Pasaulyje

2018.09.28 22:17

Italijos biudžetas drebina euro zoną

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.09.28 22:17

Italijos vyriausybės kitų metų biudžeto projektas sukėlė būgštavimų dėl naujos finansų krizės Europoje. Nepaisydama Europos Komisijos perspėjimų, Roma kitąmet nori išlaidauti taip, kad biudžeto deficitas bus 3 kartus didesnis, negu numatė ankstesnė vyriausybė. Jis dar nepasieks Europos Sąjungos ribos, bet didins skolą, kuri ir šiaip didžiausia tarp svarbiausių euro zonos ekonomikų. Ir Roma, ir Briuselis tikina, kad konflikto nesiekia, bet Italiją gali nubausti rinkos ir reitingo agentūros.

Du vicepremjerai, populistinės ir nacionalistinės partijų vadovai švenčia pergalę prieš savo pačių vyriausybės ekonomikos ministrą, nepartinį profesorių, kuris norėjo išlaikyti finansinę drausmę.

„Mes tai padarėme!“ – šaukia Luigis Di Maio. Dabar jis galės vykdyti dosnius rinkimų pažadus, tarp jų – beveik 7 mln. skurdžiausių piliečių užtikrinti minimalias 780 eurų per mėnesį pajamas. Tam prireiks 10 mlrd. eurų kasmet, dar 15 mlrd. – investicijoms į infrastruktūrą po viaduko tragedijos Genujoje.

Jo koalicijos partneriams „Lygai“ pinigų pakaks vykdyti pažadą nekelti mokesčių ir atšaukti pensinio amžiaus didinimą, taigi beveik 0,5 mln. darbo vietų išlaisvinti jaunimui.

„Tie 2,4 proc. daug reiškia žmonių orumui ir Italijos šeimų turtui“, – sakė L. Di Maio.

Tačiau tie 2,4 proc. BVP yra 3 kartus didesnis biudžeto deficitas, negu numatė ankstesnė kairiųjų vyriausybė.

„Šios priemonės leis skolai vėl augti, augs palūkanų mokėjimas. Vadinasi pati Italija įveda mokestį italams. Tai – neatsakinga politika. Kaip politikas, sakau, kad ši vyriausybė toliau šokiruoja, nors gal jau neturėtų šokiruoti jos nekompetencija ir paviršutiniškumas“, – kalbėjo buvusios Italijos vyriausybės finansų ministras Pieras Carlo Padoanas.

Italijos skola 2 kartus viršija Europos Sąjungos ribą ir tarp euro zonos šalių nusileidžia tik Graikijos skolų naštai. O jei maža Graikija vos nesugriovė euro zonos, krizė didžiulėje Italijoje galėtų atnešti katastrofą.

Europos Komisija sako, kad konflikto su Roma nenorinti, bet nesitaikstys ir su skolos taisyklių nepaisymu.

„Jei italai toliau klimps į skolas – kas laukia? Ateis laikas, kai kils palūkanos, taigi aptarnauti skolą, ją grąžinti taps sunkiau. Tegu italai neturi iliuzijų: kiekvienas euras skolai grąžinti neatiteks greitkeliams, švietimui, socialiniam teisingumui. Skola įkalina, nebegalima veikti“, – sakė Europos Komisijos narys, atsakingas už ekonomiką ir finansus Pierre Moscovici.

Roma tikisi, kad Briuselis, įsitraukęs į „Breksit“, neatvers antrojo fronto.

„Skolą mažinti norime, ir ją mažinsime, bet skatindami ekonomikos augimą. Italija – ne problema Europai. Italija nori būti jos ramstis“, – teigė Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte.

2,4 proc. BVP deficitas mažesnis negu Europos Sąjungos riba 3 proc., tad sankcijų Italija gali išvengti. Bet rinkos jau sureagavo – Milano biržoje šiandien sumaištis, valstybei pakilo obligacijų kaina, smuko euro kursas. Ekonomistai sako, kad jei viskas apsiribos tik Europos Komisijos pabarimu, skolos krizė liks avarija, galinti ištikti bet kada.

Plačiau apie tai – Vykinto Pugačiausko reportaže.