Nepaisant Vakarų sankcijų, Maskva per pastaruosius kelerius metus sugebėjo Afrikoje užsidirbti per 2 mlrd. eurų. Ten veikiantys rusų samdiniai ne tik saugo vietos režimus, bet ir finansuoja Rusijos karą prieš Ukrainą, rodo tarptautinės tyrėjų komandos parengta ataskaita „Blood Gold Report“. LRT.lt kalbėjosi su vienu tyrėjų komandos nariu, Vengrijos aktyvistu ir buvusiu politiku Zoltánu Készu.
Ataskaita atskleidžia, kaip garsiausios Rusijos karinės kompanijos „Wagner“ samdiniai įgyvendina Kremliaus užsienio politikos tikslus, teikia apsaugą vietos režimams, represuoja vietos gyventojus ir uždirba pinigus Maskvai.
Vakarų kompanijų pinigai
Rusija šią schemą sukūrė ir panaudojo dar iki 2022-ųjų, o ir pati resursų išnaudojimo schema nėra nauja – taip pasaulio istorijoje dažnai elgiasi pavojingi režimai. Tačiau rusų samdinių pasirodymas Užsachario regione yra naujas reiškinys. Centrinės Afrikos Respublikoje, Malyje ir Sudane tyrėjams pavyko surinkti įrodymų, tiesioginių liudijimų apie grupuotės „Wagner“ veiklą.
„Centrinėje Afrikos Respublikoje jie kontroliuoja visą procesą nuo aukso kasybos iki apdirbimo, pinigų išvežimo iš šalies. Sudane jie nekasa, bet turi perdirbimo ir transportavimo pajėgumų. Sudanas jiems itin parankus, nes čia jie gali sumaišyti legalų ir nelegalų auksą, jį išvežti į Siriją, Saudo Arabiją, JAE. Yra daugybė uostų, kur jie gali išplauti savo pinigus – teigia Z. Készas. – Malis yra įdomus, nes čia veikia kompanijos iš Šiaurės Amerikos – „Barrick Gold“, „B2Gold“, „Resolute“, – jos vykdo kasybą ir moka mokesčius.“
Centrinės Afrikos Respublikoje „Wagner“ kompanijai buvo suteiktos išskirtinės teisės naudotis didžiausia šalies Ndassimos aukso kasykla. Sudane ši kompanija kontroliuoja didelę aukso apdirbimo gamyklą, tai leido grupuotei „Wagner“ tapti dominuojančia aukso žaliavos pirkėja šalyje, šį auksą iš šalies išgabena Rusijos kariniai orlaiviai. Malis jau yra trečias pagal dydį Afrikos aukso gamintojas, jo chunta Rusijos samdiniams kiekvieną mėnesį atseikėja per 10 mln. eurų grynaisiais, šių pinigų režimas gauna iš šalyje kasyklas valdančių tarptautinių kompanijų ir siekia perimti dalies kasyklų kontrolę.
Naudodamasis sudėtingomis kontrabandos schemomis ir teisinėmis priedangomis, Kremlius veža „kruvinąjį auksą“ į Rusiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Saudo Arabiją ir kitas šalis, kur jis gali būti sumaišytas su teisėtai iškastomis žaliavomis ir parduotas.
Susisiekus su tarptautinėmis kompanijomis, šios paaiškina viską darančios teisėtai, besilaikančios įstatymų, tačiau pastangų užkirsti kelią Rusijos pinigų plovimui jos deda per mažai, tvirtina Z. Készas.
„Wagner“ vadovėlis
Nedemokratiniai Afrikos šalių režimai griebiasi Rusijos samdinių, nes šie jiems gali padėti išlikti valdžioje – tai susitarimas „pinigai už saugumą“. Kartu vietos kariniai diktatoriai nutraukia susitarimus su Vakarų valstybėmis ir priverčia juos užbaigti tarptautines kovos prieš islamizmą operacijas.
„Tai organiška, šie diktatoriai ieško kitų diktatorių, kurie jiems gali padėti, – ar tai būtų Kinija, ar Rusija, 8-ajame dešimtmetyje tai buvo Kuba. Taip jie išsilaiko valdžioje, o Maskvai tai puiki galimybė sakyti, kad „mes jus remiame, treniruojame jūsų karius, padėsime atšaukti kai kuriuos JT embargus“. Rusai šiems režimams atrodo puikūs pagalbininkai. Diktatorius gali likti valdžioje, rusai gauna grynųjų, laimingi visi, išskyrus gyventojus“, – sako Z. Készas.
