Keletas Rusijos finansinių, ekonominių ir karinių rodiklių rodo, kad Rusija rengiasi didelio masto konvenciniam konfliktui su NATO, nors ne tuoj pat, bet greičiausiai artimesniam laikui, nei iš pradžių teigė kai kurie Vakarų analitikai, pažymi analitikai naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį susitiko su Valstybės Dūmos frakcijos vadovais ir pabrėžė Rusijos ekonomikos plėtros svarbą.
„Tikėtina, kad V. Putinas bando sudaryti sąlygas stabilizuoti ilgalaikę Rusijos finansinę padėtį esant aukštesniam valstybės išlaidų lygiui ir signalizuoja, kad ilgalaikiam Rusijos finansiniam stabilumui užtikrinti reikės bent šiek tiek pakenkti kai kuriems turtingiems pramonininkams silovikams (politinę įtaką turintiems Rusijos jėgos struktūrų atstovams)“, – rašoma ataskaitoje.
V. Putinas ko gero suvokia, kad finansiniai suvaržymai prieš pramonininkus „silovikus“ gali kelti pavojų politiniams santykiams, kuriuos V. Putinas su jais užmezgė, ir stengiasi sušvelninti šias pasekmes, priduria analitikai.
Nepanašu, kad Rusijai gresia neišvengiama finansinė krizė, o karinių išlaidų didinimas buvo reikšmingiausias Rusijos biudžeto politikos pokytis, todėl bandymai užtikrinti Rusijos finansinę ateitį veikiau skirtos pasiruošimui ateities konfliktams, o ne spręsti neatidėliotinas finansines problemas, priduriama ataskaitoje.
Šiais metais Rusija toliau stengiasi apeiti tarptautines sankcijas, o Tarptautinis valiutos fondas įvertino, kad Rusijos BVP 2024 m. augs 2,6 proc. ir pranešė, kad 2023 m. Rusijos BVP augo sparčiau nei visų septynių grupės (G7) šalių ekonomikos.
Galimą Rusijos ruošimąsi konfrontacijai su NATO rodo ir šalies gynybos ministro Sergejaus Šoigu paskelbti planai formuoti papildomus kariuomenės korpusus ir divizijas.
S. Šoigu taip pat teigė, kad iki 2024 m. pabaigos Rusijos kariuomenė planuoja suformuoti dvi jungtines ginkluotųjų pajėgų armijas, 14 divizijų ir 16 brigadų.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį interviu JAV transliuotojui gynė savo pasiūlymą padidinti NATO šalių karines išlaidas nuo 2 iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto ir sakė, kad Vladimiras Putinas gali užpulti NATO jau 2026 ar 2027 metais.
Tuo metu vasario 9 d. Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas pareiškė, kad nauji žvalgybos duomenys rodo, jog Rusija gali bandyti užpulti NATO šalį per 3–5 metus, t. y. pagreitintas terminas, palyginti su NATO pateiktu vertinimu 2023 m.
Pasak ISW, reikšmingos Rusijos konvencinės karinės grėsmės atkūrimo terminas labai priklauso nuo finansinių išteklių, kuriuos V. Putinas pasirengęs skirti karinėms pastangoms.
Nesant kitų paaiškinimų, kodėl V. Putinas akivaizdžiai ruošiasi rizikuoti pakenkti savo santykiams su turtingais Rusijos klientais, ir atsižvelgiant į toliau aptariamus nuolatinius pranešimus apie Rusijos kariuomenės plėtros planus, V. Putino bandymai nustatyti sąlygas Rusijos ekonomikai ir finansams stabilizuoti greičiausiai yra Rusijos finansinio ir vidaus pasirengimo galimam būsimam didelio masto konfliktui su NATO, o ne tik užsitęsusiam karui Ukrainoje, dalis, daroma išvada ISW ataskaitoje.
