Vengrijos premjeras NATO generalinį sekretorių patikino, kad jo šalis pritaria Švedijos narystei aljanse. Viktoras Orbanas ir Jensas Stoltenbergas telefonu kalbėjo prabėgus dienai, kai narystę patvirtino Turkijos parlamentas. Tikimasi, kad greitai įstatymą pasirašys ir prezidentas Recepas Tayipas Erdoganas.
Po 20 mėnesių trukusio stumdymosi – ilgai lauka žinia iš Ankaros.
„Projektas patvirtintas ir tapo įstatymu“, – skamba Turkijos parlamente.
Nuo čia Švedijos narystė pasiekiama ranka. Tačiau užsienio reikalų ministras primena, kad procesui užbaigti trūksta dar vieno formalaus žingsnio.
„Dabar turime sulaukti, kol ratifikuotą dokumentą pasirašys prezidentas Erdoganas“, – teigia Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas.
Išgirdę žinią lengviau atsipučia ir patys švedai – nuo invazijos į Ukrainą pradžios narystei NATO pritaria dauguma.
„Gerai, kad šis klausimas artėja prie pabaigos. Atrodė, kad rizikingiausia ir pavojingiausia Švedijai buvo pakibti nežinioje – negavus nei „taip“, nei „ne“, – sako Malmės gyventoja.
Vis daugiau kariuomenių vadų, įskaitant ir pačios Švedijos, konfrontacijos tikimybės neatmeta ir ragina ruoštis.
„Džiaugiuosi tuo. Rusijos agresijos akivaizdoje tai mums suteiks daugiau saugumo“, – komentuoja kitas Švedijos gyventojas.
Turkijos parlamento, o iš tikrųjų valdančiajai partijai vadovaujančio prezidento, pritarimo Švedija sulaukė dešimčia mėnesių vėliau nei jos kaimynė Suomija. Recepui Tayipui Erdoganui visą šį laiką kėlus naujų sąlygų, narystės siekiančiai Švedijai daug kur teko paminti savo pačios principus ir nurijus karčią piliulę susitaikyti.
„Švedija pakeitė konstituciją. Švedija sudarė teisinius susitarimus. Švedija suėmė ir teisia žmones, susijusius su Kurdistano darbininkų partija“, – kalba Turkijos valdančiosios partijos narys Oguzas Ucuncu.
Ankara išlygų reikalavo ir iš JAV, siekdama užtikrinti, kad Amerikos vyriausybė duos leidimą jai tiekti naikintuvų F-16. Iš kitų NATO šalių gavo pažadus švelninti ginkluotės eksporto ribojimus. Tad, daugelio akimis, net ne paties Stokholmo balsas buvo lemiamas.
„Stebėjome užsitęsusį procesą – tai, ką kai kurie pavadintų Švedijos pažeminimu. Šalis buvo naudojama didžiųjų galių derybose. Su tuo susitaikyti daliai visuomenės buvo nelengva. Jie mano, kad vyriausybė silpna, nes nesugebėjo šio proceso vykdyti taip, kaip tą darė Suomija“, – paaiškina Lundo universiteto docentas Rikardas Bengtssonas.
Baltųjų rūmų pareigūnai antradienį iki paskutinės minutės vengė spėlioti, kaip baigsis balsavimas Turkijos parlamente. Tačiau kaip ir Suomijos atveju, narystę vadina pergale ne tik Švedijai, bet ir visam aljansui.
„Laikas Švedijai tapti NATO sąjungininke. Jų kariuomenė pažangi. Su ja dirbdami jaučiamės patogiai ir ji prisidės realiais, reikšmingais pajėgumais“, – kalba JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby`is.
Iki to liko dar vienas žingsnis – pritarimo sulaukti ir iš Vengrijos, kurios ministras pirmininkas anksčiau tikino kelyje tarp Švedijos ir NATO paskutine kliūtimi neliksiąs. Ir nors liko, klausimas, kiek šioje pozicijoje norės užsilikti, mat svarių priežasčių prieštarauti neturi.
„Dialogą galime vykdyti keliais lygiais. Su Vengrija kalbamės jau ilgą laiką. Kaskart susitikęs su užsienio reikalų ministru Pėteriu Szijjartu, kėliau ratifikavimo klausimą, ir klausiau, ar jie ketina tai padaryti. Ir man visada sakė, kad ketina“, – tikina Švedijos užsienio reikalų ministras.
Kad pritaria švedų narystei, Viktoras Orbanas trečiadienį patikino NATO generalinį sekretorių, o šis savo ruožtu pareiškė besitikintis, kad ratifikavimo procedūros bus imtasi kai tik susirinks parlamentas.