Dažnai vietos gyventojai patiria Rusijos samdinių vykdomas ar remiamas represijas.
„Žinome, kas nutinka, kai rusai pasirodo šalyje – jie užgniaužia opoziciją, itin svarbus dezinformacijos skleidimas. Tai jau vyksta Centrinėje Afrikoje, Užsacharyje – ten nebėra nepriklausomos žiniasklaidos, gyventojai terorizuojami, režimui palankią informaciją skleidžia nuomonės formuotojai, teigiamos naujienos. (...) Tai „Wagner“ vadovėlis.“
Per pastaruosius porą metų Rusijos režimas iš šių schemų uždirbo per 2 mlrd. eurų. Didžioji dalis lėšų keliauja būtent režimui, jomis jis finansuoja savo karą prieš Ukrainą, o karinėms kompanijoms išlaikyti savo samdinius didelių išteklių nereikia – dabar Afrikoje galimai veikia apie 2,6 tūkst. rusų samdinių.
„Apsaugoti vietos režimą nereikia daug žmonių, nes režimai turi savo kariuomenes, kurioms gali padėti, jas treniruoja rusų kariai. Daug pinigų reikia karui Ukrainoje finansuoti. Nors sankcijos Rusijos kompanijoms, sakyčiau, veikia, jie randa papildomų būdų gauti pinigų ir finansuoti karą“, – sako Z. Készas.
Po grupuotės „Wagner“ savininko Jevgenijaus Prigožino mirties pernai birželį grupuotė tapo pavaldi Rusijos gynybos ministerijai, reorganizuota, jai nustatytas prioritetas perimti Malio aukso kasyklų kontrolę iš vietos grupuočių ir kanadiečių kompanijų. Nors iš pradžių Malio chunta nenorėjo perduoti kasyklų rusų samdinių kontrolei, dėl tarptautinių sankcijų spaudimo yra priversta tai daryti.
„Rusai tiki, kad vykdo visiškai teisėtą veiklą, nes su šiomis šalimis turi dvišales sutartis, padeda režimams, saugo juos. Rusai mano turintys teisėtų argumentų ten būti. Daug Vakarų politikų daro klaidą žiūrėdami į Rusiją ar Kiniją per savo vakarietišką prizmę. Taip nereikėtų daryti, tai visiškai skirtingos kultūros“, – pabrėžia ekspertas.
Ką daryti
Kovoti su tokiu Rusijos režimo pasipelnymo būdu tarptautinė bendruomenė turėtų plėsdama sankcijas, kad jos automatiškai apimtų visą grupuotės „Wagner“ ir kitų Rusijos karinių kompanijų personalą, griežtinti tiekimo grandinių kontrolę, kad į jas nepatektų „kruvinasis auksas“, galėtų įvesti ir sankcijas Vakarų, kitų šalių kompanijoms, įgalinančioms šias schemas.
„Yra daug būdų tai įveikti. Deja, Vakarų lėtumas, (...) dalies politikų noras įtikti Rusijai nepadeda. Siekiant suvaldyti Rusijos veiklą, reikia standartizuotų taisyklių, kurios būtų įgyvendintos bendradarbiaujant tarptautinei bendruomenei“, – pabrėžia Z. Készas. Jo nuomone, Vakarai turėtų palaikyti kontaktą ir su kaimyninėmis Afrikos šalims, kad užkirstų kelią panašių schemų užsimezgimui.
Tačiau sankcijų nepakaks. Kovoti su tokia Rusijos pasipelnymo schema reikėtų įtikinant trečiąsias šalis, per kurias dabar keliauja „kruvinasis auksas“, nebedalyvauti šioje veikloje. Tačiau tam reikia koordinuotų tarptautinės bendruomenės veiksmų, ne tik Vakarų šalių sankcijų.
„Dabar atrodo, kad tik demokratiniai Vakarai yra suinteresuoti sankcijomis. Niekas daugiau. Deja, Rusija rado būdą finansuoti savo karą“, – sako Z. Készas.
Kartu Vakarų šalys turėtų didinti paramą Afrikos demokratinėms valstybėms, pilietinei visuomenei, kurioms kelia grėsmę panašių schemų ir represijų eksportas bei Kremliaus kišimasis.
