Nors didžiosios Europos sostinės jau pripažįsta Kyjivo teisę nuo Rusijos gintis į jos pačios teritoriją smūgiuojant Vakarų ginklais, JAV šios raudonosios linijos kol kas neperžengia. Generolo J. Žemaičio karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ sako, kad tuo naudojasi Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
Baltieji rūmai trečiadienį pakartojo, kad neskatina smūgių Rusijos viduje JAV tiekiamais ginklais. Anot G. Česnako, JAV poziciją lemia Šaltojo karo šleifas.
„JAV vis dėlto turi tam tikro Šaltojo karo paveldo, kur yra dvi valstybės, galinčios sunaikinti viena kitą ir visą likusį pasaulį dėl turimų branduolinių ginklų. Ką būtent Vladimiras Putinas ir akcentuoja. Ir būtent JAV labai skaičiuoja, kaip tuos kitus ginklus gali panaudoti ir prie ko tai vestų“, – sako jis.
Be to, profesoriaus įsitikinimu, JAV taip bando išlaikyti galimų derybų ateityje tikimybę.
„Aš neatmesčiau ir prielaidų, kad JAV suvokia, kad reikės derėtis, ir bent jau paramoje Ukrainai jie nusistatė tam tikrus apribojimus, kurie leistų gal ateityje bandyti tartis su Rusija ir galbūt ją šiek tiek priartinti po, sakykim, intensyvios karo fazės prie vakarietiškų pozicijų“, – vertina pašnekovas. Tačiau, jis priduria, kad akivaizdu, jog tuo bei dėl to JAV kylančiomis baimėmis naudojasi V. Putinas.
Anot. G. Česnako, neperžengdamos šios raudonosios linijos JAV galvoja ir apie savo ilgesnius geostrateginius siekius.
„JAV atlieka labai daug skaičiavimų, kai tuo pat metu kiti sąjungininkai, kurie NATO yra šiek tiek mažesni, jie turi daugiau galimybių reikštis ir paremti, nes jie neturi to, ką galima vadinti abipusiu sunaikinimu“, – pažymi profesorius.
Tačiau Generolo J. Žemaičio karo akademijos profesorius neabejoja – smūgiai į Rusijos teritorijoje esančius karinius taikinius padėtų besiginančiai Ukrainai.
„Logika yra paprasta – geriausiai sunaikinti ginklus, kurie dar nepasiekė besiginančiojo. Geriausia sunaikinti lėktuvus, kol jie dar nėra ore. Geriausia sunaikinti raketas, kol jos dar nėra paleistos. Geriausia sunaikinti priešo jėgą, kai ji dar nestojo į kovą, o yra kažkur sutelkta“, – aiškina jis.
G. Česnakas teigia, kad Ukrainai kyla daug sunkumų ginantis, nes ji tai gali daryti tik kontakto linijoje.
„Vadinasi, ji negali sunaikinti būtent aprūpinimo bazių, aerodromų, iš kurių kyla lėktuvai, iš kurių leidžiamos raketos. Ir tai be galo sunkina ir pareikalauja žymiai daugiau ukrainiečių karių gyvybių, daugiau resursų, o Rusijai leidžia išnaudoti tam tikrą operacinį pranašumą, žinant tam tikrus Vakarų uždėtus ribotumas“, – aiškina pašnekovas.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad pati Rusija atakuoja Ukrainą Irano dronais, raketomis, Šiaurės Korėjos amunicija.
„Tada kyla klausimas – jeigu agresorius gali ne tik kad smūgiuoti į besiginančios valstybės teritoriją, bet ir pasinaudoti kitų valstybių tiekiamais ginklais tiems smūgiams atlikti, ar tikrai yra dideli apribojimai netaikyti to besiginančiam, šiuo atveju – Ukrainai, atsakyti panašiai?“ – svarsto jis.
O jei tai Vakarai toleruoja, anot G. Česnako, taip Rusijai suteikiamas ne tik karinis, bet ir politinis pranašumas.
