Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vasarį telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir siekė padėti pamatus viršūnių susitikimui Paryžiuje, kuriame būtų pakeista Vakarų strategija Ukrainos kovoje prieš Rusijos agresiją. Tačiau šie idėją atmetė ir Vakarų raudonosios linijos tapo kaip niekada akivaizdžios, rašo leidinys „The Wall Street Journal“.
E. Macronas pasakė kiekvienam sąjungininkui, kad Vakarai turėtų laikytis „strateginio dviprasmiškumo“ santykiuose su Rusija ir palikti visus karinius pasirinkimus ant stalo, remdamasis neįvardytais pareigūnais, praneša leidinys „The Wall Street Journal“.
Iki šiol J. Bidenas laikosi atsargiai sukalibruotos strategijos ir vengia veiksmų, kurie gali išprovokuoti Maskvos reakciją, eskaluoti konfliktą. Tačiau E. Macronas norėjo, kad Vakarai liautųsi aiškinti apie savo įsitraukimo ribas, kurias jis vadino Vakarų „raudonosiomis linijomis“, ir priverstų Kremlių spėlioti. Vis dėlto J. Bidenas abejojo, ar reikia keisti strategiją, nes, anot jo, tai gali vesti prie eskalacijos. O. Scholzas taip pat pasipriešino šiai idėjai teigdamas, kad tai gali supriešinti sąjungininkus ir paversti NATO šalis konflikto dalyvėmis. O. Scholzas paragino E. Macroną viešai nereikšti tokių idėjų, nes sąjungininkai bus priversti jas atmesti. J. Bideno administracija buvo susirūpinusi, kad Rusija taikytųsi į prancūzų karius Ukrainoje, taip būtų rizikuojama įtraukti Prancūziją į karą.
Tačiau E. Macronas pasakė sąjungininkams, kad dėl tokių atakų nebūtų būtinybės įtraukti visos NATO ar JAV pajėgų.
Atmosfera vasario 26 d. viršūnių susitikime Paryžiuje buvo įtempta. Per pokalbį E. Macronas pasidalijo savo idėjomis apie būtinybę sukurti „strateginį dviprasmiškumą“ ir paprašė šalia sėdinčio O. Scholzo pasidalinti savo mintimis apie tai. Vokietijos kancleris griežtai pasipriešino idėjai, tai atmetė ir Nyderlandų, Lenkijos, Graikijos, kitų šalių lyderiai. Estijos premjerė palaikė E. Macroną pabrėždama, kad lyderiai privalo liautis kalbėti apie tai, ko nedarys kare Ukrainoje, ir koncentruotis į tai, ką darys.
JAV atstovas valstybės vicesekretorius Europos ir Azijos reikalams Jamesas O`Brienas paragino dalyvius išreikšti stiprų palaikymą iniciatyvoms, kurioms pritaria visi, o ne skirti dėmesį nesutarimams, teigė „The Wall Street Journal“ šaltiniai. Po vakarienės lyderiai grįžo į savo viešbučius, o E. Macronas, spaudos konferencijoje paklaustas, ar buvo svarstyta apie karių siuntimą į Ukrainą, pareiškė, kad nieko negalima atmesti: „Daug žmonių, kurie šiandien sako niekada, niekada, yra tie patys žmonės, kurie prieš dvejus metus sakė: tankų – niekada, lėktuvų – niekada, ilgojo nuotolio raketų – niekada. Priminsiu jums, kad prieš dvejus metus daug kas prie šio stalo kalbėjo: mes pasiūlysime miegmaišių ir šalmų.“
Tuo metu viešbučio kambaryje buvęs O. Scholzas negalėjo patikėti savo ausimis, nes Prancūzijos lyderis dėstė idėjas, kurias kiti lyderiai atmetė. Jį supykdė ir E. Macrono replika apie šalmus, nes invazijos pradžioje Berlynas buvo kritikuojamas dėl pasiūlymo ukrainiečiams perduoti 5 tūkst. šalmų.
Jau kitą dieną O. Scholzas socialiniame tinkle pareiškė, kad Ukrainoje „nebus jokių sausumos pajėgų nei iš Europos, nei iš NATO šalių“.
Taip Vakarų šalys viešai suskubo atmesti „strateginio dviprasmiškumo“ idėją ir raudonosios linijos, kurias E. Macronas bandė pridengti, tapo visiškai atviros.
„Strateginis dviprasmiškumas yra gerai, bet mes gavome strateginį vienprasmiškumą“, – sakė vienas aukšto rango Europos pareigūnas.
Kremlius taip pat bando pasinaudoti kilusia nesantaika, „The Wall Street Journal“ gautas Kremliaus režimo vidinis dokumentas atskleidžia Maskvos planus imtis diplomatinių priemonių ir įtakos operacijų, kuriomis būtų kurstomas dėl E. Macrono teiginių atsiradęs susiskaldymas, silpninama parama Ukrainai. Dokumentas atskleidžia, kad Maskva E. Macroną siekia pavaizduoti kaip avantiūristą, kuris gali išprovokuoti Vakarų ir Rusijos karinę konfrontaciją.
