Briuselyje Baltijos šalims atstovaujantys politikai nesutaria dėl Rusijos ateities perspektyvų. Nors Lietuvos europarlamentaras Andrius Kubilius tiki demokratinės Rusijos idėja ir ragina jai ruoštis, buvusi Estijos užsienio reikalų ministrė ir ambasadorė Maskvoje Marina Kaljurand nukerta, kad tam įgyvendinti šalyje nėra „tikros opozicijos“.
Pasak A. Kubiliaus, Europos Sąjunga, kuri dažnai yra kritikuojama dėl savo lėtumo ir neveiksnumo, nuo pat karo pradžios sėkmingai rėmė Ukrainą ir taikė sankcijas Rusijai. Visgi, pasak jo, to negana, nes Europa jau dabar privalo mąstyti apie ilgalaikės taikos užtikrinimą žemyne.
„Tai reiškia, kad turime suprasti, iš kur kyla grėsmė taikai. Atsakymas gana aiškus – autoritarinė Rusija, autoritarinis Kremlius yra didžiausia grėsmė Europos taikai. <...> Todėl bent jau galime tikėtis, kad Ukrainos pergalė atvers galimybę permainoms Rusijoje ir turime tam pasiruošti“, – Briuselyje žurnalistams sakė A. Kubilius.
Pasak jo, iš Vakarų analitikų girdima nemažai nuogąstavimų dėl to, kokią įtaką Ukrainos pergalė prieš Rusiją gali turėti tolesnei šalies agresorės raidai.
„Jei Vakarų sostinėse trūksta tikėjimo Rusijos demokratinių permainų galimybe ir yra daug baimės, kad tos permainos gali būti pavojingos, tada mes prieiname prie labai paprastos išvados – galbūt mes nenorime visiškos Ukrainos pergalės ir dėl to turime būti atsargesni jai tiekdami ginklus“, – pabrėžė jis.
Šią savaitę A. Kubilius su kolegomis surengė Briuselio dialogo konferenciją, pavadintą „Diena po“, kurioje dalyvavo Rusijos opozicijos atstovai, įskaitant Dmitrijų Muratovą, Garį Kasparovą, Michailą Chodorkovskį ir kt. Europarlamentaras sakė tikintis, kad Rusijoje ateis pokyčių diena, kuriai Vakarai turi būti pasiruošę.
„Šią konferenciją rengiame ir tam, kad įtikintume Vakarų sostines, Vakarų politinę bendruomenę, kad demokratija Rusijoje yra įmanoma, nes tai yra būdas ne tik siekti ilgalaikės taikos tvarumo, bet ir kuo greičiau pasiekti Ukrainos pergalę“, – aiškino jis.
Paklaustas, ar galima pasitikėti, kad Rusijos opozicija bus išties demokratiška, A. Kubilius paprieštaravo dažnai girdimiems argumentams, kad rusai yra imperialistai iš prigimties.
„Pakanka prisiminti vadinamuosius sausio įvykius Vilniuje, kai sovietų tankai puolė mūsų televizijos bokštą. Tada Maskvoje įvyko didžiausia demonstracija per visą šiuolaikinės Rusijos istoriją, kai beveik milijonas žmonių išėjo į gatves ginti mūsų nepriklausomybės ir demokratijos“, – pabrėžė politikas.
Pasak jo, ir dabar Rusijoje nestinga demokratiškai nusiteikusių žmonių, tačiau jų tragedija yra ta, kad valdžioje yra V. Putinas, kurio režimas „už kelis sakinius prieš karą gali pasiųsti už grotų“.
Kaip pabrėžė A. Kubilius, deputinizacija Rusijoje nebus lengva, tačiau tam būtini trys žingsniai.
„Pirma, Ukrainos pergalė prieš (V. Putino) svajonę atkurti imperiją. Antra, tarptautinis tribunolas, kuris parodytų rusų tautai, kokie nusikaltimai buvo įvykdyti jos vardu ir dėl imperijos atkūrimo. Ir galiausiai, Ukrainos narystė NATO, kad būtų pasiųstas labai aiškus signalas Rusijai, jog ji privalo pamiršti apie imperijos atkūrimą“, – kalbėjo jis.
Demokratiška Rusija netiki
Visgi europarlamentarė M. Kaljurand demokratiška Rusija netiki. 2005–2007 m. Maskvoje Estijos ambasadorės pareigas ėjusi politikė sako savo akimis mačiusi, kaip veikia Kremliaus smegenų plovimo aparatas.
