Slovakijos ministrui pirmininkui Robertui Fico kovojant dėl savo gyvybės, artimiausios dienos parodys, ar šalies valdžia pasirinks susitaikymo, ar konfrontacijos kelią. Kartu su tuo iškils ir klausimas, kas turės pakeisti skirtingas politines jėgas vienijusį, bet prie visuomenės susiskaldymo prisidėjusį bei pasikėsinimą į gyvybę išgyvenusį politiką.
„Visą savo profesinį gyvenimą R. Fico praleido politikoje ir labai sėkmingai vadovavo skirtingų partijų ir žmonių grupėms, todėl kyla klausimas, ar jis sugebės grįžti į šią hierarchiją kaip aukščiausio rango asmuo“, – sakė Bratislavos liberalaus centro INESS analitikas Radovanas Duranas.
Net ir laikinai R. Fico pasitraukus iš politinės arenos, „pusiausvyra gali dingti“, sakė analitikas ir pridūrė, kad galimos vidinės kovos dėl valdžios galėtų privesti ir prie pirmalaikių rinkimų.
„Jis iš tikrųjų buvo žmogus, laikęs koaliciją kartu, – sakė R. Duranas. – Jis labai protingai tvarkėsi su atskirų partijų ir lobistų grupių interesais.“
„Dabar nėra princo, kuris galėtų pakeisti karalių“, – pridūrė jis.
Tačiau kol kas R. Fico partija „Smer“, vadovaujanti koalicijai su kraštutinių dešiniųjų partija SNS ir socialdemokratų partija „Hlas-SD“, sugebės rasti pamainą, teigia Slovakijos užsienio politikos asociacijos (SFPA) analitinio centro direktorius Tomašas Strážay.
Pasak Slovakijos politologų, dabartinis gynybos ministras ir artimas R. Fico sąjungininkas Robertas Kaliňakas yra realiausias kandidatas laikinai pakeisti ministrą pirmininką.
Tačiau klausimas, kas atsidurs šios vienos iš įtakingiausių Slovakijos partijos, suburtos aplink R. Fico, viršūnėje, išlieka. „R. Fico nesugebėjo surasti žmogaus iš jaunesnės kartos, kuris jį pakeistų, – sakė T. Strážay. – Tie, kurie patenka į parlamentą su partijos sąrašu, nesugebėjo savęs pateikti kaip lyderių.“
„R. Fico kaip premjeras buvo labai svarbus elementas ne tik savo partijai, bet ir valdančiajai koalicijai, tačiau visoje politinėje scenoje jo vaidmuo buvo labiau skaldantis, o ne vienijantis“, – pridūrė T. Strážay.
R. Fico visą savo gyvenimą skyrė politikai, nors jo karjera ir buvo laikinai nutrūkusi po 2018 m. įvykdyto žurnalisto Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnírovos nužudymo. J. Kuciakas tyrė aukščiausio lygio korupciją ir Vyriausybės ryšius su organizuotu nusikalstamumu. Žurnalisto nužudymas išprovokavo masinius protestus ir R. Fico galiausiai buvo priverstas atsistatydinti.
Vis dėlto po 2023 m. rinkimų jis sugrįžo į valdžią su populistine programa, į kurią įėjo pažadai permąstyti Slovakijos paramą Ukrainai.
Pasak INESS analitiko R. Durano, tai atspindėjo besitęsiančią „įtampą tarp demokratinės bei liberaliosios šalies dalies ir populistinės šalies dalies, kuri pirmenybę teikia stiprios rankos valdymui“.
Naujoji R. Fico Vyriausybė panaikino Specialųjį prokuratūros biurą, kuris po J. Kuciako nužudymo tyrė korupciją valdžioje. Koalicija taip pat užsimojo įtvirtinti vadinamąjį užsienio agentų įstatymą, nukreiptą prieš šalies nevyriausybines organizacijas ir laisvą žiniasklaidą.
