Rusija dabar vykdo slaptą mobilizaciją, kad atkurtų savo kariuomenę, išskirtiniame interviu LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ sakė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. Jis pridūrė, kad padėtis fronte sudėtinga, ypač dėl stringančios Vakarų paramos.
– Norėčiau su jumis kalbėti apie Ukrainos atstatymą, bet, deja, negaliu to daryti, kol Ukraina nėra visiškai išvaduota, kol ji dar nelaimėjo karo. Pirmas mano klausimas – kiek Ukrainos teritorijos šiuo metu yra okupuota?
– Faktiškai okupuota yra 20 proc. Ukrainos teritorijos. Pagal Pasaulio banko duomenis, tam, kad atstatytume tik tuos atkovotus regionus, reikia 486 milijardų dolerių. Reikia greitai atstatyti, nes reikia atstatyti kritinę infrastruktūrą, išminuoti teritorijas, atstatyti būstus, tam vien tik šiais metais reikia 15 milijardų dolerių, toks didelis yra mastas. Dabar Ukrainoje užminuota maždaug 150 tūkst. kvadratinių kilometrų, jeigu kalbėtume apie konkrečius skaičius.
Mes jau išlaisvinome apie 50 proc. teritorijų, kurios buvo okupuotas po 2022 metų vasario 24 dienos, mes atlaisvinome ir Juodąją jūrą bei kitas teritorijas. Aš norėčiau padėkoti Lietuvos žmonėms, Lietuvos Vyriausybei už stiprią ir patikimą paramą visose srityse, kur tai įmanoma. Ačiū jums.
– Pone premjere, „Politico“ kalbėjosi su neįvardintais kariškiais ir jie teigia, kad padėtis fronte yra labai niūri, kad bet kuriuo atveju kyla didelė rizika, kad frontas gali būti pralaužtas, kad Rusija jau kelias savaites turi didelį pranašumą ir kad naikintuvai F-16 irgi jau pavėlavo, nes rusai yra pasirengę juos priimti. Ar tai yra tiesa, ar fronto linija iš tiesų yra tokia trapi ir naikintuvai jau yra pavėlavę?
– Situacija fronto linijoje iš tikro yra gan sudėtinga, tai susiję su tuo, kad vėluoja sviedinių ir artilerijos tiekimas iš mūsų partnerių. Aš kalbėjau su mūsų kariškiais daugiau nei prieš 3 savaites ir vyrai sakė, kad mes naudojame labai mažai artilerijos šovinių, t. y. apie 5 šovinius per dieną, o rusai šaudo daugiau nei 100 kartų per dieną, mes laukiame būtent artilerijos ir amunicijos pagalbos. Jie sako, kad mes pasiruošę ginti Ukrainą, mes esame pasiruošę net atkovoti naujas teritorijas, bet mes laukiame šovinių ir amunicijos, tai yra mūsų pagrindinis klausimas. Nepaisant dabartinės situacijos, mes stabilizavome fronto liniją, nors praradome Avdijivką ir keletą kaimų, mes laikome frontą, sustabdėme ir sulaikome rusų puolimą, kurį jie bando dabar daryti. Jie turi oro pajėgų pranašumą, jie meta valdomas bombas į mūsų pozicijas. Rusai turi ir artilerijos pranašumą, jie turi pranašumą daugelyje krypčių.
Naikintuvai F-16 tikrai pakeistų situaciją ir mes artimiausiu metu labai laukiame pirmųjų F-16 jau Ukrainoje. Naikintuvų F-16 valdymo mokymai jau beveik pasibaigė. Neatskleisiu, kada tiksliai pasirodys F-16 tam, kad nepalengvintume gyvenimo Rusijos žvalgybai, bet mes įsitikinę, kad pirmieji F-16 naikintuvai pakeis situaciją. Ir kai jų bus daugiau, mes galėsime subalansuoti situaciją ore ir mūsų kariškiams bus daug lengviau. Mes taip pat džiaugiamės Čekijos iniciatyva, Lietuva čia irgi prisidėjo tam, kad būtų nupirkta artilerijos sviedinių.
Kitas prioritetas yra oro gynyba – tai „Patriot“, „Nasams“, sistemos S-300. Mums reikia daugiau raketų šitai įrangai tam, kad apsaugotume savo oro erdvę nuo dronų, nuo raketų, nes kiekvieną dieną, kiekvieną vakarą jie atakuoja mūsų miestus ir žudo mūsų žmones. Mums reikia daugiau oro gynybos sistemų ir raketų.
– Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija pasirengusi dideliam kontrpuolimui gegužės mėnesį. Kokios yra Ukrainos galimybės atsilaikyti su tuo, ką ji gauna iš savo partnerių Europoje, jeigu kartais Amerika nepajudėtų iš vietos ir nieko negautumėte?
– Mes dedame didelių vilčių į tai, kad JAV pratęs savo pagalbą. Prezidentas Zelenskis kalbėjosi su ponu Mike`u Johnsonu ir mes atsargiai, bet tikimės, kad Kongresas priims reikalingą sprendimą tam, kad būtų pratęsta karinė parama Ukrainai, ir tai išspręs daug problemų, daug klausimų, kuriuos turime. Taip pat mes turime Europos paramą ir iš Europos taikos priemonės kasmet yra skiriami 5 milijardai eurų. Taip pat yra kitų iniciatyvų, pavyzdžiui, Lietuvos kuriama Ukrainos išminavimo koalicija ir čekų iniciatyva suteikia mums vilties, kad mes gausime viską, ko mums reikia, arba kad bent sulaikytume Rusiją.
Statome daug fortifikacijų, gynybinių objektų ir sukūrėme net 3 gynybines linijas tam, kad sulaikytume rusų puolimą. Žinoma, rusai šiandien vykdo mobilizaciją. Jie dabar vykdo šaukimą į kariuomenę, tai tokia slapta mobilizacija, jie bando atkurti savo jėgas, nors mes sunaikinome jau apie 7 tūkst. tankų, 13 tūkst. šarvuočių, nukauta arba sužeista daugiau nei 400 tūkst. rusų karių ir tai yra didžiuliai nuostoliai. Nepaisant to, Rusija turi daug žmonių ir jiems negaila jų, jie yra pasiruošę siųsti daugiau tūkstančių rusų tam, kad jie mirtų ir išpildytų diktatoriaus ambicijas. Tai sukelia grėsmę visiems mums ir mes turime būti pasiruošę. Prašome savo partnerių kuo greičiau, nedelsiant paramos ne tam, kad tik sulaikytume, sustabdytume agresorių toje linijoje, kurioje jis yra, bet tam, kad suteiktume pakankamą atsaką jam.
– Jeigu amerikiečiai nuspręstų, kad jums būtų skiriama parama kaip paskola, jums tai tiktų?
– Šiandien yra du įstatymų projektai dėl JAV paramos – kaip paramos ir kaip ilgalaikės paskolos be palūkanų. Kai mes kalbame apie išgyvenimą, mums svarbu gauti paramą ir mums nebus svarbu, kokia forma tai bus suteikta. Mes būsime dėkingi už bet kokią ir karinės, ir biudžetinės pagalbos, paramos formą. Bet skirtumas yra tai, kad jeigu tai bus paskola, pablogės mūsų valstybės finansinė situacija, tačiau mums yra svarbu kuo greičiau gauti pakankamą paramą.
– Pone premjere, kiek per tuos dvejus karo metus Ukrainos ekonomika susitraukė? Ar galit pasakyti skaičių?
– Iš tiesų nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios mes praradome 30 proc. mūsų ekonomikos. Tai yra susiję su tuo, kad mes praradome teritorijų ir gamyklų, praradome 3,5 milijonų darbo vietų. Mes praradome daugiau nei 30 proc. mūsų BVP per 2022 metus.
Praėjusiais metais su partnerių pagalba, su Lietuvos pagalba, mes stabilizavome savo ekonomiką ir, palyginti su tuo kritimu 2022 metais, kuris buvo 30 proc., 2023 metais Ukrainos ekonomika augo 5 proc. ir dabar mūsų makroekonominė situacija yra stabili. Tai yra labai svarbu tam, kad mes galėtume finansuoti savo gynybą. Mūsų stabili finansinė situacija priklauso ir nuo mūsų bendradarbiavimo su partneriais, ir paramos biudžetui. Mes esame labai dėkingi ne tik už karinę, bet ir už finansinę, kitą paramą, kurios sulaukiame ir iš Lietuvos.
– Praėjusiais metais – radau tokį ukrainiečių žurnalistų pateiktą skaičių – šalis iš viso gavo 95 milijardus dolerių paramos. Dabar, kadangi yra šiokių tokių trukdžių, kokia suma užtikrintų jūsų normalų išgyvenimą šiais metais?
