Būdama viena iš penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių, Rusija jau įpusėjo pirmininkavimo Tarybai mėnesį. Organizacijai, sukurtai saugoti taiką ir saugumą pasaulyje, o kilus būtinybei imtis priemonių karo grėsmei pašalinti arba agresijai likviduoti, pirmininkauja šalis, pati esanti agresorė, negana to – sukėlusi karą, užpuolusi suverenią šalį. Ukrainiečiai tokį akibrokštą pavadino antausiu tarptautinei bendruomenei. Lietuvos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose ambasadorius Rytis Paulauskas – „Savaitėje“ nuotoliu iš Niujorko.
– Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja yra pripažinusi Rusiją agresore, paskutiniai žiaurumo įrodymai iš karo Ukrainoje, kai rusų kariai belaisviams ukrainiečiams nupjauna galvas ir rankas, mano supratimu, yra absoliutus JT autoriteto pažeminimas ir didelis smūgis pasitikėjimui ja. Tačiau ar yra kokių nors svarstymų, kaip galima būtų keisti tokią patinę situaciją, kai tokiais atvejais šalių agresorių veikimas JT būtų apribotas, ir jos netektų bent jau veto teisės?
– Tai, ką jūs paminėjote, iš tikrųjų Rusija pažeidžia visas tarptautines teises, taisykles, pagrindinius principus, Jungtinių Tautų chartiją, ir tai yra iš tikrųjų pripažinta tarptautinės bendruomenės. Na, kaip ir mano kolegė, JAV ambasadorė yra sakiusi, kad Rusija neturėtų būti Saugumo Tarybos nare, tuo labiau nuolatine Saugumo Tarybos nare, tačiau šiuo metu ji yra ir turi veto teisę. Ir su tuo, su šia realybe kol kas mes esame priversti skaitytis, taip vyksta. Tuo pačiu yra iš tikrųjų nemažai veiksmų daroma tam, kad būtų aiškiai išsakyti pagrindinės mūsų - ir Ukrainos, ir bendraminčių – pozicijos ir Rusijos pirmininkavimo metu. Taip pat, aišku, yra rimtos principinės nuostatos: ukrainiečiai neteikia Saugumo Taryboje to Rusijos pirmininkavimo metu savo klausimų. Tačiau taip pat mes, aišku, irgi principingai išsakome, kai tiktai matome, kad situacija yra eskaluojama, aiškiai sakome „ne“ ir bandome kartu su bendraminčiais tą įtvirtinti.
– JT istorijoje yra buvę, kai šalys boikotuoja posėdžius. Tą, man regis, darė ir Sovietų Sąjunga, bet pati ir pralaimėjo tada, man regis, dėl to boikoto, nes buvo priimtas dėl Korėjų karo, ir tada iš 15-os narių reikia 9-ių balsų, jis buvo priimtas, rusams jis buvo nepalankus, todėl reikia gerai susiskaičiuoti boikotą, ar jis vertas. Ar buvo iškilęs boikoto klausimas per tas dvi savaites Rusijos pirmininkavimo?
– Mes nuolatos tariamės, kokia forma ir kaip bus dalyvaujama Saugumo Tarybos posėdžiuose. Pirmiausia, aišku, Lietuva nėra Saugumo Tarybos narė, bet mes turime kitas bendramintės nares, kurios dalyvauja posėdžiuose ir, kaip jūs ir sakote, iš tikrųjų turi labai skaičiuoti, kokie yra sprendimai priimami ir tavo nebuvimas posėdyje gali lemti vieną ar kitą sprendimą, ir tuo pačiu valstybės pasinaudotų ta situacija. Tos pamokos yra išmoktos ir tikrai nuolatinės Saugumo Tarybos narės gana gerai žino tas taktikas. Tuo pačiu yra ir kitokie kiti būdai: tu nedalyvauji ambasadorių lygiu, siunti tiktai ekspertus į susitikimą, bet iš tikrųjų nesuteiki reikšmės ar dėmesio tam klausimui. Na, tuo pačiu, aišku, yra ir kitas būdas – labai aiškiai išsakyti savo poziciją, kuri taip pat yra sustiprinama ir komunikacija, ir socialiniais tinklais, ir tuo pačiu užkardo tam tikrus dezinformacijos ar manipuliavimo informacija galimybę.
