406-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Vakarų pareigūnai mano, kad besiruošdama kontrpuolimui artimiausiais mėnesiais Ukraina jau vykdo smūgius į rusų užnugario taikinius ir kaupia amuniciją, praneša CNN.
„Kai kurie iš tų tolimų smūgių prieš rusų (pozicijas Pietų Ukrainoje) yra pasirengimas bet kokiam kontrpuolimui ateityje, – sakė vienas pareigūnas. – Mes jau anksčiau matėme, kad ukrainiečiai labai gerai sugeba išnaudoti tuos tikslius HIMARS sistemų smūgius prieš specifinius Rusijos taikinius.“
Pareigūnai sakė, kad Ukraina prieš kontrpuolimą taip pat kauptų amuniciją, bet jie nepastebėjo, kad kasdieninėse operacijose būtų susiduriama su šaudmenų trūkumu.
„Mes nematėme, kad jie susidurtų su padėtimi, kai turi riboti savo operacijas dėl amunicijos trūkumo, – sakė pareigūnas. – Akivaizdu, jie šiuo metu nori kaupti (šaudmenis), nes rengiasi puolimui, taigi turi užsitikrinti tiekimą, kad galėtų palaikyti puolimą.“
„Matome, kad jie dabar gauna tuos išteklius“, – CNN sakė šaltiniai.
405-oji Rusijos karo Ukrainoje diena
- Oficiali Rusijos reakcija į M. Fomino mirtį nesugebėjo sukurti vieningo naratyvo informacinėje erdvėje ir paskatino žinomus karo šalininkus reaguoti nevienareikšmiškai.;
- Rusijos okupantai šį mėnesį gali pradėti šaukimą į kariuomenę okupuotoje Zaporižios srities teritorijoje;
- Grupės „Wagner“ kovotojai toliau žengė į priekį Bachmuto centre ir sekmadienio naktį užėmė Bachmuto miesto administracijos pastatą, rašoma JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.;
- V. Zelenskis su oficialiu vizitu atvyko į Lenkiją;
- Rusija kuria naujas schemas, kurios turi padėti užpildyti biudžetų deficitus ir finansuoti karą;
- Jei Rusijos režimo vadovybė ir jos parankiniai nebus pilnai nubausti už savo nusikaltimus Ukrainoje, jie nebus iš tiesų nugalėti ir vykdys vis naujus nusikaltimus, sako Charkive susitikę Lietuvos ir Ukrainos gynybos ministrai Arvydas Anušauskas ir Oleksijus Reznikovas;
- ES planuoja naujas sankcijas Rusijai;
- Taktinį branduolinį ginklą, kurį Rusija žada perduoti Baltarusijai, galima sunaikinti įprastinėmis priemonėmis, taip pat ir pagal konvencinio karo taisykles, sakė Ukrainos karininkas;
- Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patikino, kad okupantai rusai nekontroliuoja Donecko srities Bachmuto miesto, bet padėtis ten yra sunkiausia visame fronte;
- Vakarų pareigūnai mano, kad besiruošdama kontrpuolimui artimiausiais mėnesiais Ukraina jau vykdo smūgius į rusų užnugario taikinius ir kaupia amuniciją;
- Kinijos ambasadorius Europos Sąjungoje Fu Congas pareiškė, kad Pekinas nestovi Maskvos pusėje kare prieš Ukrainą;
- Lenkija perduoda Ukrainai dar keturis MiG-29 naikintuvus.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
The #Kremlin will likely attempt to coerce #Belarus into further Union State integration when Russian President Vladimir #Putin and Belarusian President Alexander #Lukashenko meet in Moscow on April 5 and 6.
— ISW (@TheStudyofWar) April 5, 2023
Our latest: https://t.co/tEHhZFtk4B pic.twitter.com/VHaErDANKd
Rusijos kariuomenė Ukrainoje jau neteko apie 176 550 karių (550 per pastarąją parą), pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. balandžio 5 d. Ukrainos kariai sunaikino 3 629 rusų tankus, 7 005 šarvuotas kovos mašinas, 2 707 artilerijos sistemas, 532 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 280 priešlėktuvinių sistemų, 306 lėktuvus, 291 sraigtasparnį, 5 573 motorines transporto priemones ir benzinvežius, 18 laivų, 2 283 nepilotuojamus orlaivius, 299 specialiosios įrangos vienetus. Iš viso numušta 911 priešo sparnuotųjų raketų.
