Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto mokslininkė dr. Dalia Sabaliauskienė teigia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai sunaikinti visą Irano civilizaciją turi priešingą efektą – tokia retorika skatina iraniečius ne ieškoti kompromisų ar išeiti protestuoti į gatves, o aktyviau telktis aplink vėliavą ir ginti valstybę nuo išorės priešo.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Svarbus pokalbis“ įraše.
Neapibrėžta situacija dėl aukščiausiojo lyderio
D. Sabaliauskienė sako, kad Irano režimo pokyčiai karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu kontekste mažai tikėtini. Jos teigimu, net ir pašalinus dalį režimo lyderių, sistema išlieka nepakitusi, nes juos pakeičia kiti dabartinei vadovybei palankūs asmenys.
„Daug kas įsivaizduoja, kad aukščiausiųjų lyderių nukovimas reiškia režimo nuvertimą. Taip nėra, nes tai yra ne tik autokratinis režimas – svarbų vaidmenį atlieka institucijos, kuriose yra sudėti visi saugikliai tokiems atvejams. Konstitucija taip pat numato mechanizmus, kurie turi būti įjungti įvykus tokioms situacijoms“, – aiškina mokslininkė.
Pasak jos, sudėtinga vertinti ir aukščiausiojo lyderio Mojtabos Khamenei vaidmenį, nes jis dar nebuvo pasirodęs viešumoje.
„Tai labai neapibrėžta situacija ir ji tęsiasi nuo to laiko, kai M. Khamenei po tėvo žūties buvo išrinktas aukščiausiuoju lyderiu. Jo niekas taip ir nematė gyvai pasirodančio. Jis visą laiką bendravo žinutėmis. Todėl labai sunku vertinti, ar jis iš tikrųjų sužeistas, ar, kaip buvo rašoma, be sąmonės. Irano nacionalinis transliuotojas to nepatvirtino. Neskelbiama, kad M. Khamenei yra stipriai sužeistas ir nebegali vykdyti savo pareigų“, – sako D. Sabaliauskienė.
Ekspertės teigimu, labai tikėtina, kad M. Khamenei nebėra tarp gyvųjų, tačiau tokia informacija nėra skelbiama.
„Jei būtų paskelbta žinia, kad aukščiausiasis lyderis nukautas ir kad nėra jo įpėdinio, šalies viduje kiltų didelė suirutė. Galbūt iš tos pusės Iranui nepalanku patvirtinti ir skelbti tokias naujienas. Bet patikrinti, ką Vakarų žiniasklaida skelbia apie jo sužeidimą ir neaktyvumą, negalime. Tai tokia labai neapibrėžta situacija. Sakyčiau, kad čia vyksta netgi informacinis karas“, – pabrėžia mokslininkė.
Anot jos, jei aukščiausiasis lyderis M. Khamenei tebėra gyvas ir kontroliuoja situaciją šalyje, režimo padėtis išlieka stabili.
„Jeigu M. Khamenei iš tiesų žuvo ar yra smarkiai sužeistas, tai reikštų, kad režimas yra silpnesnis, nes Iranui reikėtų rinkti naują aukščiausiąjį lyderį. Reikėtų Sargų tarybos, vėl įsijungtų visi mechanizmai ir būtų iš naujo renkamas kitas žmogus. Bet kito aiškaus lyderio jie šiandien kaip ir neturi“, – teigia D. Sabaliauskienė.
Pasak jos, režimo pokyčiai būtų įmanomi, jei aukščiausiuoju lyderiu taptų žmogus, neatmetantis derybų su Vakarais.
„Tam, kad režimas keistųsi, reikėtų nuosaikesnio vadovo, kuris galėtų derėtis su Vakarų valstybėmis. Tačiau tokio kol kas nėra, todėl ir teigti, kad režimas nuverstas, negalima“, – akcentuoja ekspertė.
Trumpo retorika turėjo priešingą efektą ir paskatino žmonių telkimąsi aplink vėliavą
D. Sabaliauskienės teigimu, kai 2025 metų gruodį Irane prasidėjo protestai prieš valdžią, pagalbos iš užsienio valstybių iraniečiai nesulaukė ir galiausiai protestai buvo žiauriai numalšinti. JAV ir Izraeliui pradėjus atakas prieš Iraną, žmonės vėl buvo raginami išeiti į gatves ir nuversti režimą, tačiau karo kontekste prasidėjo priešingi procesai – iraniečiai susivienijo prieš išorės priešą, o tam daug įtakos turėjo arši D. Trumpo retorika.
