Po rinkimų Taivane plačiai diskutuojama, kas laukia toliau. Marcinas Jerzewskis, Europos vertybių centro saugumo politikos Taivano biuro vadovas ir Taivano fondo „NextGen Foundation“ mokslinis bendradarbis teigia, kad naujoji politinė valdžia turės spręsti ne tik klausimus, susijusius su tolesniais santykiais su Pekinu, bet ir vidaus politikos iššūkius, kurie itin svarbūs jauniems Taivano gyventojams.
– Kokį ženklą siunčia Taivano rinkimų rezultatai ir Lai Ching-te pergalė?
– Manau, Taivano gyventojai mato Lai Ching-te kaip asmenį, kuris galės tęsti prezidentės Tsai palikimą. Tačiau reikia pastebėti, kad prezidento rinkimuose itin išsiskyrė trečiosios partijos kandidatas. Daugelis Taivano gyventojų, ypač jaunų rinkėjų, yra nusivylę dabartine Taivano politinės scenos padėtimi ir griežtu tradiciniu skirstymu į žaliąją ir mėlynąją stovyklą.
Štai kodėl balsavimo rezultatai turėtų būti pamoka Taivano politinei valdžiai, kad daugeliui žmonių itin rūpi vadinamieji „duonos ir sviesto“ klausimai, peržengiantys didžiojo santykių su Pekinu klausimo, kurį daugelis iš mūsų mėgsta užduoti Vakaruose, ribas.
– Kokie pagrindiniai vidaus politikos klausimai taip rūpi jauniems rinkėjams?
– Daugeliui žmonių rūpi jų ekonominė gerovė. Pagal BVP vienam gyventojui, Taivano ekonomika gana gerai išvystyta. Tačiau kartu ten gausu pajamų nelygybės ir daug jaunų žmonių nerimauja dėl mažų atlyginimų. Nors per pastaruosius aštuonerius metus darbo užmokestis didėjo ir Taivanas sugebėjo įveikti ilgą darbo užmokesčio sąstingio laikotarpį, vis tik atlyginimas neatsilieka nuo infliacijos, todėl šio padidėjimo nepakanka žmonių ekonominei gerovei užtikrinti.
Be to, padėtis, susijusi su nekilnojamuoju turtu, yra labai sudėtinga, ypač Taivano šiaurėje, kur žmonės iš visos šalies plūsta ieškoti geresnių ekonominių galimybių. Nekilnojamojo turto kainos labai aukštos. Daugelis jaunų žmonių negali įsigyti nuosavo namo ar net buto. Tai lemia ir jaunų porų sprendimą atidėti šeimos kūrimą ir vaikų gimdymą. Taivane gimstamumo rodiklis vienas žemiausių visame pasaulyje, o gyventojų senėjimas yra didelė ekonominė, politinė ir socialinė problema.
Taigi Taivano politinė valdžia, ypač Demokratinė pažangos partija, turi nuodugniai peržiūrėti savo socialinę politiką, kad užtikrintų, jog Taivanas būtų teisingesnis ir ekonomiškai įtraukesnis.
– Kalbant apie Taipėjaus ir Pekino santykius, kai kurie teigia, kad rinkimų rezultatai yra ryškus Xi Jinpingo pozicijos atmetimas. Ar sutinkate su tuo? Kokių tolesnių reakcijų iš Pekino galima tikėtis?
– Kinijos Liaudies Respublikos Taivano reikalų biuras bandė sumenkinti Lai Ching-te pergalę rinkimuose, sakydamas, kad Demokratinė pažangos partija neatstovauja pagrindinei Taivano gyventojų nuomonei.
Manau, kad šis gana vangus pareiškimas rodo nuosaikų Pekino atsaką. Kol kas nėra požymių, kad Pekinas gali reaguoti taip pat griežtai, kaip per Trečiąją Taivano sąsiaurio krizę, laukdamas pirmųjų laisvų Taivano prezidento rinkimų, arba 2022-aisiais, kai Taivane apsilankė Nancy Pelosi.
Tačiau manau, kad per keturis mėnesius iki inauguracijos, kuri numatyta gegužę, Pekinas gali bandyti daryti įtaką tiek tarptautinei bendruomenei, tiek suinteresuotosioms grupėms Taivane. Gali būti, kad Kinijos diplomatai darys didelį spaudimą Jungtinėms Valstijoms, Europos Sąjungai ir Japonijai, taip pat gali suintensyvėti Kinijos Liaudies Respublikos ir jos armijos vykdoma veikla pilkojoje zonoje. Galbūt matysime ir ekonominį spaudimą ar psichologines operacijas informacinėje erdvėje.
