Pasaulyje

2018.01.13 18:40

Čekijos prezidentas M. Zemanas antrame rinkimų ture susirungs su J. Drahošu

Kas taps Čekijos prezidentu paaiškės po antro turo, kuris prasidės sausio 26-ąją. Po dvi dienas trukusio pirmo turo balsavimo pirmauja palankiai apie Rusiją kalbantis Milošas Zemanas, surinkęs apie 40 proc. balsų. Antrame ture jam teks rungtis su liberalių pažiūrų buvusiu Mokslų akademijos prezidentu Jiriu Dragošu, už jį balsavo 25 proc. rinkėjų.

Dar ne taip seniai dabartinio prezidento M. Zemano pergalė beveik nekėlė abejonių. Prognozes, atrodo,  patvirtins tik pirmas turas. Antrame, kuris turi vykti po poros savaičių, laimėti gali antras pagal populiarumą kandidatas, buvęs Mokslų akademijos prezidentas J. Dragošas. Nuomonių apklausos rodo, kad antrame ture profesorius J. Dragošas turėtų surinkti 48 proc., o M. Zemanas 44 proc. balsų.

Netrukus po britų referendumo dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES)  M. Zemanas pasiūlė surengti balsavimą ir Čekijoje dėl narystės ir ES, ir NATO, bet pabrėžė, jis už tai, kad šalis liktų abejose organizacijose. Jis vienas iš nedaugelio Europos politikų, palankiai kalbančių apie Rusiją. Neseniai jis kvietė atšaukti sankcijas ir tai toli gražu ne visiems patinka Vaclavo Havelo tėvynėje.

„Balsavau už profesorių J. Dragošą, nes noriu tokio prezidento, kuris nestumtų mūsų į Rytus, nekompromituotų tarptautinėje arenoje“, – sako teisininkas Matejus Gredlas.

Čekijoje prezidento vaidmuo greičiau simbolinis, bet M. Zemano pirmtakai turėjo didelę įtaką visuomenės nuomonei. Kai penktadienį M. Zemanas atėjo balsuoti, jį užsipuolė moterų judėjimo aktyvistės, išvadino Vladimiro Putino šliundra. M. Zemanui – tai ne naujiena, jis pats garsėja nenormine leksika, taip pat pasisakymais prieš imigrantų invaziją. Daugiau nei 10 milijonų gyventojų turinti Čekija priėmė vos 12 pabėgėlių, ir čia turi daug bendra su kaimynėmis Lenkija ir Vengrija.

J. Dragošas, nors geresnių manierų, laikomas liberalu, pasisako už tai, kad Prahos vaidmuo ES būtų aktyvesnis, kad šalis įsivestų eurą.

Bet kai išrinko M. Zemaną, tai buvo pirmi visuotiniai prezidento rinkimai šalyje, jis kalbėjo tą patį, nurodė Prahos pilyje vėl pakabinti ES vėliavą, ragino įsivesti eurą, nes jo pirmtakas Vaclavas Klausas buvo euroskeptikas, bet tokie ir jo rinkėjai, todėl dabar M. Zemanas kalba tai, ką jie nori girdėti. Politikos ekspertai sako – jis sąmoningai skaldo visuomenę į priešus ir šalininkus.

Po to, kai spalį populistinis judėjimas ANO laimėjo parlamento rinkimus, M. Zemanas paskyrė iš Slovakijos kilusį milijardierių Andrejų Babišą sudaryti mažumos vyriausybę. Koalicijos partnerių jam nepavyko suburti – A. Babišas kaltinamas dėl ES  lėšų pasisavinimo, ir atrodo pralaimės balsavimą parlamente dėl pasitikėjimo vyriausybe.

Jeigu rinkimus laimės profesorius J. Dragošas, padėtis iš esmės pasikeis. Jis aiškiai pareiškė – kaltinamas asmuo negali būti ministru pirmininku.

Netrukus ims aiškėti, kas taps nauju prezidentūros Prahos pilyje šeimininku.