„2007 m. pirmokai buvo atvesti į Estijos ambasadą. Jie piešė ant žemės priešais ambasadą, o mokytoja jiems aiškino, kad čia dirba fašistai. Ji sakė, kad piešinius atiduosime poniai fašistei ir paprašysime, kad ji nežudytų mūsų brolių, tėvų ir senelių“, – prisiminė M. Kaljurand.
„Smegenų plovimas (Rusijoje) vyksta kasdien. Net šiandien matome, kad rusai remia V. Putino agresiją Ukrainoje, jie tiki visa šia dezinformacija, nes smegenys jiems yra plaunamos nuo pat ankstyvos vaikystės“, – pridūrė ji.
Politikės teigimu, kad šalis pasuktų demokratijos keliu, reikia stiprios demokratinės opozicijos, kuri artimai bendrautų su žmonėmis. Tačiau Rusijoje jos nėra.
„Nemanau, kad Rusija turi tikrą opoziciją, nes, su visa derama pagarba, pažvelkite į pavardes – G. Kasparovas, D. Muratovas, M. Chodorkovskis ir t.t. – jie yra patogi opozicija. Jie gyvena Vakaruose ir šneka tai, kas patinka Vakarams“, – aiškino M. Kaljurand.
„Tai nėra tipiška opozicija. Tai – elitinė opozicija, kuri yra kažkur ten viršuje. Jie nesikalba su žmonėmis. Aleksejus Navalnas kalbėjosi su žmonėmis, žmonės jo klausėsi, o dabar jis sėdi kalėjime ir praleis ten nežinia kiek metų“, – pridėjo ji.
Buvusi Estijos ambasadorė Rusijoje prisiminė ir savo susitikimus privačioje erdvėje, kaip ji sakė „virtuvėse“, su opozicijos lyderiais ir pilietinės visuomenės atstovais jai būnant Maskvoje.
„Tada jie kalbėjo apie demokratiją <...>. Bet visada klausdavo, kodėl jūs mus išdavėte? Kodėl 1991 m. išstojote (iš Sovietų Sąjungos), užuot kartu kūrę naują sąjungą? – kalbėjo M. Kaljurand. – Taigi net demokratiškai opozicijai buvo sunku suprasti, kad Baltijos šalys tarpukariu buvo nepriklausomos valstybės ir mes atkūrėme savo nepriklausomybę.“
Pasak Estijos europarlamentarės, demokratiška Rusija yra graži idėja, ypač žvelgiant iš Baltijos šalių saugumo perspektyvos.
„Bet demokratijos supratimas labai skiriasi, kai kalbi su rusais. Vienas dalykas, kai kalbi su išsilavinusia opozicija. Bet kai nuvažiuoji tūkstančius kilometrų nuo Maskvos ir pradedi kalbėti apie demokratiją su žmonėmis, jie sako, kad demokratija buvo Boriso Jelcino laikų bardakas – atlyginimai nebuvo mokami, ligoninėse buvo šalta, parduotuvėse nebuvo maisto. Bet dabar valdžioje jie turi žmogų, kuris leidžia jiems didžiuotis“, – aiškino ji.
Vis dėlto politikė pabrėžė daugelį metų tikėjusi Rusijos jaunimu ir maniusi, kad jei jiems bus suteikta galimybė studijuoti Vakaruose, grįžę namo jie norės tokių pačių pokyčių. „Tačiau dabar tuo nebetikiu“, – sakė ji.
Paklausta, kaip tuomet Rusijoje galėtų būti pasiekti pokyčiai, M. Kaljurand teigė įsivaizduojanti vienintelį – politinio perversmo – scenarijų.
„Turi būti pakeistas režimas. Tai gali įvykti tik su kariuomenės ir saugumo pajėgų parama. Šiandien juos 100 proc. kontroliuoja Putinas, o tai reiškia, kad jie turi atsikratyti jo kontrolės arba eiti prieš jį“, – kalbėjo Estijos politikė.
„Ir tada jie turi paskirti žmogų, kuris nėra toksiškas Vakarams <...>, ne tarp tų, kurie yra sankcijų sąrašuose. Jie turi surasti žmogų, kuris galėtų vėl suvienyti šalį“, – pridėjo ji.
LRT.lt žurnalistė Briuselyje lankėsi gegužės 30 – birželio 1 d., jos kelionės ir apgyvendinimo išlaidas finansavo Europos Parlamentas. Tai neturi įtakos pranešimo turiniui.