„Kai paskelbiama, kad bus sunaikinta visa civilizacija, tai kaip žmonėms į tai reaguoti? Tikrai ne kaip į pagalbos veiksmus. Dabar Irano visuomenėje atsiranda neigiamas požiūris į šį karą ir bandoma telktis aplink vėliavą. Žmonės telkiasi į grupes ir saugo visus strateginius objektus: tiltus, elektrines, vyksta įvairiausi menininkų performansai prie šių objektų. Todėl tikėtis, kad dabar žmonės išeis į gatves, tikriausiai būtų labai naivu“, – teigia mokslininkė.
Pasak jos, dėl objektyvių duomenų trūkumo sudėtinga įvertinti, kiek žmonių palaiko režimą. Iki JAV ir Izraelio karo su Iranu apie 40 proc. žmonių norėjo režimo pokyčių, tačiau dabar, kaip teigia ekspertė, itin gajus valstybės išsaugojimo ir susivienijimo prieš išorės priešą naratyvas.
„Iraniečiai laiko save didelės civilizacijos tęstinumo dalimi, ir pareiškimas, kad per naktį bus sunaikinta visa civilizacija, yra labai stipri ir įžeidžianti retorika. Ji neskatina susitaikyti ar ieškoti kompromisų. Atvirkščiai – įgalina pasiaukojimo kultą, kai yra aukojamasi dėl valstybės, savo įsitikinimų, religinių priežasčių. Tai yra Huseino kultas, kuris dar gyvas Irane ir kuris yra politinio naratyvo dalis. Tad turime priešingą efektą D. Trumpo žodžiams“, – sako D. Sabaliauskienė.
Jos teigimu, mažai tikėtina ir tai, kad prieš valdžią sukils Irane įsikūrusios tautinės mažumos, pavyzdžiui, kurdai.
„Didelių problemų su kurdais ar kitomis tautinėmis mažumomis Iranas neturėjo. Būdavo taip, kad jos paprašo didesnės autonomijos, daugiau žmogaus teisių ir laisvių, bet joks sisteminis sukilimas neįsiplieksdavo. <...> Tai galbūt buvo didesnis Izraelio ir JAV bandymas mobilizuoti Irako ir Irano kurdus, tačiau tikriausiai tas planas iki galo nepavyko, nes, kaip minėjau, didelio pasipriešinimo režimui Irano viduje nėra“, – pabrėžia mokslininkė.
Alternatyvų Irano režimui yra, tačiau jos mažai tikėtinos
Ekspertė teigia, kad siekdamas užtikrinti režimo tęstinumą Iranas pirmiausia turės stiprinti ekonomiką.
„Jei režimas išlieka tas pats, pirmiausia Iranui bus svarbu stiprinti ekonomiką, kad kuo daugiau žmonių ir toliau palaikytų dabartinę valdžią. Jeigu mes matysime, kad yra susiskaldymas, ekonominis nuosmukis, blogos gyvenimo sąlygos, neatkuriama infrastruktūra, tuomet patys tie žmonės vėl gali protestuoti, o tai Iranui būtų didžiulis [iššūkis]. <...> Valdžiai tektų vėl griežtinti retoriką, pasitelkti represijos priemonių“, – pažymi D. Sabaliauskienė.
Anot jos, nors yra potencialių lyderių, kurie teoriškai galėtų perimti valdžią ir nuversti režimą, toks scenarijus mažai tikėtinas.
„Šalies viduje yra reformistų, kurių lyderis – [Mohammadas] Khatami, buvęs Irano prezidentas. Būtent jo prezidentavimo metu buvo padaryta nemažai reformų. Iranas buvo gana teigiamai vertinamas Vakarų valstybių. Manau, M. Khatami tikrai galėtų vystyti bent jau kažkokį dialogą su oponentais, kitomis valstybėmis, su kuriomis santykiai yra prasti. Tačiau jis yra kontroliuojamas režimo, todėl nėra pajėgus Irano viduje pasirodyti kaip atskira figūra ir bandyti tapti aukščiausiuoju lyderiu“, – teigia mokslininkė.
Kaip galimą alternatyvą D. Sabaliauskienė mini ir buvusio Irano šacho sūnų Rezą Pahlavi, gyvenantį išeivijoje.
„R. Pahlavi išeivijoje yra suformavęs alternatyvią vyriausybę ir siūlo Iranui planą, pagal kurį jis galėtų grįžti į Iraną ir 180 dienų valdyti šalį, o šiuo pereinamuoju laikotarpiu suorganizuoti referendumą, kad žmonės galėtų nuspręsti patys, kokios Irano ateities jie norėtų. Tačiau jo grįžimas į Iraną būtų keblus dalykas – kaip realiai R. Pahlavi dabar galėtų atsidurti Teherane ir perimti valdžią? Tai alternatyvų tarytum yra, bet realių [variantų] nėra“, – sako ekspertė.
Parengė Vaida Račkauskaitė.
