Didėjančios įtampos tarp Kinijos Ir JAV epicentre atsidūrė Taivanas – savivaldi demokratinė sala, kurią Pekinas laiko atsiskyrusia provincija ir žada pasiekti tai, ką vadina „suvienijimu“, net jei ir reikėtų panaudoti jėgą. Itin pavojinga riba pasiekta „JAV vyriausybės pareigūnei Nr. 3“ Nancy Pelosi apsilankius Taipėjuje. Tai dar labiau iškėlė karo tarp Azijos milžinės ir šalia esančios salos tikimybę.
Jungtinės Valstijos dešimtmečius laikėsi „strateginio neapibrėžtumo“ politikos neremti nei Pekino pretenzijų į Taivano suverenitetą, nei suverenaus Taipėjaus idėjos, ir ne kartą pareiškė, kad nepritaria jokiems vienašališkiems status quo pakeitimams.
Nėra jokių nesusipratimų
Taivano klausimas Pekinui istoriškai yra vienas iš politinių prioritetų dar nuo Mao Zedongo laikų, o Kinijos lyderio Xi Jinpingo ne vienerius metus puoselėjamos ir augančios nacionalistinės nuotaikos Kinijos visuomenėje vis labiau didina šio neišspręsto klausimo aktualumą.
Kinija mano, kad JAV pareigūnų vizitai į Taivaną yra padrąsinantis signalas nepriklausomybės šalininkų stovyklai saloje, aiškina „Reuters“. O CNN kalbintų administracijos pareigūnų Jungtinėse Valstijose teigimu, Kinijos vadovybė visiškai nesuvokia politinės dinamikos JAV, todėl kyla nesusipratimas dėl N. Pelosi vizito svarbos.
Tačiau Raigirdas Boruta, Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuotas ekspertas, tam prieštarauja ir tikina, kad Pekinas tikrai supranta, kaip veikia JAV politinė sistema, tad šis situacijos eskalavimas tikrai nėra nesusipratimas:
„Manau, kad Kinija į šį Pelosi vizitą reagavo itin audringai dėl to, kad pastaruoju metu JAV buvo ne vienas atvejis, kai buvo siunčiami gana dviprasmiški ir kartais prieštaraujantys signalai, susiję su JAV vienos Kinijos politika, kuriai, pasak kinų, ima trūkti didesnio aiškumo ir užtikrintumo“, – LRT.lt sakė analitikas.
Zsuzsa Anna Ferenczy, Nacionalinio Dong Hwa universiteto Taivane docentė, buvusi politinė patarėja Europos Parlamente LRT.lt portalui komentavo, jog Taivanas yra JAV ir Kinijos strateginės konkurencijos centrinė ašis – abi šalys lenktyniauja dėl įtakos Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Nors ilgalaikis Kinijos vadovybės planas – užimti Taivaną, trumpuoju laikotarpiu bandoma daryti spaudimą ir izoliuoti salą, taip sustabdant ją nuo bet kokių formalių žingsnių nepriklausomybės link. Tad nors žiniasklaidoje pasirodo pranešimų apie nuogąstavimus dėl galimo karo scenarijaus, kalbinti ekspertai sutinka, kad nė viena pusė neturi intereso pradėti ginkluotą konfliktą.
Privalo reaguoti
Kinija šiuo metu ruošiasi 20-ajam Kinijos komunistų partijos nacionaliniam kongresui, kurio metu prezidentas Xi Jinpingas gali būti išrinktas precedento neturinčiai trečiajai kadencijai.
Dėl šios priežasties jam šiuo metu ypač svarbi stabili aplinka – tam, kad suformuotų stipraus pasaulinio lyderio įvaizdį. Tad Kinijos vadovas neturi kitos išeities, kaip tik reaguoti į vizitą.
Pekino reakcija apima platų pilkosios zonos taktikų spektrą. Šias taktikas sudaro vyriausybės vadovaujama kibernetinė, informacinė, ekonominė ir karinė (atskiri bandomieji smūgiai į vandenis ir nuolatinis gąsdinimas manevrais netoli Taivano oro gynybos identifikavimo zonos, teritorinių vandenų) veikla, kuri peržengia diplomatijos ir ekonomikos ribas, tačiau nesiekia karinės jėgos naudojimo.
