Reljefas tarp Ukrainos pietuose esančios Zaporižios srities Robotynės ir Verbovės kaimų atviras ir lygus, stačiakampiai ūkio laukai nusėti juodais artilerijos krateriais, o aplink juos augantys skeveldrų išvarpyti medžiai menką priedangą besuteikia. Pievos išvagotos apkasų, tunelių, pribarstytos „drakono dantimis“ vadinamų trikampių betoninių blokų ir nesuskaičiuojamos daugybės prieštankinių ir priešpėstinių minų.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Tai vadinamosios Surovikino linijos – trisluoksnė gynyba, pavadinta Rusijos generolo, praėjusiais metais įsakiusio jas įrengti, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems ukrainiečių bandymams pralaužti 1 200 km ilgio fronto liniją ir pergudrauti Rusijos pajėgas, vardu.
Jau trečią mėnesį besitęsiančiame didžiausiame per visą pusantrų metų trunkančią Rusijos invaziją ukrainiečių kontrpuolime Ukrainai, panašu, pavyko pasiekti nedidelį, bet labai reikšmingą laimėjimą netoli Orichivo, kuris, daugelio nuomone, yra pagrindinė puolimo ašis, – pralaužti Surovikino liniją.
Pralaužus visą Surovikino liniją už Verbovės ribų, būtų užimtas kaimas ir išplėsta Ukrainos pajėgų kontroliuojama kišenė, arba pleištas, esantis į pietus nuo rugpjūčio 28 d. išvaduotos Robotynės.
Tokiu atveju Ukrainos pajėgos galėtų bandyti perimti pagrindinio greitkelio, einančio iš Orichivo į Robotynę kontrolę, o tada per sudėtingus įtvirtinimus judėti link Tokmako – geležinkelio mazgo ir kelių sankryžos, esančios už 20 km į pietus nuo Orichivo. Pasiekusios Tokmaką Ukrainos pajėgos atsidurtų pakankamai arti, kad galėtų smogti už 50 kilometrų į pietus esančiam Melitopoliui ir net grasinti pakrantės greitkeliui, kuriuo Rusijos pajėgos gabena žmones ir atsargas į okupuotą Krymo pusiasalį.
„Faktas, kad ne tik peržengta pirmoji [Rusijos] gynybos linija; šiuo metu kovos vyksta ir antrosios linijos viduje“, – sakė buvęs „Aidaro“ batalionu vadinamo Ukrainos karinio dalinio karininkas Jevhenas Dikijus.
„Rusijos vadovybė puikiai žino, kokia yra šio klausimo kaina, kas yra pastatyta ant kortos, – aiškino jis „Current Time“. – Todėl kova dėl Tokmako bus labai sunki. Jie mes ten visus savo rezervus. Iš esmės pagrindinis klausimas šiandien – kam pirmam baigsis rezervai. Nes mes šiame puolime patiriame gana rimtų nuostolių, bet rusų nuostoliai taip pat labai dideli.“
„Sutinku su teiginiu, kad rusai bijo proveržio, bijo prarasti Zaporižios srities kontrolę, – teigė lenkų karo analitikas, Lenkijos kariuomenės atsargos pulkininkas leitenantas Maciejus Korowajus. – Ukraina kovoja pagal principą: smūgiuoti, apsupti, marinti badu. Būtent šios ukrainiečių taktikos rusai bijo labiausiai ir stengiasi jai pasipriešinti.“
Rugsėjo 2 d. dienraštyje „The Guardian“ paskelbtame interviu Ukrainos pajėgų grupei „Tavria“ vadovaujantis brigados generolas Oleksandras Tarnavskis taip pat teigė, kad netoli Robotynės kariai pralaužė pirmąsias Surovikino gynybos linijas.
„Priešas kviečiasi rezervą ne tik iš Ukrainos, bet ir iš Rusijos. Tačiau anksčiau ar vėliau rusams baigsis geriausi kariai. Tai suteiks mums akstiną pulti stipriau ir greičiau, – kalbėjo O. Tarnavskis. – Viskas dar priešakyje.“
Pranešimus apie Ukrainos pažangą arba apie tai, kad ji yra ant proveržio slenksčio, patvirtina ir palydovinės nuotraukos, ir atvirų šaltinių informacija. Rusijos karinių tinklaraščių autoriai, kurių ne vienas yra susijęs su kariniais daliniais ar saugumo agentūromis, taip pat atkreipia dėmesį į Ukrainos pažangą.
