247-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Per pastarąsias šešias savaites Rusijos sausumos pajėgos aiškiai perėjo į ilgalaikę gynybinę poziciją daugelyje Ukrainos fronto linijos dalių, pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“. O Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija verčia Chersoną „zona be civilizacijos“.
„Prieš Rusijos įžengimą, šis regionas, kaip ir visi kiti Ukrainos regionai, buvo visiškai normalus ir saugus, ten buvo garantuotos visos socialinės paslaugos žmonėms... Ten buvo garantuotas gyvenimas. Ir dabar Rusija bando padaryti Chersono regioną tiesiogine atskirties zona“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Kasdienėje JK žvalgybinės informacijos santraukoje penktadienį rašoma, kad tai greičiausiai susiję su labiau tikėtinu vertinimu, jog šiuo metu Ukrainoje esančios labai menkai sukomplektuotos ir prastai apmokytos pajėgos yra pajėgios vykdyti tik gynybines operacijas.
247-oji Rusijos karo Ukrainoje diena
- V. Putinas ir toliau atmeta Ukrainos suverenitetą, o tai nesuderinama su rimtomis derybomis. Jo naratyvo, kad Ukraina ir Rusija yra viena tauta, įtvirtinimas rodo, kad jis ir toliau siekia sunaikinti Ukrainos valstybę, pažymi ISW analitikai.
- V. Zelenskis teigia, kad nuo vasario Rusija į Ukrainą paleido daugiau nei puspenkto tūkstančio raketų smūgių;
- „Wagner“ samdinių grupė toliau vysto savo oro pajėgas ir ima turėti vis daugiau įrangos, kuri prilygsta Rusijos kariuomenei.;
- Aukšto rango Rusijos pareigūnas pagrasino, kad Rusija gali nusitaikyti į Ukrainą remiančius Vakarų komercinius palydovus;
- Jungtinės Tautos nežino apie jokią biologinių ginklų programą Ukrainoje, ketvirtadienį Saugumo Tarybai pasakė už nusiginklavimą atsakingas pareigūnas, Rusijai apkaltinus Jungtines Valstijas „karine biologine veikla“ šioje šalyje ir paraginus JT atlikti tyrimą;
- Per pastarąsias šešias savaites Rusijos sausumos pajėgos aiškiai perėjo į ilgalaikę gynybinę poziciją daugelyje Ukrainos fronto linijos dalių. Rusijos pajėgos nebeturi gebėjimų vykdyti puolimą, teigia JK gynybos ministerija;
- Rusija bando įsitempti Minsko režimo lyderį Aliaksandrą Lukašenką į karą prieš Ukrainą, teigia Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas;
- JAV ir sąjungininkai sieks užkirsti kelią Irano dronų patekimui į Rusiją, pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas;
- Čečėnijos lyderis R. Kadyrovas pripažino, kad po Ukrainos pajėgų artilerijos apšaudymo jo kovotojai patyrė daug nuostolių;
- JAV prezidentas J. Bidenas skeptiškai žvelgia į Vladimiro Putino teiginius, kad šis neketina panaudoti branduolinių ginklų kare prieš Ukrainą;
- JAV netrukus perduos Ukrainai dar vieną saugumo paramos paketą.
Kaip skelbia „The Guardian“, per susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu, kurį transliavo valstybinė televizija, S. Šoigu sakė, kad karo zonoje yra 82 tūkst. mobilizuotų karių, o dar 218 tūkst. karių dalyvauja mokymuose.
Vadinamąją dalinę mobilizaciją ministras pavadino baigta.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
#Putin continues to reject Ukrainian sovereignty in a way that is incompatible with serious negotiations. His perpetuation of the narrative that #Ukraine and #Russia are a single people indicates his continued objective to destroy the Ukrainian state.https://t.co/nkQBvQuhL8 pic.twitter.com/JVMcXy8hmS
— ISW (@TheStudyofWar) October 28, 2022
Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 69 700 karių (+480 per pastarąją parą), penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Štabo duomenimis, iki spalio 28-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 640 (+9) tankų, 5 378 (+14) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 698 (+8) artilerijos sistemų, 379 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 192 oro gynybos sistemų, 272 (+1) lėktuvų, 251 (+2) sraigtasparnio, 4 088 (+10) automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 401 (+3) drono, 151 (+1) specialiosios technikos vieneto ir 351 sparnuotosios raketos.
Apie ketvirtadienio įvykius galite skaityti čia.
Atnaujinta 00.02
Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo Rafaelio Grossi teigimu, pažanga nustatant Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės apsaugos zoną vyksta per lėtai, rašo CNN.
R. Grossi pridūrė, kad yra „labai nusivylęs“.
„Man apsauginės zonos nustatymas aplink atominę elektrinę yra savaime suprantamas dalykas. Dėl Dievo meilės, kaip tu gali apšaudyti atominę elektrinę?“ – retoriškai klausė R. Grossi.
