Latvija ir Estija tiesiogiai susidurs su Rusijos agresija“
Galutinis Rusijos tikslas šiame kare, baltarusio nuomone, yra visai ne Ukraina.
„Esu įsitikinęs, kad jei Ukraina neatsilaikys, Lietuva, Lenkija, Latvija ir Estija tiesiogiai susidurs su Rusijos agresija. Lietuva bus pirmoji, nes Rusija sieks gauti priėjimą prie Baltijos jūros. O ar NATO turės politinės valios ginti Lietuvą? Prisiminkime, kaip sąjungininkai reagavo, kai Hitleris užpuolė Lenkiją. Jie tikėjosi, kad Hitleriui užteks Lenkijos, ir nusprendė nesikišti. Ar yra garantijų, kad toks scenarijus nepasikartos dabar? Rusijos imperinės ambicijos kelia grėsmę Europai“, – aiškina baltarusis.
Todėl A. Kločka mano, kad ypač svarbu padėti visiems, kurie šiuo metu gina Ukrainą. Įskaitant ir buvusius kovotojus – tai gali turėti įtakos kitų pasiryžimui vykti ginti Ukrainos.
„Jie turi žinoti, kad vėliau neliks vieni su savo problemomis, – sako jis. – Be to, manau, kad nėra buvusių savanorių. Atsigavę dauguma jų gali grįžti į karą. O jei reikės, ir stoti petys į petį su NATO kariais.“
Lietuvoje Aliaksandras kreipėsi dėl pabėgėlio statuso ir leidimo nuolat gyventi šalyje.
„Prieš penkis mėnesius pateikiau prašymą suteikti pabėgėlio statusą, o kol jo laukiu, įstatymas draudžia man dirbti. Tačiau man reikia medicininės reabilitacijos, vaistų, tyrimų, vizitų pas gydytoją. Visa tai galiu gauti tik už savo pinigus. Bet kaip aš galiu sau leisti tokias išlaidas, jei įstatymas draudžia man dirbti?“ – klausia buvęs savanoris.
Aliaksandras net negali pasikeisti baltarusiško vairuotojo pažymėjimo į lietuvišką. Jis nežino, kiek laiko užtruks legalizacija Lietuvoje. Pabėgėlių iš Baltarusijos patirtis skiriasi: kartais leidimas gyventi Lietuvoje išduodamas per šešis mėnesius, o kartais jo tenka laukti ilgiau nei metus. Baltarusis neatmeta galimybės, kad jam gali būti atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvoje.
Tokių atvejų jau yra buvę.
Savanoriui Vasyliui Veremeičikui Lietuva neišdavė leidimo gyventi šalyje, nes jis tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, o ten tarnyba piliečiams yra privaloma.
„Gautame dokumente rašoma, kad Lietuvos valdžios institucijos žino, jog tarnavau Ukrainos kariuomenėje, tačiau jame taip pat minima karinė tarnyba Baltarusijoje, o tai reiškia grėsmę Lietuvai“, – pasakojo Vasylis.
Yra dar vienas baltarusių savanoris, kuris, susidūręs su biurokratinėmis kliūtimis, išvyko iš Lietuvos atgal į karą.
„Lukašenka tiesiogiai grasino mūsų šeimoms“
Vis dar Ukrainoje esantis veteranų organizacijos „Baltarusijos savanorių asociacija“ atstovas Andrejus Kušnerovas pasakoja ne tik apie legalizavimosi Europos Sąjungoje problemas. Puolami ir Baltarusijoje likusių kovotojų šeimų nariai.
„A. Lukašenka tiesiogiai grasino mūsų šeimoms. Aš pats turiu tėvus, gyvenančius Baltarusijoje. Pažįstu daug kovotojų, kurių tėvai, žmonos, net vaikai yra likę Baltarusijoje. Labai sunku juos išvežti ir legalizuoti Europos Sąjungoje“, – sako jis.
Baltarusijos valdžios institucijos persekioja piliečius už jų antikarinę poziciją. Vien už ketinimą kovoti Ukrainos pusėje 15 žmonių buvo pasodinti į kalėjimą, dar 14 žmonių buvo nuteisti už aukas Baltarusijos savanoriams. Pagal baudžiamuosius straipsnius nuo 1 iki 23 metų laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti 94 asmenys.
Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistai neatskleidžia pavardžių tų, kuriems dėl šeiminių ryšių su savanoriais nepavyko išvengti represijų. Tačiau kai kurios istorijos yra žinomos. Pavyzdžiui, vieno baltarusių savanorio sesuo buvo nuteista 1,6 metų kalėti už „viešosios tvarkos pažeidimą“.
Baltarusijos valdžios institucijos persekioja net žuvusių kovotojų artimuosius. Žuvusio Pavelo „Volato“ motinos butas buvo nuniokotas, kai jos nebuvo namuose. Natalija išvyko iš Baltarusijos, tačiau tai nesutrukdė teisėsaugininkams įsibrauti į jos namus, juos niokoti ir viską fiksuoti vaizdo kamera. Vaizdo įrašo pabaigoje milicininkai paprašė atsiųsti jiems pavardes tų, kurių butus kitą kartą reikėtų nuniokoti.