– Bet kuriuo atveju turiu pasakyti, kad karas kainuoja labai daug ir Rusijos karinis biudžetas yra 120 milijardų dolerių tam, kad ji galėtų pulti Ukrainą. Mes visą savo taikos laiko biudžetą atiduodame gynybai, tai yra maždaug 40 milijardų dolerių kasmet. Tai yra viskas, ką mes galime surinkti Ukrainoje, mūsų biudžetas ir mūsų biudžeto deficitas yra irgi daugmaž 40 milijardų dolerių tam, kad valstybė funkcionuotų ir būtų atliekamos socialinės ir humanitarinės funkcijos (...). Noriu pasakyti, kad Ukrainoje veikia programos su mūsų partneriais iš Tarptautinio valiutos fondo ir mes tikimės gauti daugiau paramos iš ten. Taip pat turime „Ukraine Facility“, tai yra Europos Sąjungos programa ir mes tikimės gauti iš ten 16 milijardų eurų. Taip pat turime Japonijos, Kanados ir kitų šalių paramą – nuo 1,5 iki 4 milijardų dolerių. Tikimės JAV paramos ir mes pateikėme sumą apie 11,8 milijardų dolerių iš JAV biudžetinės paramos, bet tikslūs skaičiai bus vėliau, nes ten vyksta diskusijos, nes yra 2 pasiūlymai, taigi dar pamatysime. Bet kuriuo atveju, mes taip pat naudojame savo metodus – mažiname kaštus, išlaidas, ieškome naujų šaltinių, kur gauti pinigų, ir visi šie dalykai padeda mums valstybėje išlaikyti stabilią ekonominę situaciją.
– „Transparency international Ukraine“ tyrimas rodo, kad ukrainiečiai mato dvi didžiules problemas – karą ir antroje vietoje yra korupcija. Per praėjusius metus, per pusę metų, tas korupcijos rizikos suvokimas išaugo 11 proc. Kai kalbame apie Ukrainos atstatymą, būtent korupcija ir grobstymas, piliečių akimis, yra didžiausios grėsmės atstatant šalį. Ar Vyriausybė korupciją laiko viena iš didžiausių ydų, galbūt pačia didžiausia, ir kaip rengiasi tas rizikas suvaldyti, pradėjus valstybės atstatymą?
– Pagal tarptautinį korupcijos supratimo indeksą, mes pakilome trimis pozicijomis ir tai yra geriausias rezultatas pasaulyje. GRECO grupė pripažino Ukrainos progresą kovojant su korupcija kaip puikų. Mes sukūrėme keturias pagrindines antikorupcines institucijas – antikorupcinę prokuratūrą, teismą ir kitas antikorupcines institucijas, kurios puikiai veikia ir turi savo vadovus, atrinktus atvirose atrankose. Rezultatai matomi, yra areštų. Mes taip pat skaitmenizavome daugiau nei 200 viešųjų paslaugų, daugiau nei 30 iš jų yra prieinamos per mūsų programėlę, kuri vadinasi DIA, ir tai yra geriausias būdas išnaikinti korupciją mūsų valstybėje. Manau, kad mūsų tarptautiniai partneriai pripažįsta mūsų progresą ir mes toliau tęsime savo darbą. Mes tai darysime labai greitai. Suprantame, kad Ukrainoje vyksta karas, bet mes užtikriname skaidrumą ir atsakomybę. Mes atsakingai elgiamės su tais pinigais, lėšomis, kurias gauname iš tarptautinių partnerių. Taip pat turime inspektorių, kurie kontroliuoja tarptautinę paramą. Esame labai atviri ir norime, kad šios programos tęstųsi. Ir tas faktas, kad jos tęsiasi, įrodo, kad savo įsipareigojimus būtent dėl kovos su korupcija vykdome atsakingai.
– Prezidentas V. Zelenskis padarė labai daug didelių pertvarkymų ir kariuomenėje, ir ne tik kariuomenėje, bet ir savo aplinkoje. Pone premjere, jūsų pozicijos tvirtos?
– Mūsų valstybėje dabar vyksta karas ir kiekvienas ukrainietis daro viską tam, kad nugalėtume, pozicija nėra svarbi, bet kurioje pozicijoje mes visi darome viską, kad Ukraina laimėtų. Dar vienas svarbus momentas – noriu pasinaudoti šia galimybe ir padėkoti prezidentui, ministrei pirmininkei, Vyriausybei ir ypač Lietuvos žmonėms, nes Lietuva yra ne tik partneris, bet ir mūsų didžiulis draugas. Lietuva labai patikimai mus remia šios Rusijos agresijos metu ir rėmė net prieš ją. Manau, kad mūsų pergalė bus bendra pergalė. Mūsų būsimas gynybinės sutarties pasirašymas tai įrodys. Ačiū jums ir tai yra svarbiausia, ką aš noriu pasakyti, – padėkoti Lietuvos žmonėms.
