LRT užsakytos ir „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, iš visų šalyje gyvenančių socialinių grupių Lietuvos lenkai labiausiai simpatizuoja Rusijai ir Baltarusijai.
Tekstą galite skaityti lenkų ir rusų kalbomis.
Apklausa, kurioje dalyvavo 1015 šalies gyventojų nuo 18 metų, buvo vykdoma lapkričio 17–gruodžio 2 dienomis.
Gyventojų buvo prašoma išsakyti savo požiūrį į vieną ar kitą šalį. Nepalankiausiai lietuviai vertina Rusiją (itin neigiamai – 64 proc., veikiau neigiamai – 26 proc.), Baltarusiją (itin neigiamai – 32 proc., veikiau neigiamai – 43 proc.) ir Kiniją (itin neigiamai – 13 proc., veikiau neigiamai – 44 proc.).
Pažymėtina, kad visos gyventojų grupės išsakė vienodai nepalankią nuomonę Rusijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, 11 proc. Lietuvos rusų ją vertina teigiamai, o 83 proc. – neigiamai. Visų socialinių grupių fone išsiskiria lenkai– 23 proc. jų teigiamai nusiteikę Rusijos atžvilgiu, o 55 proc. – neigiamai.
Šeštadalis šalies gyventojų teigiamai vertina Baltarusiją (3 proc. itin teigiamai ir 14 proc. greičiau teigiamai). Lenkų ir rusų tautybės, vidurinį ar pradinį išsilavinimą turintys respondentai, darbininkai ir ūkininkai, Baltarusiją vertina palankiau nei lietuviai. Čia vėlgi išsiskyrė Lietuvos lenkai, tapę vienintele respondentų grupe, Baltarusiją vertinančia greičiau teigiamai (53 proc.) nei neigiamai (35 proc.).
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto lektorius dr. Mariuszas Antonowiczius pažymi, kad Lietuvos lenkams vis dar kyla problemų dėl mentalinės sienos tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
„Visų pirma tai susiję su šeimos ryšiais kitoje sienos pusėje. Daugeliui jų gali atrodyti, kad Baltarusijos valstybė rūpestingesnė, labiau rūpinasi savo piliečiais, be to, jie renkasi pigesnius degalus, pigesnius produktus. Visa tai sudėjus į visumą, Baltarusija atrodo kaip gerovės valstybė“, – sako ekspertas.
Politologas pabrėžia, kad dažnai į Baltarusiją vykstantys lenkai tiesiog nesupranta, jog Minskas palaiko Rusijos veiksmus.
„Baltarusijos parama Rusijos kariuomenei akivaizdi pasienyje su Ukraina, tačiau kai esi Lydoje ar Gardine, karo gali tiesiog nepastebėti“, – priduria M. Antonowiczius.
Vilniaus Mykolo Romerio universiteto teisininkė dr. Katarzyna Bogdziewicz stebisi Lietuvos lenkų požiūriu, kuris skiriasi nuo Lietuvos rusų (lenkai: 23 proc. respondentų teigiamai vertina Rusiją, 55 proc. – neigiamai; rusai: 11 proc. – teigiamai, 83 proc. – neigiamai).
„Lietuvos rusai, matydami, kas šiuo metu vyksta, ir nepaisant to, kad jie nėra Rusijos piliečiai, gali baimintis tam tikrų valdžios ar lietuvių bendruomenės veiksmų savo atžvilgiu vien dėl to, kad kalba rusiškai. O rusiškai jie kalba dėl to, kad tai yra jų gimtoji kalba. Todėl neaišku, ar apklausos rezultatai atspindi tiesą, ar kažkokį politinį korektiškumą“, – svarsto ekspertė.
Panašią apklausą 2016 metais atliko Rytų Europos studijų centras. Tuomet Lietuvos lenkų ir rusų buvo klausiama apie požiūrį į Rusiją, Vladimirą Putiną ir Krymo aneksiją. Tuo metu 66,14 proc. Lietuvoje gyvenančių rusų ir 63,86 proc. lenkų vertino Rusiją kaip Lietuvai draugišką šalį.
Tuo tarpu Lietuvos gyventojai apskritai (neskirstant pagal tautybę) Rusiją vertino kaip nedraugišką valstybę (71,4 proc.). Respondentai taip pat išsakė teigiamą požiūrį į Baltarusiją. Aliaksandro Lukašenkos valdomą valstybę draugiška laikė 88,9 proc. rusų ir 96,4 proc. lenkų (palyginimui, Baltarusiją teigiamai vertino 51,1 proc. lietuvių).