„Priešas bando pulti tarp Verbovės ir Novoprokopivkos, – savo „Telegram“ kanale rašė žinomas Rusijos tinklaraštininkas Jurijus Kotionokas. – Ten viskas rimta. Kyla proveržio grėsmė. Rusija ten permeta rezervus. Liniją laiko labai stiprūs daliniai. Deja, jų nepakanka.“
Po kelis mėnesius trukusio persigrupavimo ir atsargų papildymo birželio 5 d. Ukraina pradėjo koncentruotą kontrpuolimą trijose vietose palei 1200 km ilgio fronto liniją: į pietus nuo Orichivo miesto, į pietus nuo Velykos Novosylkos gyvenvietės ir netoli Bachmuto miesto Donecko srityje.
Ukrainos pastangas lydėjo viltis, kad didžiuliai kiekiai Vakarų tiekiamos technikos ir ginkluotės – JAV tiekiami šarvuočiai „Bradley“, vokiečių tankai „Leopard“ ir pėstininkų mašinos „Marder“ bei prancūzų ant sunkvežimių montuojamos haubicos „Cezar“ – padės kariams pralaužti Rusijos gynybą.
Tačiau praėjus vos kelioms dienoms nuo kampanijos pradžios ukrainiečių daliniai atsirėmė į Surovikino linijas, kurias Rusija įrenginėjo kelis mėnesius. Nuo to laiko pažanga gerokai sulėtėjo – Ukrainos kariai lėtai, bet uoliai žengia į priekį kaimas po kaimo, „maždaug po 700-1 200 metrų kas penkias diena“, kaip rašoma vienoje ataskaitoje.
Maždaug už 100 km į šiaurės rytus nuo Orichivo, palei vingiuotą Mokri Jaly upę, Ukrainos pajėgos užtruko daugiau nei tris savaites, kol užėmė porą kaimų, esančių į pietus nuo Velyka Novosylkos. O Orichivo, kuris, tam tikrais duomenimis, tapo pagrindine Ukrainos puolimo atrama, apylinkėse kariai pasistūmėjo vos apie 7 kilometrus.
Rugsėjo 4–5 d. Ukrainos pajėgos, pasak Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto analitikų ir kitų atvirų šaltinių tyrėjų, pralaužė bent vieną iš Surovikino linijų vakariniame Verbovės pakraštyje.
Rugsėjo 4 d. Ukrainos grupuotės „Tavria“ atstovas spaudai pulkininkas Oleksandras Štupunas Ukrainos televizijai sakė, kad antroji gynybos linija už Verbovės yra grėsminga, bet ne tokia kieta kaip pirmoji.
Vis dėlto, kai kurios Vakarų šalių sostinės, ypač Vašingtonas, kuris, Kylio pasaulio ekonomikos instituto, stebinčio Ukrainai teikiamą pagalbą, duomenimis, ginkluotei, įrangai ir kitai humanitarinei pagalbai skyrė beveik 70 mlrd. dolerių, neslepia nusivylimo vėžlio žingsniu vykstančia pažanga.
Rusija nepraleido progos pasinaudoti šiuo nusivylimu. Rugsėjo 4 d. spaudos konferencijoje kartu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu atsakydamas į žurnalisto klausimą, prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas patyrė nesėkmę. „Kalbant apie buksuojantį Ukrainos kontrpuolimą. Jis ne šiaip buksuoja, jis yra nesėkmingas“, – sakė V. Putinas.
Tačiau V. Putino teiginius sumenkino praėjusią savaitę pasirodę pranešimai, kad Rusijos vadai perdislokavo bent vieną didelį desantininkų dalinį – 76-ąją oro desanto brigadą, kovojusią ties šiaurės rytuose esančiu Kreminos miestu, kad sustiprintų savo pajėgas į šiaurę nuo Tokmako.
„Tai, kartu su pasigendama koordinuota ir ryžtinga reakcija į ukrainiečių bandymus šioje vietoje suformuoti pleištą, leidžia manyti, kad Rusijos kovinis potencialas šiame sektoriuje gerokai sumenkęs, – teigė Lenkijoje dirbantis gynybos analitikas Konradas Muzyka. – Todėl tikėtina, kad ir ateityje sulauksime Ukrainos laimėjimų.“
„Tikėtina, kad Maskva ir toliau stengsis atsilaikyti prieš Ukrainos puolimą ir alinti jos kovinį potencialą, verčiant ukrainiečius kovoti dėl kiekvieno griovio, kol jie bus nebepajėgūs išlaikyti dabartinio puolimo tempo“, – aiškino jis.