Apie antradienio įvykius galite skaityti čia.
Atnaujinta 4.25
Ukrainoje, rusų okupuotame Melitopolio mieste naktį nugriaudėjo keli dideli sprogimai. Apie tai pranešė miesto meras, tačiau daugiau detalių nepateikia. Kiek anksčiau Sumų srities karinė administracija paskelbė, kad rusų kariai apšaudė penkias šios srities bendruomenes. Ukrainos pareigūnai per dieną užfiksavo per du šimtus smūgių iš įvairių ginklų. Apgriauta įmonė, keli namai ir dujų vamzdis. Tuo metu Charkivo srities viename kaime sprogus minosvaidžio minai sužeistas 16-metis. Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba paskelbė įspėjimą gyventojams vengti miškų, laukų, upių ir kitų atvirų vietų, nes neseniai išlaisvintose teritorijose tęsiami išminavimo darbai.
Atnaujinta 3.08
Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas praenšė, kad vienas vaikas, kurį Rusija deportavo iš Chersono srities okupacijos metu, buvo grąžintas savo šeimai Ukrainoje. Berniukas buvo vienas iš kelių į Rusiją deportuotų internatinės mokyklos mokinių. Prašymą grąžinti vaiką pateikusi močiutė sakė, kad sužinojusi, jog mokiniai prievarta išvežami į Rusiją, iš karto nuvyko į internatą. Atvykusi ten ji sužinojo, kad mokiniai iš Chersono srities buvo perkelti į Rusiją, paskui į okupuotą Krymą. Vyriausybės duomenimis, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija deportavo mažiausiai 19 tūkstančių 544 vaikus. Ukrainai pavyko grąžinti daugiau kaip 300 šių vaikų.
Atnaujinta 1.44
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas teigia, kad Ukraina bus pasirengusi deryboms su Rusija dėl okupuoto Krymo ateities, jeigu ukrainiečių pajėgoms pavyks surengti kontrpuolimą ir pasiekti pusiasalio administracinę sieną su Chersono sritimi. Tačiau, kaip leidiniui „Financial Times" sako Andrijus Sibiga, tai nereiškia, kad Ukraina nebesvarsto pusiasalio išlaisvinimo. Kaip pažymi laikraštis, šis komentaras yra aiškiausias pareiškimas apie susidomėjimą derybomis su Rusija nuo pernai balandžio, kai pasibaigė derybos su šalimi agresore. Be to, pasak „Financial Times", Sibigos žodžiai gali nuraminti kai kuriuos pareigūnus Vakaruose, kurie skeptiškai vertina Ukrainos gebėjimą susigrąžinti pusiasalį ir baiminasi, kad bet koks bandymas tai padaryti karinėmis priemonėmis gali paskatinti Vladimirą Putiną eskaluoti karą, galbūt panaudojant ir branduolinį ginklą.
Atnaujinta 1.20
NATO generalinis sekretorius perspėja Kiniją netiekti Rusijai mirtinos ginkluotės, sakydamas, kad tai būtų istorinė klaida, turinti gilių pasekmių. Jensas Stoltenbergas sako, kad kol kas nėra informacijos apie tokią Pekino pagalbą Maskvai, tačiau pareigūnai tai labai atidžiai stebi. Vis dėlto kalbėdamas Briuselyje Aljanso lyderis neatskleidžia, kaip tos pasekmės atrodytų praktiškai. Kartu Stoltenbergas kritikuoja Kiniją už tai, kad ji atsisako pasmerkti Rusijos karą prieš Ukrainą, skleidžia Maskvos propagandinius naratyvus ir gelbėja tarptautinių sankcijų pažeistą Rusijos ekonomiką. Šie NATO vadovo pareiškimai nuskambėjo po kovo pabaigoje vykusio Kinijos prezidento vizito Maskvoje, kur abiejų šalių lyderiai pasirašė pareiškimą dėl partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo gilinimo.
