Ukrainos energetikos ekspertės, Aukščiausiosios Rados deputatės ir parlamento energetinio saugumo pakomitečio vadovės Viktorijos Hryb nuomone, artėjanti žiema Ukrainoje bus dar sunkesnė nei praėjusi. Jos teigimu, šalies energetikos sektorius stipriai nukentėjo. „Mes suprantame, kad kovojame keliais frontais, o energetikos frontas yra vienas iš pagrindinių“, – sakė ji interviu LRT.lt.
Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba.
Pašnekovė taip pat teigė, kad Zaporižios elektrinei kyla rimta grėsmė, kol joje šeimininkauja Rusijos kariai.
„Zaporižios elektrinės okupacijos faktas kelia labai rimtą grėsmę žmonijos egzistencijai apskritai, nes jei joje kas nors prasidės, proceso sustabdyti bus beveik nebeįmanoma“, – aiškina V. Hryb.
– Viktorija, šiomis dienomis girdime įvairių pranešimų apie rusų veiksmus Zaporižios atominėje elektrinėje (ZAE), pavyzdžiui, kad jie ketina sustabdyti ketvirtąjį energijos bloką. Taip pat pranešama, kad atominės elektrinės teritorijoje rusai padėjo sprogmenis, užminavo aušinimo tvenkinį. Ką visa tai galėtų reikšti?
– Turbūt nereikėtų išskirti kažkurio vieno pavojaus. Nes vien tai, kad Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje yra Rusijos okupacinės kariuomenės karių, yra labai pavojinga.
Branduoliniai objektai yra padidintos rizikos objektai. Puikiai suvokiame, kad net taikos metu gali kas nors nutikti. Pavyzdžiui, tai, kas nutiko Černobylio atominėje elektrinėje, – šią tragediją matė visas pasaulis.
Mes taip pat tapome liudininkais to, kas vyko ir vyksta Japonijoje. Visai neseniai TATENA leido Japonijos Vyriausybei išpilti Fukušimoje laikomą vandenį į vandenyną. Visuomenė iš karto sukilo dėl labai paprastos priežasties – tame vandenyje bet kokiu atveju yra likę plutonio. O jei ten yra plutonio, kyla grėsmė aplinkai.
O šiandien mes matome, kad Rusija užėmė ZAE ir, kaip paaiškėjo, nuolat kelia jai didžiulę grėsmę. Juk Sovietų Sąjungos laikais statytų elektrinių sauga ir taip tenka nuolat papildomai rūpintis. Juk Kachovkos pralaužimą iš dalies lėmė tai, kad užtvanka buvo labai sena. Ten buvęs betonas jau buvo pradėjęs irti. Tikriausiai dėl to ir įvyko tai, kas įvyko. Tai beprotiška ekologinė katastrofa. (...)
Iš Rusijos Federacijos girdime daug spekuliacijų apie ZAE, nes jie ją užėmė ir dabar bijo, kad prasidės Ukrainos puolimas. O jis tikrai prasidės, taigi, jie bando šantažuoti, beje, ne tik Ukrainą. O įvykus bet kokiai avarijai atominėje elektrinėje, gali nukentėti Ukraina. Bet nukentės ir Rusija.
– Juk visai šalia ir Rusijos okupuotos teritorijos – Krymas, Donbasas.
– Jie gi vis šaukia, kad vadinamosios DLR ir LLR dabar yra Rusijos Federacijos dalis. Tai ką jūs darote? Keliate pavojų būtent šioms, greta esančioms teritorijoms. Kaip ir visai Europai. Žinote, aš Žemės planetą įsivaizduoju kaip mažą rutuliuką. Ir jei kažkas atsitinka vienoje vietoje, tai turi įtakos jam visam.
Pats ZAE okupacijos faktas kelia labai rimtą grėsmę žmonijos egzistencijai apskritai, nes jei joje kas nors prasidės, proceso sustabdyti bus beveik nebeįmanoma.
Todėl pasaulinė bendruomenė čia ir dabar turėtų siekti, kad Rusijos Federacija išvestų savo okupacinę kariuomenę. (...)
O kai kalbame apie avarijos Kachovkos hidroelektrinėje pasekmes, taip pat suprantame, kad šiuo metu aušinimo tvenkinys nuolat yra tokios būklės, kai neaišku, ar užteks vandens elektrinei aušinti. Ir čia taip pat kyla daugybė klausimų.
Žinoma, norėtųsi tikėtis, kad TATENA kontroliuoja padėtį. Bet, deja, iš to, ką matau, man atrodo, kad jie nevisiškai ją kontroliuoja, nes iš jų gauname prieštaringus signalus. Vieną dieną girdime, kad ten nėra jokių sprogmenų, o kitą dieną jie sako, kad vis tik pavojus yra... (...)