Taip pat vertėtų priminti, kad 24,41 proc. vietos rusų ir 32,35 proc. lenkų tuomet laikė Rusiją nedraugiška šalimi.
K. Bogdziewicz teigimu, Lietuvos lenkų atžvilgiu veikia priešingas mechanizmas nei Lietuvos rusų atžvilgiu.
„Lietuvos lenkai gali labai laisvai reikšti savo nuomonę įvairiais klausimais. Lenkija yra draugiška šalis, todėl galima sau leisti daugiau“, – aiškina ji.
Kita vertus, anot M. Antonowicziaus, rusai nori įrodyti, kad yra lojalūs Lietuvos piliečiai.
„Reaguodami į įvykius Ukrainoje, jie demonstruoja norą atsiriboti nuo Rusijos, tokiu būdu siekdami parodyti, kad yra lojalūs savo šaliai“, – sako jis. VU dėstytojas taip pat atkreipia dėmesį į išsilavinimo lygį bei padėtį visuomenėje.
„Vilniaus kraštas nėra tarp turtingiausių Lietuvos regionų. Tyrime pabrėžiama, kad Rusiją ir Baltarusiją teigiamai vertina daugiausia ūkininkai ir žemo išsilavinimo žmonės. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad bendras respondentų požiūris yra daugiau neigiamas nei teigiamas“, – aiškina jis ir priduria, kad Vilniaus kraštas turėtų būti labiau integruotas į visą Lietuvą.
„Šiandien dažnai nutinka taip, kad gyveni Vilniaus krašte ir esi savo burbule. Mažai turi sąlyčio taškų su bendra Lietuvos tikrove. Vakare po darbo žmonės įsijungia rusišką televiziją, rusišką „YouTube“ ar „Telegram“ ir simpatijos Rusijai ar Baltarusijai stiprėja“, – aiškina M. Antonowiczius.
Savo ruožtu sociologijos mokslų daktaras Karolis Dambrauskas iš Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto pirmiausia atkreipia dėmesį į tyrimo tipą.
„Tai kiekybinis tyrimas, kuris padeda nustatyti tendencijas, tačiau velnias dažnai slypi detalėse. Kai kalbame apie Lietuvos lenkus ir Lietuvos rusus, tarsi turime galvoje, kad egzistuoja dvi gana homogeniškos etninės grupės. Tačiau šioje vietoje aš turiu pastabų. Ar tikrai Vilniuje gyvenantys lenkai yra tokie patys kaip lenkai, gyvenantys atokesnėse vietovėse? Jei taip nėra, o aš esu tikras, kad taip nėra, tuomet turime paklausti, kurie lenkai ir kurie rusai taip mano ir kodėl? – sako sociologijos mokslų daktaras.
K. Dambrauskas taip pat turi tam tikrų pretenzijų Lietuvos valstybei, kalbant apie politiką tautinių mažumų atžvilgiu.
„Per visą nepriklausomybės laikotarpį „antirusiškumas“ ir „provakarietiškumas“ buvo pagrindiniai Lietuvos užsienio ir saugumo politikos elementai. Žinoma, tokios pozicijos visada laikėsi ir tebesilaiko Lietuvos politinis elitas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad tautinėms mažumoms priskiriamų apklausos dalyvių išreikštas palankus Rusijos ir Baltarusijos vertinimas siejamas su siekiu simboliškai pasipriešinti dominuojančio naratyvo autoriams, t. y. tam, ką sako Lietuvos elitas. Toks noras gali būti tautinių mažumų integracijos, kuriai daugelį metų nebuvo skiriamas deramas dėmesys, pasekmė“, – aiškina ekspertas.
Anot K. Dambrausko, kartais respondentai apklausose sąmoningai pasisako teigiamai tais klausimais, į kuriuos Lietuvos politinis elitas žiūri neigiamai.
„Manau, kad teigiamas Rusijos vertinimas pirmiausia reiškia nepasitikėjimą Lietuvos politiniu elitu ir nepalankų požiūrį į jį ir jo veiklą. O šio vertinimo šaknų ieškočiau skaudžioje postsocialistinėje transformacijoje ir klaidose, padarytose integruojant tautines mažumas. Tačiau tai tik prielaida. O norint gauti aiškius atsakymus, reikia kokybiškesnių ir išsamesnių tyrimų, todėl raginu nedaryti skubotų išvadų“, – reziumuoja sociologas.