„Strategijos tikslas – įbauginti Taivaną, tačiau rezultatas vis labiau ryškėja kaip neproduktyvus, stumdamas Taivano žmones arčiau tarptautinės bendruomenės, o ne Kinijos“, – teigė Z. Ferenczy.
Dabar Kinija vykdo beprecedenčio masto karines pratybas, kurias žadėjo baigti savaitgalį, tačiau pirmadienį pranešė jas pratęsianti.
„Jėgos demonstravimas, kurį matome šiuo metu, yra didesnis nei anksčiau, tačiau jis vis tiek atitinka Kinijos taktiką: pasitelkti psichologinį karą ir bauginimus, kad būtų sustiprintas jėgos suvokimas“, – LRT.lt pasakojo Marcinas Jerzewskis, Taivano biuro Europos vertybių centro saugumo politikos vadovas.
Z. Ferenczy prognozavo, kad Pekinas ir toliau naudos priešišką retoriką, ekonominę prievartą, grasinimus ir atsakomuosius veiksmus, taip pat karines provokacijas prieš Taivaną, norėdamas įbauginti ir nubausti šią šalį. Jos spėjimu, ateinančiomis savaitėmis Pekinas padvigubins šias pastangas siekdamas sukurti stiprios Kinijos įvaizdį.
R. Boruta stipriai abejojo, jog Pekinas nuspręstų pulti Taivaną, bet teigė, kad didėjanti karinė eskalacija ir konfrontacija tikrai padidina galimybę kariniam apsiskaičiavimui, kuris galėtų įžiebti konfliktą. „Kuo daugiau karinės technikos bus sutelkta regione, tuo ta tikimybė bus didesnė“, – sakė jis.
Pašnekovai nemano, kad Vašingtono politikoje greitu metu bus pokyčių ir, panašu, atsargumas išliks. JAV vis labiau laiko Taivaną pagrindiniu žaidėju JAV strategijos Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir gyvybiškai svarbiu nacionalinio saugumo interesu.
Todėl tikėtina, kad sustiprės ryšiai ir karinėje srityje, o tai sustiprins pasitikėjimą, kad JAV atsilieptų į pagalbos šauksmą, tvirtino M. Jerzewskis. „Pagrindinis tarptautinės bendruomenės tikslas turėtų būti atgrasyti Kiniją nuo siekio vienašališkai pakeisti status quo Taivano sąsiauryje“, – užbaigė jis.
R. Boruta pridūrė, kad karo atveju aišku viena – tai pajustų visas pasaulis. Be to, tęsia jis, laimėtojų tokiam kare nebūtų, nes, žvelgiant į dabartinius Kinijos pajėgumus bei Taivano geografinę padėtį, visiškai užimti salą būtų sudėtinga.
Kinijos reputacija sparčiai prastėja
Kinijos reputacijai ir taip pakibus ant plauko dėl atsisakymo pasmerkti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, analitikų nuomone, ji ir toliau prastės dėl didinamo spaudimo Taivanui.
Daugelis regiono demokratinių šalių, įskaitant Japoniją, kartu su Europos šalimis dabar Taivaną laiko panašiai mąstančiu partneriu. O nuomonė apie Kiniją ES pablogėjo ir tai skatina valstybes nares mažinti savo strateginę priklausomybę nuo komunistinės milžinės.
Tačiau kol kas neaišku, kaip ES reaguotų karinio konflikto Taivano sąsiauryje atveju. R. Boruta jį mato kaip ribotą, nes šiuo metu pagrindinis dėmesys yra nukreiptas į karą Ukrainoje.
Tačiau tampa aišku, kad kuo priešiškiau Kinija elgsis Indijos ir Ramiojo vandenyno dalyje, tuo labiau tikėtina, kad jos prievartos aukomis tapusios valstybės, įskaitant Japoniją ir Australiją, pasmerks tokį elgesį ir tuo daugiau paramos jos bus pasirengusios suteikti Taivanui, mintimis dalijosi Z. Ferenczy.
Anot ekspertės, priešiškumas iš Kinijos pusės, su kuriuo Taivano žmonės susiduria, nėra tik Taivano problema; demokratijoms visame pasaulyje gresia didesnis pavojus, nes Kinija ir toliau stiprina savo autoritarinę pažangą per ekonominę prievartą, karines provokacijas ir dezinformaciją.
