Lenkijos rytuose įvykus sprogimams, kuriuos, kaip įtariama, sukėlė čia nukritusios rusų raketos, žuvo 2 vietos gyventojai. Dėl to Varšuva svarsto aktyvuoti Šiaurės Atlanto sutarties 4-ąjį straipsnį. LRT trumpai paaiškina, ką numato šis straipsnis.
Aktyvavusi NATO 4-ąjį straipsnį šalis gali iškelti bet kokį susirūpinimą dėl šalies saugumo keliantį klausimą diskusijoms Šiaurės Atlanto Taryboje, kuri yra svarbiausias sprendimų priėmimo organas.
„(Visos) pusės kartu konsultuosis, kai tik bet kurios iš jų nuomone kyla grėsmė bet kurios pusės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“, – rašoma straipsnio formuluotėje.
Tuomet 30 Aljanso narių atstovai pradeda formalias konsultacijas, nagrinėjama, ar straipsnį aktyvavusiai valstybei kyla grėsmė, kaip į tai reaguoti, sprendimai priimami vienbalsiškumu.
Tačiau 4-ojo straipsnio aktyvavimas nereiškia, kad Aljansas imsis tiesioginių veiksmų.
Šis straipsnis nuo Aljanso sukūrimo buvo aktyvuotas 7 kartus, pastarąjį kartą vasario 24-osios rytą Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Bulgarija, Čekija, Rumunija ir Slovakija sutarė aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, nes Rusija užpuolė Ukrainą.
Bet kuri valstybė formaliai gali aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, tuomet valstybių atstovai Taryboje aptaria bendrų veiksmų planą.
Visi sprendimai NATO yra priimami konsensuso keliu, po šalių atstovų diskusijų ir konsultacijų. Todėl net ir tiesioginė karinė ataka prieš NATO sąjungininkę „automatiškai“ neaktyvuoja 5-ojo straipsnio, kuris numato kolektyvinį gynybos principą – tokį sprendimą pirmiausiai turi priimti visų šalių atstovai.
