Austrijos pėdomis – ar balsavimas nuo 16 metų paskatintų rinkėjų aktyvumą ir Lietuvoje?

Austrija – pirmoji Europos Sąjungos valstybė, leidusi visiems šešiolikmečiams balsuoti rinkimuose. Toks sprendimas padarė įtakos rinkėjų aktyvumui – dauguma jaunuolių noriai dalyvavo rinkimuose ir atidavė savo balsą. Vėlesniuose vietinės valdžios rinkimuose pastebėta, kad jaunesni rinkėjai balsavo kur kas aktyviau nei vyresni, 19–21 metų, asmenys.

Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje nedžiugina – svarstant, kaip padidinti rinkimuose dalyvaujančių žmonių skaičių, vis pasigirsta įvairių sumanymų, tačiau konkrečių sprendimų nėra. Artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip rinkimai organizuojami kitose valstybėse ir kaip jose siekiama padidinti rinkėjų aktyvumą.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tėra laiko klausimas, kada diskusijos dėl balsavimo nuo 16 m., siekiant didesnio rinkėjų aktyvumo, pasieks Seimo salę. Kai kurie politologai abejoja, ar tokios reformos reikia, tačiau neatmeta, kad ji galėtų pasiteisinti.

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė ragina atkreipti dėmesį į sėkmingas užsienio šalių patirtis ir pabrėžia, kad bent jau ilgalaikėje perspektyvoje balsavimas nuo 16 m. gali duoti nemažai teigiamų rezultatų.

Austrijoje – didelis jaunuolių aktyvumas ir išaugęs susidomėjimas politika

Austrija pirmoji Europos Sąjungoje 2007 m. įteisino tokią reformą. Šalyje nuo 16 m. balsuoti galima visuose rinkimuose, įskaitant ir Europos Parlamento. Pasak austrų politologės Evos Zeglovits, daugiausia iki reformos priėmimo diskutuota dėl to, ar 16-metį asmenį galima vadinti politiškai brandžiu.

„Daugybė žmonių kalbėjo apie tai, jog tokio amžiaus žmonės yra per jauni balsuoti, jiems neįdomi politika, tai per sudėtinga. Kalbėta ir apie tai, kad jie nepriims gerų sprendimų arba išvis nedalyvaus rinkimuose. O sprendimą palaikę politikai teigė, kad jaunimas politikoje nėra labai atstovaujamas. Tai buvo vienas pagrindinių jų argumentų“, – sako E. Zeglovits.

Kritika po reformos įgyvendinimo išblėso. O ir LRT RADIJO bendradarbės Austrijoje Daivos Trečiokaitės teigimu, 2008 m. vykusiuose nacionaliniuose rinkimuose sulaukta itin didelio jaunuolių aktyvumo.

„Juose 88 procentai būtent tų jaunų 16–17 metų žmonių ir dalyvavo. Tai labai didelis skaičius“, – pasakoja D. Trečiokaitė.

Pasak austrų politologės Evos Zeglovits, per vėlesnius vietinės valdžios rinkimus (2010 m.) taip pat pastebėta, jog jaunesnių aktyvumas buvo kur kas didesnis nei kiek vyresnių.

„Pavyzdžiui, Vienoje vykusiuose rinkimuose 16-mečių ir 17-mečių aktyvumas siekė 67 proc. Jis buvo toks pat, koks ir vidutinis šalies rinkėjų aktyvumas. O štai 19–21 m. jaunuolių aktyvumas siekė viso labo tik 50 proc. Skirtumas didžiulis“, – kalba E. Zeglovits.

Lygindama 2004 ir 2008 m. šalyje vykdytų apklausų duomenis, austrų politologė pažymi, kad po reformos atitinkamai paaugo ir jaunuolių susidomėjimas politika.

„Prieš rinkėjo amžiaus sumažinimą tik 8 proc. 16–17 metų asmenų sakė, kad yra labai susidomėję politika. Sumažinus rinkėjo amžiaus cenzą šis skaičius pakilo iki 22 proc.“, – priduria E. Zeglovits.

Ekspertės įsitikinimu, pokyčių sėkmę lėmė mokyklinių programų pakeitimai, dėl jų pedagogai su mokiniais pradėjo dažniau diskutuoti apie politinius procesus. Diskusijas pastebėjo ir LRT RADIJO bendradarbė Austrijoje D. Trečiokaitė.

„Mano vaikai, būdami pradinėse klasėse, grįždavo į namus susidomėję įvairiausiomis politinėmis diskusijomis. Aišku, labai priklauso nuo mokytojo, kiek kuris pats domisi politika ir kaip tai pateikia vaikams, tačiau tikrai yra diskutuojama ir pradinėse klasėse. Vidurinėse klasėse ir gimnazijose taip pat“, – teigia D. Trečiokaitė.

Abejojama, ar reforma išties reikalinga Lietuvoje

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė nemano, kad leidimas balsuoti nuo 16 m. šalyje reikalingas. Politologė pastebi, jog tiek Vakaruose, tiek Lietuvoje jaunimo politinis aktyvumas didėja natūraliai.

