Atgarsį sukėlusio Donaldo Trumpo pareiškimo, esą JAV nebūtinai gintų sąjungininkes, kurios pačios gynybai skiria nepakankamai, dalis Europos lyderių ragina priimti žinią kaip raginimą laikytis įsipareigojimų. Gynybai skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmadienį pažadėjo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Dalis stebėtojų teigia, kad po D. Trumpo pareiškimų Europos šalys turėtų ruošis scenarijui, kai nuo Rusijos agresijos tektų gintis pačiomis. Tuo metu Prancūzijoje ir Vokietijoje apsilankęs Lenkijos ministras pirmininkas ragina partnerius laikytis išvien ir teigia, kad alternatyvos NATO ir Europos Sąjungai nėra.
Zaporižios srityje, prieš pusmetį buvusioje viena pagrindinių ukrainiečių kontrpuolimo krypčių, kraštovaizdį vagojantys apkasai liudija, kokios nuotaikos vyrauja fronte artėjant dvejų karo metų sukakčiai.
Rezervinė gynybinė linija yra tam atvejui, jei nuo pirmosios tektų atsitraukti. Iš anksto atlikti darbai leistų sutaupyti brangaus laiko.
„Darome tai dėl viso pikto. Visko gali nutikti“, – pripažįsta Ukrainos karys.
Ženklų, kad Rusija bando perimti iniciatyvą, pilna vien pakėlus akis į dangų.
„Didžioji problema – sustiprėjo priešo žvalgybiniai pajėgumai. Lėktuvai, orlaiviai ir dronai“, – sako karys Jurijus.
Prie nuogąstavimų prisidėjo ir jau kurį laiką sklandantys pranešimai, esą rusai fronte naudoja „StarLink“ palydovinio tinklo terminalus – tuos pačius, kuriuos mūšio lauke įvaldę ukrainiečiai.
Dabar apie tai prabilo ir pati Ukrainos karinė žvalgyba, pareiškusi, esą Rusijos kariuomenė įrenginių gauna per trečiąsias šalis. Juos gaminančios „SpaceX“ įkūrėjui Elonui Muskui teigiant, kad jis tą liudijančių duomenų neturi, Kremlius informaciją neigia.
„Šios sistemos nesertifikavome, todėl ji negali būti tiekiama. Taigi, ji niekaip formaliai negali būti panaudota“, – aiškina Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tačiau daugiausia nerimo kyla dėl tuštėjančių amunicijos sandėlių, kadangi nėra garantijos, jog jie artimiausiu metu bus papildyti.
Juolab, pačiame NATO aljanse, žadėjusiame remti Ukrainą tiek, kiek reikės, skamba raginimai ruoštis atvejui, jei pagrindinė rėmėja – Jungtinės Valstijos – imtų nusigręžti ne tik nuo Kyjivo, bet ir nuo savo sąjungininkų.
Diskusiją pakurstė plačiai nuvilnijęs D. Trumpo pareiškimas apie menamą pokalbį su vienos valstybės vadovu, per kurį esą jo paklausė, ar gintų šalį nuo Rusijos, jei jos indėlis į gynybą nepakankamas.
„Tada atsakiau: ne, jūsų neginčiau. Iš tiesų, raginčiau juos daryti viską, ką jie po velnių nori“, – kalbėjo D. Trumpas.
Ir net jei respublikonų kandidatas į prezidentus, viso labo siekdamas įsiteikti savo rinkėjams, kalbėjo nerimtai, tokia žinia ir tokiu metu kelia audras abipus Atlanto.
„Per šią kampaniją dar pamatysime ir išgirsime daug dalykų. Bet kalbėkime rimtai. NATO negali būti karinis aljansas, kuris priklauso nuo JAV prezidento pokštų. Neturi būti, kad šiandien sakoma „taip“, o rytoj – „ne“, – sako ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis.
Dalis D. Trumpo žodžius ragina priimti kaip signalą tiems, kurių indėlis į savo ir kolektyvinę gynybą vis dar nepakankamas.
„Manau, tai ką sako kandidatas į prezidentus, galėtų pažadinti kai kuriuos sąjungininkus. Taigi, tikimės, kad visi kartu darysime daugiau ir būsime stipresni“, – teigia Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.
Europoje skambant raginimams ruoštis visiems atvejams, Prancūziją ir Vokietiją pirmadienį lankantis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sako, alternatyvos Vakarų politinėms ir saugumo struktūroms nėra.
Tris šalis apimantis vadinamasis „Veimaro trikampio“ bendradarbiavimo formatas dėl nesutarimų su buvusia Lenkijos vyriausybe pastaruosius kelerius metus buvo įstrigęs.
„Alternatyvos ES, transatlantiniam bendradarbiavimui ir NATO nėra. Europa privalo tapti saugiu žemynu. Vadinasi, ES, Prancūzija ir Lenkija turi būti stiprios šalys, pasirengusios ginti savo sienas, teritoriją, ginti ir remti sąjungininkus bei draugus“, – pabrėžia D. Tuskas.
Išlikti ramius šalies žmones ragina ir išrinktasis Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, sekmadienį vykusiame antrajame rinkimų rate įveikęs buvusį šios šalies užsienio reikalų ministrą Pekką Haavisto.
„Suomijos politika Rusijos atžvilgiu, paprastai šnekant, tokia: laikomės išvien su Ukraina, išvien su Europos Sąjunga ir, žinoma, su NATO“, – sakė išrinktasis prezidentas.
Praėjusių metų liepą NATO nare tapusi Suomija gynybai skiria 2,3 proc. BVP.
