Jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, Vladimiras Putinas pultų Baltijos šalis arba Sakartvelą, teigia Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili. Ji pridūrė, kad reikia stengtis daryti viską, kad Rusija negalėtų tęsti savo kovos, o Ukraina jau ir taip atkakliai ir daug kam netikėtai atlaikė Maskvos spaudimą.
Apie karą Ukrainoje, vidaus nesutarimus ir Rusijos spaudimą Sakartvelo prezidentė kalbėjo interviu LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“.
– Ponia prezidente, ar šis vizitas į Lietuvą derintas su Vyriausybe?
– Akivaizdu, kad jūs, ko gero, žinote iš anksto, kad ne, šis vizitas nebuvo patvirtintas Sakartvelo Vyriausybės dėl priežasčių, kurių aš nesuprantu. Man atrodo, dabar jau turėtume visi – parlamentas, Vyriausybė, prezidentė – dirbti kartu ir daryti viską, ką įmanoma, kaip mums ir diktuoja mūsų Konstitucija, kad įtikintume savo partnerius, kad mums reikia iki šių metų pabaigos gauti šalies kandidatės statusą. Aš visa tai stengiuosi ir daryti. Man labai gaila, bet nesu oficialiai įgaliota vykti su šiuo vizitu, tačiau aš veikiu iš įsitikinimo, aš manau, kad aš turiu taip elgtis. Manau, kad man suteiktas Sakartvelo žmonių mandatas ir elgiuosi atitinkamai.
– Klausiu apie vizitą ir jo derinimą ne be reikalo – parlamentas inicijuoja jums apkaltą dėl su Vyriausybe nesuderintų vizitų į Europą. Kaip paaiškintumėte šią situaciją?
– Negaliu paaiškinti. Gali tik tie, kurie pradėjo tai. Apkaltos procedūros dažnai yra inicijuojamos už labai rimtus nusikaltimus – šalies išdavystės ar panašiai. Šiuo atveju aš nežinau jokios kitos šalies, kuri pradėtų apkaltos procedūrą dėl to, kad prezidentas vykdo savo pareigas ir bando šalį atvesti į tą kelią, kuriuo ji ir turėtų eiti, t. y. eurointegracijos keliu.
Ir Sakartvelas nuosekliai dirbo šiuo klausimu nuo pat nepriklausomybės atgavimo. Tai yra mūsų pagrindinis tikslas ir uždavinys, tai Sakartvelo žmonių viltis, tą palaiko daugiau nei 80 proc. mūsų šalies gyventojų. Visos nuomonės apklausos, kurios vyko per pastaruosius 30 metų, tą rodo.
– Jūsų ekscelencija, Sakartvelas kaip niekas kitas žino, ką reiškia Rusijos agresija – prieš 15 metų dalis jūsų šalies teritorijos buvo okupuota. Ar kada nors dar tikitės jas atgauti?
– Visų pirma, noriu pasakyti, kad kiekvienas Sakartvelo gyventojas tikisi, kad pavyks sujungti mūsų teritorijas. Mes jau paskelbėme ir kiekvienas Sakartvelo gyventojas, ko gero, pripažįsta, kad mes nenorime naudoti jėgos, kad susigrąžintume tas teritorijas. Mes norime susigrąžinti žmones, kurie ten gyvena. Vienas galimas kelias, kaip tai gali nutikti, yra būtent per Europos Sąjungos narystę, ir būtent to mes ir siekiame. Šios perspektyvos atvėrimas, šio kelio atvėrimas mūsų piliečiams leistų okupuotoje Abchazijoje įgyti ateities perspektyvą, jie galėtų suvokti, kad jų tapatybė, jų teisės ir taika bus išsaugota, tai visi tie dalykai, kurių akivaizdžiai Rusija nesugebėjo suteikti okupavusi.
– Jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, kas tada? Kieno bus eilė?