Žinoma, galime grįžti prie to, kad jei ši teritorija yra okupuota, visa atsakomybė tenka jiems. Tačiau oficialiai tai yra Ukrainos branduolinė jėgainė. Licencija buvo išduota Ukrainai. Ir įsivaizduokite, kokį stresą patiria ten dirbantys žmonės, todėl apskritai neaišku, kokią informaciją jie gali teikti.
Noriu dar kartą pakartoti, kad tai, jog ši jėgainė šiandien yra okupuota, kelia labai rimtą grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui.
– Jei kalbėsime apie liūdniausią scenarijų ir jo poveikį aplinkai, žmonėms, visiems kyla klausimas, ar galimos tragedijos ZAE mastą galima lyginti su Černobylio katastrofa?
– Žinote, tam įtakos gali turėti daug veiksnių. Jei elektrinė bus tokios būsenos, kokios yra šiuo metu, kai blokai neveikia, reaktorius sustabdytas, iš esmės, žinoma, pavojus yra mažesnis nei Černobylio elektrinėje.
Bet jūs juk pati pradėdama mūsų pokalbį sakėte, kad ketinama perjungti ketvirtąjį bloką į karšto sustabdymo režimą, o koks bus kitas žingsnis, niekas nežino.
Todėl jei kalbėtume apie tai, ar kyla didesnis ar mažesnis pavojus nei Černobylyje, turbūt būtų galima teigti, kad pasekmės tikriausiai bus mažesnės. Tačiau bet kuriuo atveju manau, kad bet kokia branduolinė grėsmė yra branduolinė grėsmė ir ją reikia vertinti labai atsakingai.
Vėlgi, žinote, mes ir taip jau naikiname šią planetą. (...) Štai įsivaizduokite – per 500 dienų karo, kuris prasidėjo 2022 m. vasario 24-ąją, dienų mes jau tiek daug žalos padarėme ekologijai, kad vien šis faktas gali turėti tam tikrų pasekmių, kurių niekas nesitiki.
Žinoma, atsakomybę už tai turi prisiimti Rusijos Federacija, nes ji pradėjo agresiją. Bet tai, kiek bombų sproginėja Ukrainoje, yra tiesiog baisu. Žūsta žmonės, bet žūsta ir gamta.
Šiandien šalyje tiek užminuotų laukų, kad tai gali turėti labai rimtų pasekmių.
– Taip pat pranešama, kad rusai gadina Zaporižios atominės elektrinės įrangą. Jei jėgainė taps netinkama naudoti, kaip tai paveiks Ukrainos energetikos sektorių? Kiek ši elektrinė svarbi Ukrainos energetikos sistemai?
– Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė ne tik Ukrainoje, bet ir Europoje. Ją sudaro šeši blokai. Įsivaizduokite, Ukraina daug metų buvo elektros energijos eksportuotoja, tačiau karo metu jos ėmė trūkti mums patiems.
Juk visi matė, kaip sunkiai mes vertėmės žiemą. Manau, kad ateinanti žiema bus ne mažiau sudėtinga nei praėjusi. Ir jei ši elektrinė bus visiškai sustabdyta, žinoma, turėsime problemų.
Bet kuriuo atveju stengiamės diversifikuoti esamą riziką ir savo naujoje energetikos strategijoje bandome apsvarstyti įvairias galimybes.
Kaip veiks mūsų energetikos sektorius? Jei palygintume prieškario ir šiandienos energijos balansą, skaičiai būtų maždaug tokie patys. Tačiau taip yra dėl to, kad vartojimas labai sumažėjo. O ir dalis teritorijos yra okupuota. Branduolinė energetika sudaro 50–55 proc. viso mūsų energijos balanso, o apie 30 proc. tenka šiluminei generacijai, šiluminėms elektrinėms, kuriose naudojama anglis arba dujos. Visa kita – apie 15 proc. – hidroenergija ir žalioji energija.
Ateityje, žinoma, stengsimės akcentuoti žaliąją energiją, nes svarbu atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus. Be to, puikiai suprantame, kad užuot sukūrus generaciją, kuri yra sutelkta vienoje vietoje ir gali būti vienu smūgiu sunaikinta, vertėtų diegti paskirstymo tinklus – grėsmių bus daug mažiau.
Kalbame ne apie dideles atomines elektrines. Net jei neatsisakysime branduolinės energetikos, daugiausia dėmesio skirsime mažiems branduoliniams reaktoriams, todėl atstatinėti dideles atomines jėgaines tikriausiai nebus prasmės.
– Patvirtinta energetikos strategija apima laikotarpį iki 2050 m. Kaip apskritai ją vertinate? Ar realu ją įgyvendinti?
