714-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. JAV Senate užblokuotas balsavimas dėl 60 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos Ukrainai bei JAV pasienio apsaugos, praneša „The New York Times“.
Balsavimas Senate baigėsi 49 senatoriams balsavus už ir 50 – prieš.
Leidinys skelbia, kad šiuo metu Senate vyksta vienas iš dviejų procedūrinių balsavimų, kuriuos reikia atlikti prieš pradedant svarstyti Senato demokratų daugumos lyderio Chucko Schumerio planą B – užsienio pagalbos paketą be JAV pasienio apsaugos priemonių, dėl kurių derėjosi respublikonai, o vėliau balsavo prieš.
Kiek anksčiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad JAV „gyvybiškai svarbu“ pasiekti politinį susitarimą dėl tolesnės pagalbos Ukrainai.
„Gyvybiškai svarbu, kad JAV Kongresas susitartų dėl tolesnės paramos Ukrainai artimiausiu metu“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su JAV nacionalinio saugumo patarėju Jake`u Sullivanu.
Tuo metu J. Sullivanas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „gali teikti ir teiks“ tolesnę karinę pagalbą Ukrainai.
„Nėra jokios alternatyvos, jei Jungtinės Valstijos nesiims veiksmų ir nesuteiks tiek išteklių, kad Ukraina galėtų turėti artileriją, oro gynybos sistemas ir kitus jai reikalingus pajėgumus“, – sakė Briuselyje viešintis J. Sullivanas.
Informacija trumpai
- Rusija naktį raketomis ir dronais atakavo įvairius Ukrainos miestus, žuvo mažiausiai 5 žmonės.
- ISW: Rusija kasmet sumoka Iranui apie 4,5 mlrd. dolerių už „Shahed“ dronų importą;
- Kremlius po masinės atakos prieš Ukrainą tikino, kad Rusijos karo tikslai nepasikeitė;
- Ukraina teigia, kad situacija dėl JAV pagalbos Kyjivui atnaujinimo lieka neaiški;
- Ukrainos parlamentas pirmuoju skaitymu pritarė mobilizacijos įstatymui;
- Analitikai skelbia, kad Rusija patiria didelių artilerijos sitemų praradimų;
- Atakuodama Charkivą, Rusija panaudojo dvi Šiaurės Korėjoje pagamintas raketas.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
NEW: America’s European and Asian allies have significantly ramped up their efforts to support Ukraine.🧵(1/10) pic.twitter.com/PmaokSRLPg
— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) February 7, 2024
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 391 470 karių, vasario 7 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Į šį skaičių įeina daugiau kaip 890per parą nukautų Rusijos karių.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 6 6372 tankų, 11 879 šarvuotų kovos mašinų, 12486 automobilių ir degalų cisternų, 9387 artilerijos sistemų, 980 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 1849 sparnuotųjų raketų, 665 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 332 lėktuvų, 324 sraigtasparnių, 7177 bepiločių orlaivių, 24 laivų ir katerių, 1 povandeninio laivo ir 1479 specialiosios įrangos vienetus.
Apie antradienio įvykius skaitykite čia.
Atnaujinta 03.10
Rusijos pajėgos šiąnakt į Ukrainą vėl paleido bepiločius. Pavojus paskelbtas daugelyje regionų. Apie sprogimus pranešama Odesoje ir Nikolajeve. Apie aukas žinių kol kas nėra.
Atnaujinta 00.11
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad vienas pagrindinių šių metų tikslų – ne tik apsaugoti Ukrainos dangų, bet ir padaryti kuo daugiau sisteminių nuostolių Rusijai.
„Visų pirma tai taikoma įšaldytam Rusijos turtui. Viskas turi būti konfiskuota ir panaudota gynybai nuo teroro. Teisinga yra atkeršyti teroristui, sąžininga jį sunaikinti. Ir teisinga priversti teroristinę valstybę sumokėti už savo veiksmus. Ir mes dirbame su savo partneriais, kad sprendimas dėl Rusijos turto konfiskavimo būtų priimtas kuo greičiau“, – savo vakariniame kreipimesi sakė Ukrainos vadovas.