Tada jie atkreipė dėmesį į Slovakijos visuomeninį transliuotoją RTVS. Vyriausybė pažadėjo pertvarkyti nacionalinį radiją ir televiziją, faktiškai paversdama juos valstybiniu ruporu.
Šį žingsnį 71-erių metų į R. Fico pasikėsinęs žmogus įvardijo kaip vieną iš pagrindinių savo motyvų.
Po 2018 m. žurnalisto nužudymo visuomenės susitelkimas aplink žiniasklaidą buvo laikinas, LRT.lt teigė Košicės Pavolo Jozefo Šafáriko universiteto Adaptacijos instituto ir Menų fakulteto politologas Peteris Dubóczius.
„Problema atsinaujino ir tapo didesnė nei anksčiau, – LRT.lt atsiųstame komentare sakė jis. – Dalis Slovakijos visuomenės, sąmoningai ir manipuliatyviai skatinama kai kurių politikų, nekenčia vyraujančios žiniasklaidos.“
Anot T. Strážay, R. Fico ir kiti politiniai lyderiai įvirtinto alternatyvios žiniasklaidos vaidmenį šalyje kuri skleidė „Kremliaus naratyvus ir dezinformaciją“. Kartu iš politikos viršūnių sklido kritika laisvai žiniasklaidai, nepaklususiai oficialiai Vyriausybės politikai, pridūrė analitikas.
„Tai taip pat prisidėjo prie visuomenės susiskaldymo ir paskatino smurtą, kurio liudininkais tapome vakar“, – sakė T. Strážay.
Susitaikymas ar puolimas?
Nepaisydami Slovakijos lyderių ir valdžios institucijų raginimų laikytis rimties, kai kurie parlamento nariai vis dėlto retoriką nukreipė prieš šalies opoziciją ir žiniasklaidą.
Andrejus Danko, parlamento pirmininko pavaduotojas ir valdančiajai koalicijai priklausančios kraštutinių dešiniųjų Slovakijos nacionalinės partijos vadovas, perspėjo, kad „žiniasklaidoje bus tam tikrų pokyčių“, ir retoriškai paklausė opozicijos: „Ar esate patenkinti?“
Viskas priklausys nuo to, ar valdančioji koalicija rinksis susitaikymo kelią, ar nuspręs tęsti savo prieš opoziciją ir pilietinę visuomenę nukreiptą politinę liniją.
Anot P. Dubócziaus, dabar vyrauja dvi tendencijos: „yra tie, kurie bando nuraminti emocijas ir apriboti neapykantą, ir tie, kurie bando pelnyti politinių taškų“.
Tačiau raginimai kerštauti ir neapykanta kol kas išlieka informacinės erdvės periferijoje, pridūrė P. Dubóczius.
„Vis dėlto šlieka baimė, kad ši tragiška situacija gali būti labai gerai išnaudota, kad būtų monopolizuota valdžia ir nutolta nuo demokratijos“, – sakė P. Dubóczius.
Anot T. Strážay, šis momentas taip pat gali tapti naujų procesų pradžia.
„Jei nugalės raginimai rasti bendrą, taikų sprendimą, tai gali tapti nebūtinai pokyčių, bet bent šiek tiek [kitokios] dabartinės Vyriausybės politikos pradžia“, – sakė jis.
Pasak T. Strážay, yra ženklų, kad politinė valdžia eina susitaikymo link, nors ir išlieka pavojus dėl radikalesnių balsų bei raginimų, kad pasikėsinimas nužudyti taptų priežastimi imtis griežtesnių priemonių prieš opoziciją.
„Jei visuomenė ir politinė scena eis susitaikymo link, apie ką ir kalba dauguma analitikų, politikų ir žurnalistų, tuomet reikėtų persvarstyti Vyriausybės [dabartinę politiką]“, – sakė jis.
„Turiu šiek tiek optimizmo“, – pridūrė T. Strážay.