„Jauni žmonės pradeda matyti, kad politika yra susijusi su jų gyvenimu, jie nori ją keisti. Tai dabar klausimas, ar tas mažinimas iki 16 metų iš principo ką nors sprendžia, nes problema pati sprendžiasi“, – sako A. Ramonaitė.

Politologė abejoja, ar svarstymas mažinti rinkėjo amžiaus kartelę kyla, siekiant pagerinti aktyvumą per rinkimus.

„Abejoju, ar jis čia kyla iš nuoširdaus noro gerinti rinkėjų aktyvumą, ar iš politinių išskaičiavimų, kad, tarkim, kai kurioms partijoms galbūt padidėja elektoratas. Labiausiai turbūt liberalų partijos mano, kad iš to išloštų, bet čia vėlgi jiems reikėtų būti atsargiems. Tyrimų rezultatai rodo, kad Vakarų šalyse su kartelės sumažinimu kaip tik padidėjo balsuojančių už radikalią dešinę“, – kalba A. Ramonaitė.

Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad kur kas didesnę neaktyvių rinkėjų dalį šalyje sudaro emigravę ir tie, kurie galvoja, kad valdžia neatstovauja jų interesams. Profesorės įsitikinimu, žemo piliečių aktyvumo problemą kur kas veiksmingiau spręstų kitos, kiek griežtesnės priemonės.

„Yra vienas būdas, kuris paprastai veikia – padaryti balsavimą privalomu. Ir padaryti kokias nors, sakykim, simbolines sankcijas už nebalsavimą. Ir kartu prie to, kad būtų galimybė balsuoti prieš visus. Tokie sprendimai tikrai padidintų rinkimų aktyvumą“, – įžvalgomis dalijasi A. Ramonaitė.

Pasiteisintų, tačiau prireiktų pokyčių

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Karolina Pralgauskytė mano, kad leidimas balsuoti nuo 16 m., žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, Lietuvai gali būti naudingas. Pašnekovės manymu, reforma paskatintų jaunimą aktyviau dalyvauti ne tik balsavimuose, bet ir kitose politinėse veiklose.

„Ankstesnis balsavimas ugdytų atitinkamą įprotį domėtis politika. Tuo labiau kad esame paankstinę netgi Seimo nario amžiaus cenzą, tai parodo, kad jaunimas iš tikrųjų bent jau šiuo laikotarpiu tampa ir daug smalsesnis.

Kodėl mes turime uždėti tam tikrą ribą ir neleisti jaunam žmogui išreikšti savo nuomonės mieste, kuriame jis gyvena? Bent savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose jaunimas tikrai turėtų būti išgirstas, nes moksleiviai sudaro pakankamai didelę bendruomenės dalį“, – svarsto K. Pralgauskytė.

Pasak LMS prezidentės, prieš reformos įteisinimą reikėtų gerinti pilietinio ugdymo programas.

„Pastebime tendenciją, jog ne visose ugdymo įstaigose pilietinio ugdymo disciplina yra įgyvendinama tikslingai, dažnu atveju tai tampa antrąja istorijos pamoka, kai nagrinėjamos istorijos pamokų temos.

Moksleiviai nesikoncentruoja į tam tikras politines aktualijas arba viskas vyksta nuobodžiai, paprastai, tiesiog nagrinėjant Konstituciją. Reikėtų, kad būtų analizuojamos rinkimų procedūros, nagrinėjant jauno žmogaus įgalinimo reikšmę, svarbą, galbūt kritiškai žvelgiant į kandidato programas“, – kalba moksleivių atstovė.

VU TSPMI profesorės A. Ramonaitės nuomone, rinkimų reforma Lietuvoje galėtų pasiteisinti nebent tuo atveju, jei, tobulinant pilietinio ugdymo programas, kartu būtų mokomi ir mokytojai, kaip kalbėti su vaikais apie politiką.

„Jeigu tu pradėsi aiškinti ką nors apie partijas, tai tave gali apkaltinti, kad tu bandai daryti politinę įtaką. Kaip neutraliai kalbėti? Juolab kad negalima remtis vien tik programų skaitymais. Mokiniai turi turėti ir istorinį kontekstą: iš kur partijos atsiranda, kokia jų istorija, ką jos padariusios ar ko nepadariusios.

O čia jau tada subjektyvumo atsiranda, pristatant minėtus aspektus. Kol kas neturim gero būdo, kaip mokinius prusinti“, – mintimis dalijasi politologė.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sako, kad tėra laiko klausimas, kada diskusijos dėl balsavimo nuo 16 m. pasieks ir Seimo salę.

„Praėjus kuriam laikui nuo pastarojo Seimo sprendimo dėl Konstitucijos pakeitimo, kad Seimo rinkimuose būtų leidžiama kandidatuoti nuo 21 metų, galėtų būti diskutuojama ir apie šią iniciatyvą. Tikrai nesitikiu greitų Seimo sprendimų ar, tarkime, didžiulio palaikymo iškart.

Matyt, čia reikėtų nemažai darbo įdėti. Palaikymo prasme mano įspūdis yra, kad visgi Seime būtų daugiau skeptikų nei palaikančių. Visos iniciatyvos, skatinančios jaunimą domėtis politiniu gyvenimu ir politika, svarstytinos ir geros“, – apibendrina Seimo pirmininkė.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.