– Po to, kai Putinas paskelbė, kad liepą ketina dislokuoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje, kokia buvo reakcija Jungtinėse Tautose?
– Iš karto kovo 25 dieną Ukrainos prašymu buvo sušauktas Saugumo Tarybos posėdis ir, aišku, buvo ir Jungtinių Tautų sekretoriato atstovai, kurie irgi padarė savo pranešimus. Vienareikšmiškai yra sakoma, kad retorika yra eskaluojanti, Rusija iš esmės irgi yra atsakinga už tai, kad daugumas egzistuojančių ginklų kontrolės susitarimų neveikia ir tie pareiškimai tiktai didina įtampą, taip pat ir Baltarusijos pareiškimai didina įtampą. Baltarusijos įsipareigojimai pagal 1994 metų memorandumą, kur buvo įsipareigota neturėti branduolinių ginklų savo teritorijose, taip pat būtų pažeisti. Taip, kad čia iš tikrųjų reaguojama, aiškiai viešai išsakant, kur gali būti pažeidimai.
Tas nuolatinis spaudimas turi būti palaikomas, turi būti šnekama daugelio valstybių vardu. Aš manau, kad tas tarptautinis spaudimas vis tiek turi duoti ir duos savo vaisius.
– JT neturi procedūros, kaip pašalinti vieną iš 5 narių iš Saugumo Tarybos, tačiau Ukraina siūlo savo variantą, kuris prasideda tuo, jog Rusija neteisėtai tapo nare, nes sugriuvus Sovietų Sąjungai nepasiprašė priimama ir dėl jos nebuvo balsuojama, nors kitos šalys tą darė. Ir ne tik Sovietų Sąjungos, bet ir Čekoslovakijos ar Jugoslavijos subyrėjimo atveju. Yra dar ir tokių komentarų, kad Rusija neturi ekonominės galios būti nuolatine ST nare, nes jos įnašas į JT biudžetą vos 2 procentai, kai JAV – 22, Kinijos – 12. Ar yra kokių nors judesių dėl Ukrainos pasiūlymo, dėl to, kad Rusija nėra teisėta narė šiuo metu?
– Ukraina tą nuolatos pabrėžia Saugumo Tarybos posėdžiuose, vėlgi tai yra Ukrainos argumentas, girdime ir kitus argumentus. Na, šiuo atveju, ką jūs ir sakote, yra itin komplikuota. Iš tikrųjų teoriškai yra galimybė pašalinti valstybę iš Jungtinių Tautų, ne tik iš Saugumo Tarybos, bet šiuo atveju Jungtinių Tautų Chartijoje numatyta, kad tam pašalinimui turi pritarti tos pačios nuolatinės Saugumo Tarybos narės. Tai reiškia tokia pasidaro situacija, kai iš tikrųjų yra galimybė, tuo pačiu yra tiktai teoriškai.
– Na, dabar turi Rusijos vadovaujamam posėdžiui pirmininkauti jų užsienio reikalų ministras S. Lavrovas ir skelbiama, kad jam nėra išduota viza, jam ir jo delegacijai. Ir tai turėtų būti balandžio, berods, 25-26 dienomis. Vis dėlto, manote, bus išduota viza, atvyks S. Lavrovas pirmininkauti Saugumo Tarybos posėdžiui?
– Tai čia klausimą aš vis tiek turbūt užduočiau mūsų JAV kolegoms. Dabar ką matau, tarsi matau ir viešuose šaltiniuose, ir Rusijos ambasadoriaus Vašingtone tam tikrą protestą, kad nėra išduodama viza. Čia turbūt bus JAV sprendimas, be abejonės, objektyvumo dėlei turiu pripažinti, kad mūsų JAV kolegos yra taip pat saistomi ir 1947 metų susitarimu su Jungtinių Tautų būstine, kur jie yra įpareigojami išduoti vizas, kai vykstama į oficialius renginius.
– Pone ambasadoriau, ačiū.
