„Lukašenka nėra Baltarusijos arba mūsų tautos kovotojas ir gynėjas. Jis gina tik savo paties galią. Jis išdavė viską, ką Baltarusija turėjo: identitetą, kultūrą, istoriją, vien tam, kad išliktų valdžioje“, – sako Sviatlana Cichanouskaja. Ji pabrėžia, kad diktatoriai nėra tie žmonės, su kuriais galima derėtis – su jais reikia kovoti.
„Dienos temoje“ – Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
– Ar reikia riboti baltarusių grįžimą į tėvynę? Tai dabar yra svarstoma Lietuvoje.
– Pirmiausia, aš noriu pasakyti, kad mes esame labai dėkingi už tai, jog Lietuvos Vyriausybė gali priimti baltarusius. Mes nuo pat pradžių prašėme nemaišyti baltarusių su rusais. Šiandien tikrai dėkojame Lietuvos Seimui ir parlamentarams, kad jie priėmė sprendimą nelyginti rusų ir baltarusių. Dauguma baltarusių neremia karo, žmonėms labai svarbu, kad jie jaustų paramą. Turime pasakyti, kad Baltarusijos režimas yra Lukašenkos režimas, bet ne baltarusių žmonių.
– Kokią grėsmę, jūsų akimis, apskritai kelia baltarusių važinėjimas pirmyn ir atgal, nes naujų draudimų šalininkai ir mūsų žvalgyba kartoja, kad taip asmenys tiesiog patiria didžiulę riziką būti užverbuoti specialiųjų tarnybų?
– Aš esu tikra, kad Lietuvoje jau yra veiksminga sistema, ji gali patikrinti į Vilnių atvykstančius žmones arba prašančius leidimo gyventi. O jeigu režimas norės infiltruoti tam tikrus asmenis, jie ieškos kitų būdų. Į Lietuvą atvykstantys žmonės yra persekiojami režimo arba yra studentai, remiantys laisvę. Putino FSB ir Lukašenkos KGB bando siųsti agentus ir provokatorius čia, į Lietuvą, ir aš manau, kad tokie žmonės turi puikiai paruoštus dokumentus. Bet tokie žmonės yra atpažįstami iš veiksmų, tie, kurie bando veikti prieš Lietuvą, prieš Baltarusiją, prieš mūsų solidarumą, atitinkamai ir veikia. Jie bando supriešinti žmones, rengti provokacijas. Ataskaitose galima atpažinti tokius veiksmus, kurie žmonės kelia grėsmę Lietuvai.
Mes jau susidūrę su atveju, kai agentas Aliaksandras Macevičius buvo atpažintas. Tą veiklą turime tęsti, bendradarbiauti ir stebėti žmones, įtartiną elgesį ir informuoti Lietuvos tarnybas apie tokius asmenis.
– Kiek pati vietos baltarusių bendruomenė sugeba identifikuoti pavojingus asmenis ir pranešti apie tai teisėsaugai?
– Mes savo bendruomenėje turime vadinamųjų šnipų, kurie labai atidžiai stebi bendruomenės žmones, netgi diasporos. Turime specialių organizacijų, tikrinančių žmones. Jau buvo tirti 7 žmonės, kurie galėjo veikti kaip agentai Lietuvoje. Baltarusiai patys yra susidomėję ir suinteresuoti tokia veikla, todėl bendruomenė labai aktyviai joje dalyvauja.
– Apskritai, jūsų akimis žiūrint, ar kovojame su Lukašenkos režimu, ar tiesiog sprendžiame jo kuriamas problemas?
– Turime suprasti, kad Lukašenkos ir Putino režimas kuria problemas. Tačiau mes ne tik turime jas spręsti – turime ieškoti priežasties ir bandyti ją pašalinti. Lukašenka savo sistemą kuria daug metų, mūsų strategija šiuo atveju yra gana paprasta, bet, kita vertus, ir gana sudėtinga. Bandome sukurti kiek įmanoma didesnį spaudimą režimui, tačiau taip pat sustiprinti baltarusius, mūsų nacionalinį identitetą, nepriklausomybę, nesugadinti santykių su opozicija Baltarusijoje. Žinoma, mes galime kovoti su ekonominėmis problemomis, kurias sukūrė Lukašenkos režimas, tačiau jis ir toliau kels vis daugiau sunkumų savo kaimynams, todėl mes turime ieškoti problemos sprendimo esmės.
