„Nepaprastai svarbu imtis žingsnių įgyvendinti pratybas su sistema „Patriot“ čia, Vilniuje. Tai būtų pirmasis žingsnis tvirtesnės oro gynybos NATO link, ypač šiame regione“, – teigia Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren. Pokalbis su ja – laidoje „Dienos tema“.
– Nyderlandai karinėms pratyboms šią vasarą į Lietuvą perkels oro gynybos sistemų „Patriot“. Lietuva sako, kad tai – pirmas žingsnis įgyvendinant pernai NATO viršūnių susitikime Vilniuje sutartą rotacinę oro gynybą. Ar čia signalas, kad olandai svarsto įsipareigoti regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus?
– Šiuo metu mes planuojame pratybas būtent su „Patriot“ daliniu liepos mėnesį jūsų šalyje ir tai būtų galima laikyti pirmuoju žingsniu rotacinės oro gynybos sistemos, dėl kurios ir sutarėme Vilniaus viršūnių susitikime, įgyvendinimo link.
Žinoma, oro gynybos pajėgumų šiuo metu stinga, nes prioritetas, žinoma, pirmiausia yra Ukraina. Mums reikia užsitikrinti oro saugumą. Dalį sistemų mes jau esame pristatę Ukrainai ir šiuo klausimu mes dar turime dirbti, tačiau nepaprastai svarbu imtis žingsnių įgyvendinti tas pratybas su sistema „Patriot“ čia, Vilniuje. Tai būtų pirmasis žingsnis tvirtesnės oro gynybos NATO link, ypač šiame regione.
– Kaip Nyderlandai planuoja toliau dalyvauti Lietuvoje, kai bus įsteigta vokiečių brigada?
– Tai taip pat yra dar vienas klausimas, apie kurį kalbamės su Vokietija ir, žinoma, Lietuva. Mes dabar jau suteikėme mandatą priešakinėms pajėgoms dar dvejiems metams, iki 2026 metų pabaigos. Tai yra daugmaž tas laikas, kurio reikia jūsų šaliai, kad būtų atlikti visi veiksmai infrastruktūros požiūriu ir visas kitas pasirengimas, kurio reikia būtent Vokietijos brigadai.
Mes pažiūrėsime, ir kaip visa tai derės su NATO planais, kaip priešakinės pajėgos ir naujoji Vokietijos brigada bus integruotos, kas bus daroma šiuo klausimu. Mes esame atviri diskusijoms, kadangi čia jau esame nuo 2017 metų. Žinote, kad planuojame likti patikimais partneriais ir ateityje.
– Ar Suvalkų koridorių laikote pavojingiausia NATO vieta?
– Tai priklauso nuo to, ko paklausite šio klausimo. Jeigu kalbame konkrečiai apie šią mūsų Aljanso dalį, tai taip, ji pažeidžiama, tačiau ir kitose valstybėse yra pažeidžiamų zonų. Neabejotinai tai yra viena iš labiausiai pažeidžiamų teritorijų, zonų ir esu maloniai nustebinta, kad NATO kariniai planuotojai iš tiesų gana reikšmingai vertina šią teritoriją.
– Prieš keletą savaičių sakėte, kad „Vladimiras Putinas gali būti sustabdytas, jei Vakarų šalys padės Kyjivui ginklais, amunicija ir finansine parama“. Ar ne per ilgai Ukraina maitinama pažadais?
– Sudėtinga atsakyti. Jeigu paklaustumėte Ukrainos kariškio, stovinčio fronto apkasuose, tai žinoma, galbūt tai užtrunka per ilgai ir pagalbos yra per mažai. Tačiau karas yra sudėtingas ir labai bjaurus.
Dabar matome, kad iš tiesų rusai turi tam tikrą pranašumą, tačiau esu įsitikinusi, kad mes galime pakeisti situaciją, jeigu padidinsime gamybos apimtis, ypač amunicijos, taip pat ir dronų bei kitų naujų technologijų, kurias labai pritaiko ir išnaudoja Ukraina.
Jeigu mes galėsime sustiprinti būtent oro gynybos pajėgumus, esu įsitikinusi, kad Ukrainai pasiseks, bet mes turime ir toliau aktyviai remti Ukrainą.
– Kada Ukraina gali tikėtis olandų ir danų pažadėtų naikintuvų „F-16“?
– Nuo šios vasaros jau esame pasiruošę tiekti realius pajėgumus, pirmiausia pradėsime siųsti danų, vėliau keliaus ir olandiški „F-16“. Žinoma, reikia pasirengimo ir iš Ukrainos pusės, infrastruktūra turi būti parengta, priežiūros pajėgumai turi būti užtikrinami nuo atsarginių dalių iki amunicijos.
Visa komanda labai sunkiai dirba šiuo klausimu, labai tikiuosi, kad nuo šios vasaros tam tikromis dalimis mes jau galėsime pristatyti oro gynybos sistemas.
