Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis žurnalistams Briuselyje sakė, kad buvo pateikti nauji regiono gynybos planai.
„Taip, iš tikrųjų gynybos planai yra pateikti, dėl jų diskutuota NATO viduje, artimiausiu metu, tikiuosi, jie bus patvirtinti ir tikrai bus palankūs Rytinio flango gynybai. Labai tikimės, kad NATO viršūnių susitikime jie upolitiškai galutinai aprobuoti ir pradėti įgyvendinti“, – žurnalistams sakė jis.
Anot jo, dar nėra nuspręsta, kokiame lygyje planai bus tvirtinami, vis dar vyksta diskusijos.
„Aš įsivaizduoju, kad iki gynybos ministrų susitikimo, kuris vyks birželio mėnesį, turėtų būti jau visiškai aišku. Bet vėlgi pačioje Vilniaus viršūnių deklaracijoje arba komunikate tikrai bus aiškiai pasakyta, kad judame link naujos kokybės gynybos planų Aljanso teritorijos gynybai“, – sakė D. Matulionis.
Kalbėdamas apie Lietuvos tikslus artėjančiame NATO viršūnių susitikime, ambasadorius sakė, kad kol kas dėl nieko nėra galutinai sutarta ir viskas paaiškės, kai bus pradėtos diskusijos dėl deklaracijos.
„Dėl to, kas liečia gynybą ir atgrasymą, judama teigiama linkme. Dėl 2 proc. gynybai, tai būtų ne lubos, bet mes norėtume, kad tai būtų kaip ir grindys, kitaip tariant, minimumas. Dėl to yra diskutuojama ir aš tikiuosi, kad sprendimai tikrai bus priimti ir turėsime vadinamąjį Vilniaus įsipareigojimą dėl gynybos finansavimo“, – sakė jis.
Pasak jo, šiandien atsakyti, kokie sprendimai laukia dėl Ukrainos, yra gana sudėtinga. Tikrai bus parengtas paketas, kuris, kaip tikisi ambasadorius, bus palankus ukrainiečiams. „Bet diskusija tik prasidėjusi (...) Nuomonių, kaip toli turėtume eiti, yra įvairių. Lietuvos poziciją puikiai žinote, ji visiems aiški – tiek mūsų Užsienio reikalų ministerijos, tiek prezidento, tiek Seimo. Bandysime daryti viską, kas įmanoma, kad Ukraina būtų arčiau NATO“, – sakė D. Matulionis.
Jo nuomone, Ukraina į NATO turėtų būti įtraukiama laipsniškai, tačiau dar nėra aišku, kaip tai bus daroma. „Turbūt šiandien tai yra sudėtingiausias klausimas NATO viduje“, – sakė ambasadorius.
„Šiandien turbūt tai sudėtingiausias klausimas NATO viduje. Taktiniais sumetimais šalys turi skirtingas nuomones, bet ne strateginiais“, – sakė ambasadorius.
Atsakydamas į klausimą apie tai, ar Švedija bus priimta į NATO iki Vilniaus viršūnių susitikimo, D. Matulionis sakė, kad tikisi, jog taip ir įvyks, tačiau daug kas priklauso nuo artėjančių Turkijos rinkimų.
„Tokia viltis yra, kad birželio mėnesį turėtų būti priimta ratifikacija, bet viskas priklauso nuo pačios Švedijos, kaip jų įstatymai veiks ar neveiks. Sunku pasakyti, kaip rinkimai baigsisTurkijoje, ar naujoji valdžia bus palankesnė, ar Erdoganas būtų palankesnis – dabar labai sudėtingai tai pasakyti“, – sakė ambasadorius.
Pasak D. Matulionio, Lietuva pati prisiima nemažus įsipareigojimus, Lietuvoje kuriama divizija, modernizuojama Lietuvos kariuomenė, Lietuva atitinkamai irgi turės dedikuoti savo pajėgas Aljanso gynybai.
Anot jo, vyriausiasis Europos pajėgų vadas įgautų daugiau įgaliojimų tuo atveju, jeigu įvyktų konfliktas prieš Aljanso narę ar bet kurioje Aljanso vietoje. „Atitinkamai būų su visa mūsų Aljanso struktūra – ne tik sausumos, bet ir oro, jūrų pajėgomis. Yra daugybė kitų klausimų, kurie turi būti sutvarkyti iki galo tam, kad vėl sugrįžtume prie veiksmingos kolektyvinės gynybos, kuri pastaruoju metu buvo akcentuojama galbūt šiek tiek mažiau“, – sakė ambasadorius.
Be to, anot jo, didelis dėmesys bus skiriamas ir gynybos pramonei, kad būtų organizuojami daugianacionaliniai, daugiamečiai pirkimai, turėtų būti standartizuojama technika ir turėtų būti vystomos naujos technologijos. Vilniuje greičiausiai bus paskelbta apie NATO inovacijų fondo įsteigimą, jo darbo pradžią.
LRT.lt primena, kad NATO viršūnių susitikimas Lietuvoje vyks šių metų liepos 11–12 dienomis. NATO vadovų susitikimo organizavimo išlaidų biudžetas siekia 38 mln. eurų. Viršūnių susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą, jo metu laukiama atvykstant apie 40 NATO sąjungininkių ir partnerių aukščiausio lygio delegacijų, gausaus būrio tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
