Pasaulyje

2018.01.15 22:14

Europa nusiteikusi kovoti su internete skleidžiama Rusijos propaganda

Jolanta Paškevičiūtė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.01.15 22:14

Briuselyje į pirmą posėdį susirinko ekspertų grupė, kuri buvo suburta padėti Europos Komisijai kovoti su internete skleidžiama dezinformacija. Ji turi prisidėti rengiant Europos Sąjungos strategiją, kaip užkirsti kelią „suklastotų naujienų“ reiškiniui. Spaudžiant Rusijos kaimynėms, taip pat Lietuvai, pagaliau tam atsirado pajėgumų ir lėšų.

Vadinamųjų Rusijos trolių – melagingų žinių skleidėjų fabrikas – jau neišsitenka pastate, keliasi į didesnį.  Nežinia, ar tai įkurtuvės iš reikalo – firma keičia vietą, dirbančius stebi vaizdo kameros, darbuotojams draudžiama pasakoti apie darbą, jie tyli, kol trūksta kantrybė, Olgai ji trūko, kai liovėsi mokėti už tai, kad prisidengdama svetima tapatybe platino vadinamuosius rašinius socialiniuose tinkluose.

„Turėjau rašyti apie Putiną, kokia puiki jo veikla, koks jis šaunus, turėjau pulti opoziciją“, – sakė buvusi Kremliaus „trolė“ Olga Malceva.

Pasak Olgos, kiekvieną dieną – vis kita tema.

„Ta pati propagandos mašina Rusijos TV, tomis pačiomis temomis rašo troliai, tik auditorija kita, jaunesnė, kuri nežiūri TV, o naršo internete“, – kalbėjo buvusi Kremliaus „trolė“ Liudmila Savčuk.

Į Amerikos kongresą pakviesti liudyti Interneto milžinų – „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“ – atstovai pripažino – su Rusija siejami asmenys pirko reklamas, kūrė netikras paskyras, puslapius bei bendruomenes, skleidė politizuotą turinį per Amerikos prezidento rinkimų kampaniją. Po jos Europa sunerimo dėl Maskvos propagandai skiriamų milijardų. Bet tie, kas su tuo susiję, neigia.

„Negaliu neigti, kad galimas dalykas, Rusijos žiniasklaida reiškia nuomonę per TV ar dar kur nors. Ar tai neteisėta, tą daro ir Jungtinių Valstijų žiniasklaida, kai Britanijos ar Prancūzijos žiniasklaida palaiko Hillari Clinton – nieko, o kai Rusijos palaiko Trumpą – o dieve,“ – stebėjosi RT televizijos ir valstybinės naujienų agentūros „Rusija šiandien“ vadovė Margarita Simonian.

Nebūtų „o Dieve“, jeigu propaganda ir melagingos žinios nebūtų tapusios dar vienu Rusijos ginklu, sako ekspertai. Kai kurios valstybės pačios ėmėsi užkirsti kelią suklastotoms naujienoms, kol galop Europos Komisija po ilgus mėnesius trukusių rašinėjimų, kas ir kaip su tuo turi kovoti, bando imtis priemonių prieš melagingą turinį.

Iki pavasario norima parengti bendrą strategiją, kaip kovoti su melagingomis žiniomis, ir tam pasitelkta ekspertų grupė, įvairių žiniasklaidos sričių atstovai, kurie susirinko į pirmą posėdį.

„Suklastotos naujienos dabar platinamos tokiu mastu, kad kenkia žiniasklaidos reputacijai, trikdo demokratines šalis, todėl visa  tai turi būti kontroliuojama ir ribojama. Aukšto lygio ekspertų grupės užduotis ištirti, kaip suklastotos žinios platinamos ir kaip įveikti jų sukeltus socialinius ir politinius padarinius“, – sakė EK narė, atsakinga už skaitmeninę ekonomiką ir visuomenę Mariya Gabriel.

Tai neturi nieko bendra su apynasriu žodžio laisvei ar saviraiškai, sako ekspertai.

Nors kita vertus, šalys, kurios net jau patyrė Rusijos skleidžiamą dezinformaciją per „Brexit“ ar rinkimus Prancūzijoje, ilgus dešimtmečius puoselėjo žodžio laisvę, ir dabar politikai gali sunkiai ryžtis suvaržymams.

„Mūsų vyriausybė įsitikino, kad daug žinių į socialinius tinklus ateina iš Rusijos teritorijos, tokį apibūdinimą mes vartojame – Rusijos teritorija. Tai nereiškia „Rusijos vyriausybė“, todėl turime veikti apdairiai“, – teigė Ispanijos gynybos ministrė Maria Dolores De Cospedal.

Tačiau Europa, atrodo, nusiteikusi rimtai – speciali antipropagandos grupė, veikianti nuo 2015 m., dabar turi jau nebe vieną, o 14 darbuotojų ir pagaliau – atskirą biudžetą. Nuo šių metų jos veiklai finansuoti  bus skirta po milijoną eurų.

Populiariausi