Rusijos invazijai į Ukrainą skaičiuojant jau beveik 600 dienų, iš Vakarų vis garsiau ir dažniau skamba atviri pareiškimai apie tuštėjančius amunicijos sandėlius ir nepakankamus gynybos pramonės pajėgumus. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad tokie žodžiai politine prasme yra naudingi Rusijai, bet tuo pačiu yra ir niūrus signalas pačiai Ukrainai.
„Pranešimas, kad mes nebeturime, ko duoti, tikrai nepadidina motyvacijos nei Ukrainai. Aš sakyčiau, žvalgybine prasme, turbūt Rusija turi gana aiškius duomenis, kokios bus sukauptos atsargos. Kokie kiekiai tiekiami Ukrainai ir čia kažką labai nuslėpti turbūt vargu ar pavyks“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ sako profesorius.
Kita vertus, pasak T. Janeliūno, ir nėra baiminamasi, kad žvalgybine prasme bus atskleisti svarbūs duomenys.
„Bet politine prasme, tai yra tikrai blogas ženklas, nes tai padeda įkvėpti Rusijos režimui tikėjimą, kad štai, palaukime truputėlį, ir Ukraina nebeturės jokios karinės paramos. V. Putinas Valdajaus susitikime kaip tik apie tai kalbėjo – jeigu nutrūksta karinė parama Ukrainai, per savaitę ji nebeišgyvena – nebėra, kuo šaudyti, ir Rusijos elito įsitikinimu, užtektų savaitės visiškai pakeisti karo eigą“, – kalba politologas.
Pašnekovas priduria, kad mintis, jog Vakarai gali pradėti spausti Ukrainą bandyti derėtis, nėra nauja, tačiau jos pritilo Ukrainai pradėjus kontrpuolimą ir laukiant, ties kur ukrainiečiai sustos, kad šie turėtų palankesnes derybines pozicijas.
„Dabar šitą idėja vėl įgauna tarsi antrą kvėpavimą, nes Vakarai iš dalies nusivylė tuo greičiu, kaip ukrainiečiams sekasi atkovoti teritorijas. Iš kitos pusės, suprantama, kad žiemą greičiausiai neįvyks kažkokių labai rimtų postūmių fronte“, – dėsto T. Janeliūnas.
Jis priduria, kad artėjančiais mėnesiais Vakarų šalys gali vis labiau spausti Ukrainą derėtis ir kaip argumentą naudoti senkančius ginkluotės rezervus, mažėjančią paramą Ukrainai visuomenėse ir ribotus Ukrainos pasiekimus fronte.
„Tokia, manau, tezė tikrai bus kartojama, ir šiuo požiūriu, deja, irgi nesu labai optimistiškai nusiteikęs. Dabartinis laikotarpis nėra palankus ukrainiečiams nei iš vienos pusės. Galvoju, kad mažėjo ir sąjungininkų politinis nusiteikimas, ir keičiasi vyriausybės. Užsitikrinti vis didesnę paramą, arba bent jau tokios paramos išlaikymą, kaip dabar, tikrai ukrainiečiams bus vis sudėtingiau“, – prognozuoja T. Janeliūnas.
Po susitikimų Europos lyderių susitikimo Granadoje, iš kurios išvyko dar ketvirtadienį, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina netrukus gaus daugiau oro gynybos sistemų, ir padėkojo Ispanijai, Italijai, Prancūzijai, Vokietijai ir Jungtinei Karalystei, sakydamas, kad Ukrainos kariai turės daugiau artilerijos ir tolimojo nuotolio ginklų.
Tačiau šios šalys nepatvirtino jokių naujų tiekimų, o Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad po ilgų svarstymų raketų „Taurus“ Kyjivui nepristatys.