– Žinote, tikrai lieka labai daug neatsakytų klausimų. Kodėl? Nes šiandien, nepaisant to, kad Ukraina taip pat yra pasirašiusi susitarimus atsisakyti, pavyzdžiui, akmens anglies, kuri yra taršus kuras, mes puikiai suprantame, kad negalime likti be manevringos šilumos gamybos.
Branduolinė ir žalioji energijos nėra manevringos, nes, pavyzdžiui, pabandykite staigiai įjungti ir išjungti branduolinį bloką. To padaryti neįmanoma.
Šią funkciją daugiausia atlieka šilumos energija. Nežinau, ar mums artimiausiu metu pavyks atsisakyti šilumos energijos. Žalioji gamyba yra labai gera, tačiau mes juk puikiai suprantame, kad šiuo atveju esame priklausomi nuo gamtos – vėjo ir saulės. Šiandien jų turime, rytoj galime neturėti.
Todėl šiuo atveju būtina naudoti saugyklas – energijos kaupyklas, kurios, deja, kainuoja didžiulius pinigus.
– Viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, kad tokių kaupyklų jau atsiranda Ukrainoje.
– Parengėme įstatymo projektą, jį priėmėme. Tai jau yra galiojantis įstatymas ir ši kryptis tikrai turi būti plėtojama, tad keletas saugyklų Ukrainoje jau yra. Tačiau tai kainuoja beprotiškus pinigus. Iš kur jų gauti? Šiandien turime apsvarstyti ilgalaikę ir trumpalaikę strategiją.
Trumpalaikėje strategijoje daroma prielaida, kad šią ir kitą žiemą negalėsime išsiversti be šiluminės energijos gamybos.
– Pakalbėkime apie artėjančią žiemą, ji juk jau ne už kalnų. Kas laukia Ukrainos?
– Bijau, kad ši žiema bus dar sunkesnė už praėjusią. Paaiškinsiu, kodėl.
Pažvelkime į skaičius – dėl apšaudymo buvo sunaikinta daugiau nei 50 proc. elektros energijos gamybos sektoriaus. Tai buvo kryptingas naikinimas. Mes suprantame, kad kovojame keliais frontais, o energetikos frontas yra vienas iš pagrindinių. Aktyvus apšaudymas tęsėsi nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2023 m. kovo 9 d. Buvo pataikyta į 271 energetikos objektą. Apie šimtas energetikos darbuotojų žuvo bandydami atstatyti apšaudymų metu pažeistus objektus. Rusai apgadino penkiasdešimt įvairių įtampos klasių pastočių ir dešimtis aukštos įtampos linijų. Sunaikinta arba apgadinta 75 proc. šilumos gamybos įrenginių. Nėra nė vienos šiluminės elektrinės, kuri nebūtų nukentėjusi šių atakų metu.
Kalbant apie artėjančią žiemą, įsivaizduokite, iki 2022 m. visada turėjome atsarginės įrangos. Tai reiškia, kad jei veikė vienas transformatorius, vienas ar du transformatoriai visada buvo rezerve. Šiandien tokių rezervų paprasčiausiai nebėra. Mes esame, galima sakyti, ties kraštutine riba.
Ačiū Dievui, sulaukiame pagalbos. Beje, esu labai dėkinga Lietuvos žmonėms ir jūsų Vyriausybei už pagalbą. Jau gavome apie 3 mln. eurų paramos energetikos sektoriui, vyksta derybos dėl dar 2 mln. eurų.
Tačiau, įsivaizduokite, kalbame apie tai, kad, Pasaulio banko skaičiavimais, mūsų energetikos sistemos atkūrimui gali prireikti 11 mlrd. eurų. Trumpalaikei rekonstrukcijai reikės 5,7 mlrd. eurų.
O jei kalbėtume apie visišką mūsų energetikos sistemos pertvarkymą, tai skaičiai būtų tiesiog beprotiški – 47 mlrd. eurų iki 2033 m. Turime didelį potencialą tapti Europos energetikos centru, drauge žengti į ateitį be anglies dvideginio emisijų, atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos.
Ukrainos energetikų profesionalumas leido greitai atkurti elektros energijos sistemą, tačiau situacija išlieka labai sudėtinga. Taip pat esame labai priklausomi nuo užsienio įrangos, ypač transformatorių, kuriuos Ukrainai tiekia Vakarų partneriai. Tik susiduriame su problema, kad Ukrainos energetikos sistema labai skiriasi nuo Europos ir Amerikos sistemų, todėl ne visą vakarietišką įrangą pavyksta greitai sumontuoti ir prijungti.
Taip, viena vertus, ši suma – 47 mlrd. eurų – šiuo metu skamba nerealiai. Tačiau mes taip pat suprantame, kad energija negali būti pigi ir ateityje neturėtume priklausyti nuo autoritarinių šalių, ypač nuo Rusijos. Nes matome, kad Rusija savo energijos išteklius naudoja kaip ginklą.