– Nyderlandų Vyriausybė puikiai supranta situaciją ir dosniai remia Ukrainą, bet jei tauta renka populistus, ką tai rodo? Ką tai sako apie būsimas Nyderlandų užsienio ir saugumo politikos kryptis?
– Netrukus vyks rinkimai į Europos Parlamentą visose [Europos Sąjungos] valstybėse. Mano šalyje rinkimai vyko praėjusių metų lapkritį, juos laimėjo dešinioji populistų partija, tačiau jie negavo daugumos ir jiems tenka dirbti koalicijoje. Nyderlanduose, mūsų parlamente, Ukraina aktyviai remiama.
Taip pat visuomenė Nyderlanduose aktyviai remia Ukrainą, žmonės suvokia, kad tai yra ne tik solidarumas su Ukraina, bet tai yra ir mūsų saugumo Europoje klausimas. Karas vyksta šiuo metu Europos širdyje ir niekas iš mūsų nėra saugus, kol nesulaikysime rusų.
Tikiuosi, kad kai rinkėjai birželį balsuos rinkimuose į Europos Parlamentą, suvoks ir susimąstys, kad saugumas nėra savaime suprantamas dalykas ir jis nebus visuomet. Mes turime už tai mokėti, mes turime dirbti saugumo labui, turime turėti žmonių, kurie būtų pasirengę apsivilkti uniformas ir ginti mūsų žemyną. Tikrai raginčiau žmones balsuojant susimąstyti būtent apie tai.
– Nyderlandai didina gynybos finansavimą, tačiau jis vis dar nepasiekė 2 proc. nuo BVP, o tai yra NATO minimumas. Kodėl iki šiol Nyderlandai taip ilgai vengė deramai finansuoti gynybą?
– Dabar iš tiesų imamės didžiulių žingsnių, labai reikšmingai padidinome išlaidas gynybai per tą laikotarpį, kai aš esu gynybos ministrė. Tačiau aš taip pat aktyviai raginu naująją Vyriausybę dar daugiau didinti tas išlaidas, kadangi Vilniuje susitarėme būtent dėl 2 proc., kad tai yra minimumas, tos grindys.
Žinoma, mes turime leisti gerokai daugiau, kad užsitikrintume ateitį. Kaip ir sakiau, mes labai ilgą laiką darėme per mažai ir laikėme taikos dividendus savaime suprantamais. Kai buvo aneksuotas Krymas, tai jau buvo ženklas ir signalas, mes tuomet ėmėmės didinti finansavimą gynybai. Tačiau tai vyko per lėtai ir, žinoma, atitaisyti tą per menko finansavimo žalą užtrunka ilgą laiką.
Iš tiesų, turime investuoti į ateitį, tačiau ir išlaikyti mūsų gynybą taikos laikotarpiu atitinkamo lygio.
– Prancūzijos prezidentas ragina Europos šalis pradėti diskusiją apie bendrą gynybą. Jis sako, kad Prancūzijos branduolinis ginklas – būtinas Europos gynybai. Ką apie tai manote?
– NATO yra branduolinis aljansas. Kai kurios NATO valstybės turi branduolinių ginklų, kai kurioms valstybėms yra pavestos branduolinės užduotys, pavyzdžiui, Nyderlandams. Prancūzijos padėtis yra ypatinga, kadangi ji yra branduolinė galia.
Deja, kol yra branduolinių ginklų šiame pasaulyje, mums reikia jų turėti vien tik gynybiniais sumetimais. Žinoma, neturiu galvoje tam, kad juos panaudotume. Branduolinių ginklų paplitimas pasaulyje suintensyvėjo po Šaltojo karo, vis daugiau valstybių turi branduolinių ginklų. Prancūzija yra labai svarbi ir labai patikima NATO sąjungininkė.
– Nyderlandų premjeras Markas Rutte yra laikomas realiausiu kandidatu tapti naujuoju NATO generalinių sekretoriumi. Iš jūsų bendro darbo su juo patirties pasakykite, kokios NATO lyderystės galėtume tikėtis ateityje?
– Tikiuosi, kad jis taps NATO generaliniu sekretoriumi, nes jis nepaprastai patyręs visokiausio lygio tarptautinių santykių srityje. Jis iš tikrųjų nepaprastai ilgą laiką buvo premjeru, jis puikiai žino, kaip įvairiausi reikalai yra tvarkomi tiek NATO, tiek Europos Sąjungoje, Briuselyje.
Jis pažįsta daugybę lyderių ir iš tiesų ėmėsi labai aktyvaus vaidmens, palaikant Ukrainą šioje Vyriausybėje Nyderlanduose. Manau, kad jis yra labai puikiai pasiruošęs, turi puikių žinių, patirties, išmanymo ir nuovokos, kokia yra šiuo metu saugumo situacija. Jis būtų puikus generalinis sekretorius.