– Mes arba jūs. Jūs jau sakėte mums, kad mes esame kiti, jeigu Rusijos niekas nesustabdys Ukrainoje. Mūsų šalyje tose okupuotose teritorijose yra Rusijos karinių bazių. Visai Europai ir pačiai demokratijai, demokratijos ateičiai kyla grėsmė. Tai yra svarbiausias mūšis, kuris vyksta šiuo metu Ukrainoje, ir Ukraina laimi šį mūšį, kadangi priešinasi taip ilgai, kaip visam kitam pasauliui atrodė neįmanoma. Tai yra, ko gero, pati svarbiausia karinė priemonė, kurią ji geba rodyti, kad Ukraina yra nenugalima. Atsparumas ir drąsa, kurią demonstruoja Ukraina ir jos prezidentas, rodo visam pasauliui, kad jie gali paneigti Rusijos karinę galią, pasipriešinti Rusijos kariuomenei ir pažeminti Rusijos kariuomenę, nes visa tai, kas įvyko – karinių vadų pakeitimai, nesibaigiantys karo strategijos pasikeitimai, Prigožino atvejis, – rodo, kad Rusijos prezidentui nepavyko įvykdyti savo pradėto užmanymo ir jis tęsia KGB tipo karą, o ne karinį karą.
Jis jau pralaimėjo pirmąjį etapą. Dabar Ukrainai būtina laimėti ir Ukrainos pergalė lems mūsų visų pergalę ir padės užtikrinti taiką ir stabilumą. Labai egoistiškai, žinoma, šneku, tačiau padės užtikrinti Juodosios jūros regiono saugumą, kuris yra tiesiog nepamainomas ir ypač svarbus ir Europai. Būtent apie tai ir kalbame, kai kalbame apie karą Ukrainoje. Trijų jūrų iniciatyva, prie kurios dar mes nesame prisijungę, – neabejotinai mus labai dominanti iniciatyva ir ji padės užtikrinti mūsų ateitį. Visi didieji projektai, kuriuos vykdo Europa mūsų šalyje, tikrai labai stipriai užtikrina mūsų sėkmę ir prisideda prie Ukrainos sėkmės. Be to, faktas, kad tik Ukrainos pergalė gali užtikrinti taiką, tad mes turime užtikrinti, kad Rusija neišeitų už savo sienų ribų ir elgtųsi kaip normali valstybė.
Kol tai nenutiks, niekas negali ramiai gyventi ir niekas negali pasakyti, kad mums nėra grėsmės dėl tolimesnių intervencijų, kadangi Rusija išliks Rusija, kokia ji buvo, kokią mes ją matėme ir pažinojome, kokią jūs pažįstate, kokią mes pažįstame ir kokią pažįsta daugelis europiečių.
– Kas gali sustabdyti Vladimirą Putiną Ukrainoje?
– Ukrainiečiai ir, be abejo, visų Europos partnerių solidarumas ir vienybė. Iš tiesų visa tai paneigė Putino lūkesčius, nes jis tikėjosi, kad suskaidys Europą ir kad daugelis sąjungininkų nustos nedelsiant remti Ukrainą. Taip nenutiko ir viešoji nuomonė išlieka labai stabili. Tikrai retas dalykas, kad tokį ilgą laiką solidarumas išliktų tokio aukšto lygio, įskaitant ir žiniasklaidą. Tai yra išties labai retas atvejis. Ir JAV parama, kuri kartojama nuolat ir Zelenskio vizito metu Vašingtone buvo dar kartą pakartota. To Rusijos prezidentas nesitikėjo.
– Noriu paklausti apie kraujo praliejimą jūsų kaimynystėje. Per pastaruosius tris dešimtmečius Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo 2 karus dėl Kalnų Karabacho. Ar dabartinė baigtis yra žinia pasauliui, kad tokio pobūdžio konfliktai sprendžiami jėga?
– Tikiuosi, ne. Sakartvelo atveju mes turime dvi okupuotas teritorijas ir esame nusprendę, kad nenaudosime jėgos joms susigrąžinti, kadangi tai neatitiktų tose teritorijose gyvenančių žmonių valios ir mūsų kitų piliečių valios. Žinoma, buvo galimybių praeityje rasti kažkokius taikius sprendimus tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, deja, Rusija suvaidino labai neigiamą vaidmenį tų dviejų šalių santykiuose, neleisdama pasiekti sutartų sprendimų šiuo klausimu, todėl priėjome prie tokio rezultato, koks yra dabar, ir matome pasekmes. Pirmiausia, tai yra žmogiškoji tragedija, kuri sukelia labai daug skausmo visiems tame regione gyvenantiems žmonėms, įskaitant ir kaimynines valstybes. Tačiau tai iš esmės pakeitė Armėnijos žmonių požiūrį į savo draugus ir priešus. Visi įsitikinimai ir tikėjimas, kad tik Rusija gali suteikti saugumo garantijas šiai mažai valstybei, kurios pasienyje ir Azerbaidžanas, ir Turkija, dėl tos siaubingos istorijos, kurią jai teko išgyventi, – visa tai išgaravo. Dabar Armėnijos žmonės žvalgosi, kur tik gali žvalgytis, ir pirmiausia žiūri į Vakarus, kadangi mus sieja bendros civilizacijos vertybės.
