Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, NATO šalys septintą kartą istorijoje aktyvavo 4-ąjį sutarties straipsnį. Netruko pasigirsti ir svarstymų dėl 5-ojo straipsnio aktyvavimo. Portalas LRT.lt paaiškina, kada ir kaip šis straipsnis galėtų būti aktyvuotas.
Iki šiol 5-asis NATO straipsnis buvo aktyvuotas vieną kartą – po JAV įvykusių rugsėjo 11-osios teroro išpuolių 2001-aisiais metais. Tam, kad 5-asis straipsnis būtų aktyvuotas, reikalingas visų 30-ies NATO valstybių bendras sutarimas.
Vasario 24 dieną Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, kuri nėra NATO narė, todėl apie 5-ojo straipsnio aktyvavimą kol kas kalbama nėra. Visgi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu LRT pabrėžė, kad NATO būtų pasirengusi ginti mūsų šalį, jei to prireiktų.
„Mes tikrai matome NATO pasirengimą mus ginti ne tik iš to fakto, kad pastaruoju metu, kaip niekada dažnai, kalbama apie 5 straipsnį, kad visos NATO sąjungininkės yra pasirengusios ginti kiekvieną mūsų žemės kvadratinį centimetrą“, – teigė šalies vadovas.
Rusijos ataką patirianti Ukraina turi sieną su keliomis valstybėmis, priklausančiomis NATO. Reaguodama į tai Aljanso vadovybė paskelbė, kad 5-asis straipsnis būtų aktyvuotas, jei Rusija nukreiptų savo ataką į bet kurią iš šių valstybių.
Kas numatoma 5-ajame straipsnyje?
Penktasis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis numato, kad šalys narės susitaria, kad vienos ar kelių jų ginkluotas užpuolimas bus laikomas visų jų užpuolimu.
Todėl šalys susitarė, kad tokio ginkluoto užpuolimo atveju kiekviena iš jų nedelsdama suteiks pagalbą užpultai ar užpultoms šalims, individualiai ir kartu su kitomis šalimis, imdamasi tokių veiksmų, kokie atrodys būtini, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, Šiaurės Atlanto regiono saugumui atkurti ir palaikyti.
Visos NATO sąjungininkės yra pasirengusios ginti kiekvieną mūsų žemės kvadratinį centimetrą.
G. Nausėda
„Apie kiekvieną tokį ginkluotą užpuolimą bei visas priemones, kurių buvo imtasi užpuolimo atveju, nedelsiant pranešama Saugumo Tarybai. Tos priemonės nutraukiamos po to, kai Saugumo Taryba imasi priemonių, būtinų atkurti ir palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą“, – rašoma sutartyje.
Kitaip tariant, 5-asis straipsnis numato, kad viso Aljanso resursai gali būti naudojami apsaugoti bet kuriai jo narei. Tokia nuostata itin svarbi mažosioms NATO narėms, kurios, kaip rašo CNN, be tokios paramos neturėtų galimybių apsiginti pačios.
Kada aktyvuojamas 5-asis straipsnis?
NATO 5-asis straipsnis gali būti aktyvuotas tuomet, kai yra užpuolama viena ar kelios Aljanso narės. Pavyzdžiui, jei Rusija savo agresiją nukreiptų į vieną iš NATO valstybių, tarp kurių yra ir Lietuva, atsakas būtų viso Aljanso. Visgi net ir esant tokiam scenarijui, reikalingas bendras visų 30-ies valstybių sutarimas.
Kaip portalui LRT.lt sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, daugiausia svorio tokioje situacijoje turėtų didžiųjų NATO narių žodis.
„Būkime biedni, bet teisingi – taip, reikia sutarimo, bet valia yra didžiųjų [valstybių]. Jų vertinimas yra esminis, o kas yra pagrindinė galia, puikiai žinome“, – teigė NSGK pirmininkas. Kadangi didžiausia Aljanso valstybė yra JAV, anot CNN, galima teigti, kad daugiausia saugumo garantijų kitoms NATO valstybėms suteikia būtent Jungtinės Amerikos Valstijos.
Šiuo metu nėra pranešimų, kad kuriai nors NATO valstybei, taip pat ir Lietuvai, kiltų karinio konflikto ar invazijos grėsmė, tačiau L. Kasčiūnas pabrėžė, kad 5-asis NATO straipsnis yra „geležinis“ ir jei tokia grėsmė iškiltų, jis tikrai būtų aktyvuotas.
„Jis tikrai suveiktų“, – tvirtino NSGK pirmininkas.