„Rusijos oro desanto dalinių rezervų perdislokavimu siekiama prisotinti iškreiptą fronto liniją, – teigė karo analitikas M. Korowajus. – Rusijos kariuomenė išnaudojo visus operatyvinius ir strateginius rezervus. Norint išsigelbėti, jiems teks pritraukti geriausius dalinius iš kitų krypčių. Jei kovos intensyvumas išliks toks pat, teoriškai iki rudens pabaigos Rusijos kariuomenė turės apleisti Zaporižios-Azovo kryptį.“
Jis rašė, kad „vasaros puolimas palaipsniui perėjo į alinamąjį balansavimo karą, o jo rezultatai priklausys nuo to, kuri pusė turi daugiau rezervų ir geriau valdo savo kovinę galią užsitęsusiose kautynėse“.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby rugsėjo 1 d. komentuodamas situaciją žurnalistams pabrėžė Ukrainos laimėjimus. „Per pastarąsias 72 valandas pastebėjome, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos padarė pastebimą pažangą... pietinėje fronto linijoje, išeinančioje iš Zaporižios regiono, ir pasiekė tam tikrų laimėjimų, bandydamos pralaužti antrąją Rusijos gynybos liniją“, – sakė J. Kirby.
Nepaisant akivaizdžios pažangos, kai kurie ekspertai ragina būti kantriems ir nepuoselėti nerealistiškų vilčių, svarstant, ką ir kada Ukrainos kariai sugebės atkovoti.
„Dabartiniu kontrpuolimu ukrainiečiai neišstums rusų iš šalies – tiesą sakant, niekas to ir nesitikėjo. Nepavyks jiems ir perpus sumažinti okupuotos teritorijos ploto, nors šis tikslas gal buvo ir kiek realistiškesnis, – leidinio „The Financial Times“ nuomonių skiltyje rašė buvęs britų kariuomenės generolas ir buvęs Jungtinio britų pajėgų štabo vadas Ričardas Barronsas. – Tačiau jis parodė, kaip galima įveikti Rusijos kariuomenę. Ne 2023-aisiais, bet 2024 ar 2025 metais. Taigi, Vakarų sąjungininkai neturėtų liautis kartoję, kad rems Kyjivą „tiek, kiek reikės“.
Rugsėjo 4 d. paskelbtoje ataskaitoje Londone įsikūręs analitinis centras „Royal United Services Institute“ taip pat rašė, kad Rusijos pajėgos kaunasi kur kas sėkmingiau nei pirmosiomis 2022 m. vasarį prasidėjusios invazijos savaitėmis, kai rusų kariai bandė užimti sostinę Kyjivą, bet jiems sutrukdė Ukrainos gynėjai.
„Taip pat svarbu pripažinti, kad Rusijos pajėgos gindamosi kovoja kompetentingiau ir atkakliau“, – rašė ataskaitos autoriai Jackas Watlingas ir Nickas Reynoldsas. "
Rusai ne tik įrengė sudėtingus minų laukus, kuriais bandoma nukreipti ukrainiečių atakas į iš anksto paruoštus koridorius, kur į juos būtų galima nutaikyti artileriją ar tankus, bet ir išrausė tranšėjų sistemas ir net požeminių tunelių tinklus, leidžiančius rotuoti karius ir slapta atgabenti įrangą bei šaudmenis. Dalis šių apkasų sistemų yra užminuota, kad ukrainiečiams juos užėmus, būtų galima susprogdinti.
Rusijos kariai patobulino ir elektroninio karo priemones, leidžiančias suklaidinti radarus ir sutrikdyti bepiločių orlaivių valdymą. Jie taip pat pakankamai sėkmingai naudoja atakos sraigtasparnius Ka-52, kurie pakyla virš medžių linijos, paleidžia galingas prieštankines raketas ir pasišalina, nusileidę į mažesnį aukštį, kur juos sunkiau aptikti Ukrainos priešlėktuvinės ginkluotės sistemoms.
„Tačiau atsižvelgiant į tai, kad mažai tikėtina, jog šis puolimas padės pasiekti lemiamų laimėjimų laisvinant teritoriją, tiek Rusijai, tiek Ukrainai kyla klausimas, kaip atkurti kovinę galią kitam kovų etapui 2024-aisiais ir vėliau“, – rašė J. Watlingas ir N. Reynoldsas.