– Lietuva labai palaikė 2020 m. Baltarusijos opozicijos mitingus. Ką dabar Lietuva gali padaryti, jūsų vertinimu, gelbėdama politinius kalinius Baltarusijoje?
– Kol Lukašenkai netrūksta išteklių, jis tikrai nesiderės ir neišlaisvins politinių kalinių. Mūsų užduotis yra ištuštinti tuos išteklius. Kol jis gauna paramą iš Putino, ši užduotis yra vis dar sudėtinga, nes mes turime kovoti ne tik su Lukašenka, bet ir su Putinu. Todėl turime stiprinti sankcijas. Tai reiškia, kad mes taip pat turime įdiegti antrines sankcijas, kaip kad daro JAV, – sankcionuoti verslai negali įsteigti lengvatinio apmokestinimo įmonių. Taip pat turime priversti režimą patirti kiek įmanoma daugiau pralaimėjimų kare Ukrainoje. Mes turime labai stipriai remti Ukrainą, baltarusių ir ukrainiečių likimai yra labai susiję. Kova su režimu mūsų poziciją tik stiprina. Negalime pašalinti sankcijų arba jų palengvinti, kol didvyriai yra už grotų. Jie negali tapti kompromiso ar derybų jėga, kuri padės Baltarusijos režimui klestėti.
– Jūsų vyras irgi šiuo metu yra kalėjime. Kada paskutinį kartą teko su juo bendrauti ar sulaukti kokių nors žinių apie jį, jo būklę?
– Politinių kalinių tema yra viena sudėtingiausių Baltarusijos visuomenei, nes per šių metų 3 mėnesius buvo sulaikyta apie tūkstantis žmonių. Baltarusijos kalėjimuose žmonės laikomi siaubingomis sąlygomis, jie miršta, nes trūksta oro ir maisto. Daug žmonių miršta dėl sveikatos problemų, pavyzdžiui, dėl to, kad serga diabetu ar vėžiu ir negauna jokios medicininės pagalbos. Mano vyras ir kiti politiniai kaliniai laikomi visiškai izoliuotai, jiems neleidžiama susitikti su advokatais, nepristatomi nei laiškai, nei siuntiniai. Jau metus aš nežinau nieko apie savo vyrą – nežinau, ar jis gyvas, ar ne, kokia jo sveikatos ar emocinė būklė. Tą patį galima pasakyti ir apie kitus politinius kalinius, dalyvavusius prezidento rinkimuose. Lukašenkos režimas yra žiaurus žmonėms, kurie ir toliau kovoja sėdėdami už grotų.
– Ar pastebite šiuo metu tendencijas – ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, – kad dažniau bandoma kažkaip pateisinti Lukašenkos režimą? Bandoma sakyti, kad jis neturi kito būdo elgtis kitaip, negu kad elgiasi dabar, privalo vykdyti tik tokią politiką, kokią vykdo. Ką panašūs pareiškimai jums sako?
– Manau, tai yra situacijos nesupratimas arba specialios propagandinės teorijos. Kartais girdžiu, kad Lukašenka tarsi neturi kito pasirinkimo, bet iš tikrųjų visi žmonės turi pasirinkimą. 30 metų jo vykdoma politika privedė mus prie šios situacijos, kai jis pardavė savo šalį Putinui, įvėlė Baltarusiją į karą, o tūkstančiai politinių kalinių yra už grotų. Lukašenka nėra Baltarusijos arba mūsų tautos kovotojas ir gynėjas. Jis gina tik savo paties galią. Jis išdavė viską, ką Baltarusija turėjo: identitetą, kultūrą, istoriją, vien tam, kad išliktų valdžioje. Aš noriu tikėti, kad pasaulio politikai ir lyderiai supras, jog diktatoriai negali būti perauklėti. Pagrindinė užduotis yra kovoti už demokratiją, šio pasaulio sistemą. Turime suprasti, kad lyderiai vienas iš kito mokosi labai greitai. Žinome, kad Lukašenka apribojo ambasados veiklą ir dabar tūkstančiai baltarusių negali gauti pasų, todėl bus be tautybės, be valstybės. Rusijoje dabar taip pat priimtas toks įstatymas. Baltarusija žaidžia pagal Putino taisykles. Ir jie toliau represuoja visus opozicijos atstovus. Diktatoriai nėra tie žmonės, su kuriais galime derėtis, – su bet kokia diktatūra reikia kovoti.