– Pekinas taip pat pareiškė, kad susijungimas ateityje yra neišvengiamas ir kad jų ryžtas šiuo klausimu tvirtas kaip uola. Kaip jūs vertinate šiuos pareiškimus?
– Žinoma, svarbu atsižvelgti į Kinijos retoriką, bet kartu ir į Taivano gyventojų valią. Jie beveik vieningai nepritaria susijungimui su Kinijos Liaudies Respublika. Naujausiais Nacionalinio Džengdžou universiteto Rinkimų tyrimų centro duomenimis, mažiau nei 3 proc. visų apklaustųjų palaikė susijungimą. Be to, Nacionalinio saugumo įstatymo paskelbimas Honkonge ir valstybės tarnybų brutalus elgesys su protestuotojais neabejotinai tapo ženklu Taivano gyventojams. Jie suprato, kad Pekino siūlomas sprendimas „viena šalis, dvi sistemos“ padarys galą sunkiai iškovotam demokratiniam gyvenimo būdui Taivane.
Esate teisi, Kinijos retorika labai griežta – kad Taivano ir Kinijos susijungimas yra neišvengiamas. Ir suprantu, kad ši stipri retorika, skambanti iš Pekino, daugeliui Vakarų stebėtojų gali kelti šiurpuliukus. Tačiau turėtume nepamiršti, kad šie pareiškimai nėra naujiena. Taivano gyventojai jau daugiau kaip septynis dešimtmečius gyvena bijodami Kinijos invazijos, o Kinijos komunistų partijos retorika labai kartojasi. Todėl leisiu sau šiuos pareiškimus pavadinti gana vangiais, nes jie jokia prasme nėra eskalavimas.
– JAV prezidentas po rinkimų pareiškė, kad nepalaiko Taivano nepriklausomybės, nori išlaikyti status quo. Ar manote, kad Vašingtono ir Taivano santykiai kaip nors galėtų keistis po šių rinkimų?
– Bideno ir Lai pozicijos sutampa, jis pasisako už status quo. Demokratinė pažangos partija pasisako už Taivano tarptautinių ir ekonominių santykių įvairinimą, o tai reiškia, kad reikia užmegzti glaudesnę partnerystę su tradiciniais sąjungininkais, tokiais kaip Vašingtonas ir Tokijas, bet vis dažniau ir su Europa, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalimis, tokiomis kaip Lietuva ir Čekija, bei Pietryčių Azija.
Tai reiškia, kad Jungtinės Valstijos turėtų džiaugtis demokratų prezidento Lai pergale ir pasinaudoti galimybėmis pagilinti Taivano ir Jungtinių Valstijų santykius.
Taivanas labai atviras bendradarbiavimui su Vašingtonu. Tačiau šiemet bus svarbių rinkimų visame pasaulyje. Stipriai pradėjome nuo šių rinkimų Taivane, tačiau turime atidžiai stebėti, kas vyksta kitoje Atlanto pusėje. Tikrai nesame tikri, ką Taivanui galėtų reikšti antrasis Donaldo Trumpo prezidentavimas, atsižvelgiant į buvusio prezidento polinkį vykdyti labiau izoliacinę užsienio politiką.
– Savo darbuose analizuojate ir Taivano santykius su Lietuva. Ar galima tikėtis kokių pokyčių? Ar taip pat derėtų žvelgti į artėjančius rinkimus Lietuvoje?
– Žinoma, manau, kad rinkimai Lietuvoje, o ypač jūsų spalio Seimo rinkimai, turės lemiamą reikšmę nustatant būsimą Taipėjaus ir Vilniaus santykių formą. Kartu manau, kad Lai pergalė yra svarbi Europai. Iš trijų partijų, tik Demokratinė pažangos partija aiškiai įvardijo santykius su Europa kaip svarbų prioritetą. Lai taip pat pabrėžė būtinybę Taivanui ir toliau aktyviai remti Ukrainą – Taivanui ir Lietuvai bendrą reikalą.
Manau, kad Taivanas ir Lietuva sugebėjo pradėti daug prasmingų bendrų projektų, tačiau abiejų šalių žmonių tarpusavio supratimas, suprantama, išlieka gana ribotas. Todėl manau, kad pagrindinė Taivaniečių atstovybės Lietuvoje užduotis artimiausiais mėnesiais bus užmegzti ryšius su Lietuvos grupėmis, kurios anksčiau neturėjo daug kontaktų su Taivano suinteresuotosiomis šalimis arba galbūt skeptiškai vertino Taivano ir Lietuvos santykių atvėrimą.