Armėnai taip pat labai pasikliauja europinėmis ir krikščioniškomis vertybėmis, tai neabejotinai labai svarbu. Dabar Armėnijai vienintelė perspektyva – žvelgti į Vakarus, į Europos Sąjungą. Europos Sąjunga gana aktyviai ten veikia pastarąjį dešimtmetį, nusiuntusi ten stebėsenos misiją, mes turime stebėsenos misiją ir Sakartvele, viena yra ir Armėnijoje. Turime tik laukti aktyvesnių Europos Sąjungos ir JAV veiksmų. JAV šioje situacijoje gan aiškiai parodė, kad nori atsiųsti ten humanitarinę misiją ir aktyviau dalyvauti šiame regione.
Armėnija keičiasi, keičiasi į gera. Labai tikiuosi ir viliuosi, kad drąsus prezidentas laikysis šio kelio, šios krypties. Jis pripažįsta, kad Rusija nebegalima pasikliauti, tą pripažįsta ir gyventojai, protestuodami prie Rusijos karinių bazių. Prezidentas suvokia, kad tas kelias yra nelengvas, tačiau jis pasiryžęs juo eiti.
– Prezidente, kodėl Sakartvelas gręžiasi į Rusiją? Kalbu apie ekonominius santykius, atsisakymą įvesti sankcijas dėl karo Ukrainoje, leidimo rusams atvykti į Sakartvelą.
– Labai jums paprieštaraučiau šiuo klausimu, nes Sakartvelas ir Sakartvelo žmonės niekuomet neatsisuktų patys į Rusiją. Mes esame pasimokę iš savo istorijos, lygiai taip pat, kaip ir jūs, kad vienintelis dalykas, kaip jau sakiau, – Sakartvelo žmonės nori europinio kelio, nori prisijungti prie europinės bendruomenės, kur jas vienija panašios vertybės. Yra tam tikrų atspindžių valdžios institucijų politikoje, tačiau tas mandatas, kuris buvo suteiktas valdžiai, Vyriausybei ar man, išrenkant mane, buvo europinis mandatas, o ne rusiškas mandatas.
Labai stipriai abejočiau, ar nors vienas Sakartvelo žmogus patikėtų savo balsą bet kokiai Vyriausybei ar prezidentui atsisukti į Rusiją. Tai yra mano tvirtas įsitikinimas ir būtent todėl esu čia, būtent dėl to keliauju į visas Europos sostines ir siekiu liudyti balsą tų žmonių, kurie išrinko mane vienam dalykui – kad ši valstybė būtų ten, kur turi būti šio ilgo ir sudėtingo kelio pabaigoje – Europoje.
– Buvęs Sakartvelo prezidentas Saakašvilis vis dar kalėjime ir yra itin silpnos sveikatos. Dėl to Sakartvelas patiria tarptautinį spaudimą, tačiau situaciją galėtų pakeisti jūsų malonė. Ar tai įmanomas variantas?
– Ne, tai negalėtų pakeisti situacijos ir aš tą nuolat kartoju, tačiau akivaizdu, kad ta žinia nepasiekia auditorijos dėl daugelio priežasčių. Valdžios institucijos gali pakartotinai, kai aš paskelbsiu malonę, naują bausmę jam sugalvoti ir jis neišvys dienos šviesos. Tai yra Vyriausybės sprendimas ir jai jau reikia nuspręsti, ką ji turi daryti. Yra daugiau nei vienas būdas priversti sumokėti Saakašvilį už tas kaltes, kurias jis galbūt turi ar neturi režimui. Tačiau nesu tikra, kad taip nutiks. Man atrodo, kad jis yra viena iš pagrindinių priemonių, leisianti laimėti rinkimus.