„Antroji problema, į kurią norėčiau atkreipti dėmesį, – nelaisvėje atsidūrę du mūsų ginklo broliai.
Mes nežinome, ar jie gyvi ir kur jie yra. Ir būtume labai dėkingi už bet kokius politinius užklausimus apie šių vaikinų likimą“, – sakė A. Kušnerovas.
„Liga, susijusi su „tėvynės gynimu“
Paskutinė A. Kločkos dislokacijos vieta Ukrainoje buvo Bachmutas – karo metu visiškai sugriautas Ukrainos miestas. Vykstant karo veiksmams, neįmanoma tiksliai suskaičiuoti abiejų pusių nuostolių, tačiau, įvairiais duomenimis, Rusija mūšiuose prie Bachmuto neteko mažiausiai 30 tūkst. žmonių, o Ukraina – apie 15–20 proc. rusų nuostolių, t. y. apie 5 tūkst.
Žiemą praleidęs Bachmuto apkasuose ir drėgnuose rūsiuose A. Kločka peršalo inkstus.
„2022 m. gruodį nakvojome Bachmuto gynybos linijos tranšėjose. Nuo šalčio negelbėjo nei ekipuotė, nei miegmaišis. Mane krėtė drebulys. Sušilau tik ryte, kai išlindo saulė. Tą naktį nušalau smiliaus galiuką. Tikriausiai tada ir prasidėjo mano problemos su inkstais. Į kai kurias kovines užduotis vykau su 38 laipsnių temperatūra. Vėliau ėmiau jausti nuolatinį pykinimą, burnoje atsirado keistas skonis, šlapime pasirodė kraujo“, – pasakoja baltarusis.
Ukrainos išduotuose medicininiuose dokumentuose patvirtinama, kad liga susijusi su „захистом Батьківщини“ (tėvynės gynimu).
„Buvau atleistas dėl sveikatos priežasčių. Liga susijusi su „tėvynės gynimu“ (mano inkstai neatlaikė Bachmuto). Nors formuluotė man skamba kiek keistai, nes turiu tik vieną „tėvynę“. Mano tikslai išlieka tie patys – Rusijos kaip imperijos pralaimėjimas ir Baltarusijos išlaisvinimas“, – taip kovotojas paskelbė žinią apie sugrįžimą iš Ukrainos.
Ukrainoje A. Kločka buvo pripažintas II grupės invalidu. Lietuvoje jo negalia turės būti patvirtinta gavus leidimą gyventi.
„Paveikti įvykius Baltarusijoje galėjau tik kovodamas Ukrainoje“
Interviu metu Aliaksandras kalba tik baltarusiškai ir kelis kartus pakartoja, kad pagrindinis jo tikslas – grįžti namo.
„Neplanavau išvykti iš Baltarusijos, sprendimą turėjau priimti praėjus pusdieniui po to, kai į mano namus atėjo trys teisėsaugos pareigūnai su balaklavomis. Jie atėjo ir į tuos namus, kur išvakarėse svečiavausi. Neturėjau Šengeno vizos, todėl išvykau į Lietuvą, pasinaudojęs humanitariniu koridoriumi. Tai buvo 2020 m. gruodis“, – prisimena jis.
Iškart po 2020 m. rugpjūtį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų Lietuva atidarė humanitarinį koridorių represijas – sulaikymus, mušimus, kankinimus – patyrusiems baltarusiams.
24 valandas pasienyje praleidusį Aliaksandrą lietuviai įsileido į šalį ir 2 savaitėms išdavė vizą. Vėliau baltarusiui metams buvo išduota humanitarinė viza, po to jis susirado darbą ir gavo vienerius metus galiojusį leidimą gyventi šalyje.
Praėjus savaitei po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, A. Kločka išvyko ginti Ukrainos su ZSU.
„Tuo metu paveikti įvykius Baltarusijoje galėjau tik kovodamas Ukrainoje. Silpna ir nugalėta imperinė Rusija buvo galimybė Baltarusijai išsilaisvinti“, – aiškina jis savo motyvus.
Iš karo Aliaksandras grįžo į Lietuvą, nes čia gyveno jo mergina. Šioje šalyje norėjo įsikurti ir jis. (...)
Fondo „Foundation Union“ vadovė ukrainietė Anna Mirošničenko mano, kad sisteminė pagalba savanoriams apskritai nėra įmanoma.
„Lietuva iš principo negali turėti sistemos baltarusių ar ukrainiečių karių reabilitacijai, nes tai gali būti vertinama kaip kišimasis ir karinio konflikto palaikymas. Europos šalys to vengia. Jos gali reabilituoti tik savo karius, tačiau, vėlgi, oficialiai nė vienas Lietuvos karys Ukrainoje nekariauja“, – sakė ji.
Psichologinė pagalba
Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius
Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose
Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms
Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu
