Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas Europoje, amerikiečių generolas Christopheris Cavolis Vašingtone pabrėžia, kad NATO šalių sugebėjimas pasiekti naujuose aljanso gynybos planuose numatytą parengtį priklausys nuo politinės valios ir Vakarų karo pramonės lankstumo.
Europoje tvyrant galimo NATO ir Rusijos karo galimybei, į klausimą, kokias pamokas NATO turėtų išmokti iš karo Ukrainoje, svarbiausias amerikiečių generolas Europoje Christopheris Cavolis atsako nedvejodamas: „Pirmoji pamoka: arba laimi iškart, greitai ir užtikrintai, arba tavęs laukia ilga kova”.
Antroji pamoka – mūšio lauko „demokratizavimas” naudojant dronus: „beveik bet kas karo lauke dabar gali iškelti ką nors į orą ir tave paveikti”, – kalbėdamas Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council” diskusijoje sako C. Cavolis. Tai naujovė, prie kurios reikia prisitaikyti.
Remiantis Ukrainos patirtimi, vienas iš svarbiausių aspektų NATO šalimis – kariuomenės santykis su pilietine visuomene. Kai pilietinė vadovybė gera ir stipri, ji gali įžiebti visuomenės ryžtą ir atnešti rezultatus mūšio lauke, pastebi aukščiausiojo keturių žvaigždžių rango JAV generolas.
Rusijos ir NATO pasirengimo lenktynės
Rusijos pajėgos Ukrainoje jau dabar didesnės, nei atviros invazijos pradžioje, tad Rusija pajėgumus jau atkūrė kiekybiškai, bet ne kokybiškai: kariai prasčiau parengti, o prarastą šiuolaikinę ginkluotę Rusija keičia pasenusia sovietine.
NATO skaičiavimai, kiek Rusijai užtruks atkurti ir dislokuoti tokią kariuomenę, kuri keltų tiesioginę grėsmę aljansui – ir vieši, ir įslaptinti, sako vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Cristopheris Cavolis.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad klausimas, kiek Rusijai užtruks sukurti grėsmę NATO keliančias pajėgas nebūtinai teisingas. Geresnis klausimas kitas: „kaip greitai Rusija gali kurti pajėgas lyginant su tuo, kaip greitai savo pajėgas kursime mes”.
Būtent santykinis abiejų pusių pasiruošimo greitis lems, ar pranašumą turės NATO, ar Rusija, sako amerikiečių generolas.
NATO pasiruošimas priklauso nuo dviejų faktorių: politinės valios ir Vakarų karo pramonės lankstumo.
Pirmą kartą per trejus dešimtmečius aljansas sukūrė ir patvirtino naujus NATO teritorijos gynybos planus: slaptuose dokumentuose detaliai apibūdinta kaip, kur ir su kuo bus ginamasi. Vis tik norint pasiekti planuose numatytus gebėjimus, reikalingos ir papildomos gynybos išlaidos, ir spartesnė karo pramonės gamyba.
NATO šalių gynybos išlaidoms nuo šiol diriguoja būtent naujųjų gynybos planų reikalavimai: „mums reikia, kad gamintumėte konkrečius dalykus, mums reikia, kad jūs pirktumėte konkrečius dalykus, mums reikia, kad jūs išlaikytumėte konkretų parengties lygį”, – sako vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas generolas C. Cavolis, pabrėždamas, kad dviejų procentų išlaidos gynybai nuo šiol yra grindys, o ne lubos.
Vakarų karo gamybos industrija tris dešimtmečius gyveno su mažėjančiais užsakymais, todėl dabar ir patiriame vėlavimą gamybos pajėgumus didinant, sako C. Cavolis.
Vis dėlto į aljansą įstojus Suomijai ir Švedijai NATO pusėje – geografinis pranašumas: „navigacijos laisvė Baltijos jūroje ir Botnijos įlankoje anksčiau buvo prieštaringas klausimas. Dabar sunku taip manyti. Liko mažai Baltijos jūros ir Botnijos įlankos kranto, kuris nėra NATO krantas”, – Vašingtone sako generolas Christopheris Cavolis.
