Lietuvos atstovybė Taipėjuje atsidarys greitu metu, Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu interviu Lietuvos žurnalistams sakė jau davęs leidimą atstovybės atidarymui.
„Lietuvos atstovybė atsidarys labai greitai, nenoriu daryti pareiškimų prieš jūsų Vyriausybę. (...) Aš jau daviau sutikimą atstovybės steigimui, laukiame paskirtų Lietuvos atstovų“, – sakė J. Wu.
Lietuva pernai leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybės biurą ir ketina atidaryti lietuvių ekonominę atstovybę Taipėjuje.
J. Wu pabrėžė, kad gerbia Lietuvos sprendimą atidaryti „tokią atstovybę, kokią nori, kuri vykdytų tokias funkcijas, kokių nori“ Vilnius.
„Taivano Vyriausybė teiks tokią pagalbą, kokios Lietuvos Vyriausybei reikės“, – sakė ministras. Anot jo, atstovybė bus itin populiari, daug kas norės su ja susisiekti ir domėsis investavimo Lietuvoje galimybėmis.
„Atstovybės funkcijos priklauso nuo Lietuvos Vyriausybės. Jei ji mano, kad šiuo metu užtenka prekybinės misijos veiklos, mes tai gerbiame. Bet jei Lietuvos Vyriausybė mano, kad atstovybei Taivane reikia vykdyti konsulines funkcijas, ji tikrai tai galės daryti, pavyzdžiui, išduoti pasus, vizas taivaniečių piliečiams vykti į Lietuvą arba jūsų piliečiams atvykti į Taivaną, gauti naujus pasus ir pan. Tai keliavimą tarp Taivano ir Lietuvos padarytų itin patogų. Nepaisant nieko, mes priimame visokį (misijų darbą). Mes padrąsintume Lietuvos atstovybę Taivane vykdyti funkcijas, kurias ji turi vykdyti. Mes laikome jūsų atstovybę Taivane jūsų Vyriausybės ir žmonių atstove, apie tai nėra abejonių“, – kalbėjo J. Wu.
Anot jo, daug taivaniečių norės aplankyti Lietuvą, kai tai leis padaryti pandeminė situacija, o ateityje į Lietuvą galėtų atvykti ir Taivano vadovai.
„Jei turėsiu galimybę aplankyti jūsų šalį ir jei jūsų Vyriausybė manys, kad aš galiu atvykti, kad tai atitinka dvišalius interesus, galėčiau vykti nors ir rytoj. Bet dėl mūsų prezidentės viskas gali būti komplikuočiau. Turime skrupulingai planuoti, o dabar neturime jokių konkrečių nustatytų datų“ – sakė J. Wu.
Pekino spaudimas
Taivaniečių atstovybės pavadinimas sukėlė Pekino pasipiktinimą, kuris teigia, kad tai pažeidžia „vienos Kinijos“ principą. Dėl to Kinija vienašališkai pažemino diplomatinius santykius su Lietuva iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio.
J. Wu sakė, kad Pekinas baudžia Lietuvą ir bando iš šalies padaryti pavyzdį: „Bet kai mes imamės veiksmų, turime apskaičiuoti ir žinoti, kas yra teisinga, kas yra neteisinga. Lietuvos Vyriausybei galvoti, kad Taivanas gali naudoti tokį pavadinimą, kokį pats nori, yra teisinga. O šaliai naudoti prekybą kaip ginklą siekiant politinių tikslų, yra neteisinga. Kinija neturi teisės taip elgtis. (...) Mes gerbiame jūsų teisę pavadinti savo atstovybę taip, kaip norite“.
Anot Taivano ministro, Pekinas bando pasauliui pateikti iškreiptą vaizdą, kad sala priklauso Kinijai, o tai esą yra neteisinga.
„Tai ne pirmas kartas, Kinija naudojo ekonominę prievartą prieš Taivaną, Australiją, prieš kitas šalis. Tai žadintuvas Vakarų valstybėms“, – kalbėjo J. Wu.
„Dabar demokratinės valstybės supranta, kad mes turime bendradarbiauti, laikytis kartu, kad būtume stipresni ir atsparesni ekonominiam spaudimui. Esu dėkingas Lietuvai, kad jie kreipėsi į mus, diskutavo kaip užmegzti santykius, ne diplomatinius, ekonominius, neoficialius, bet bent jau įkurti atstovybes“, – sakė J. Wu.
Prisijungė prie sankcijų
Taivanas atmeta Rusijos veiksmus prieš Ukrainą, atvirai smerkia karą, Rusijos karių vykdomus civilių žudymus, civilinių objektų bombardavimus.
„Taivano atsakomybė prisijungti prie tarptautinės bendruomenės ir pasistengti įtikinti Rusiją nutraukti karą. Nors Taivanas yra labai mažas, bet mes prisijungėme prie sankcijų, nenorime, kad taivanietiški produktai, ypač tie, kurie gali būti panaudojami ginklams žudyti ukrainiečius, būtų tiekiami Rusijai. Viskas sustojo“, – kalbėjo J. Wu.
Didieji Taivano techologijų gamintojai sustabdė savo operacijas Rusijoje, tačiau iš šalies rinkos neišėjo. Taivano užsienio reikalų ministras teigia, kad šalies valdžia nediktuoja įsakymui verslui, tačiau verslininkai suvokia tarptautinės prekybos taisykles ir savo atsakomybę.
„Jie supranta, kokie tarptautiniai ribojimai jiems gali būti pritaikyti. Kai Ukrainoje prasidėjo karas ir jie pamatė, kad Rusijos veiksmai ten prieštarauja tarptautinei teisei ir pasigirdo tarptautinių raginimų įvesti sankcijas Rusijai, mūsų verslo operacijos Rusijoje viena po kitos baigėsi. Jie išėjo ne dėl to, kad jiems liepė Vyriausybė, jie patys supranta, kad tęsti veiklą Rusijoje yra neteisinga, todėl ją nutraukė“, – kalbėjo J. Wu.
Anot jo, Taivanas nustojo tiekti mikroschemas Rusijai, stebima, kad jos nepatektų į šalį, bet susirūpinimą esą kelia tai, kad tokius komponentus gamina ir perduoti Rusijai gali Kinija.
„Paviršiuje jie bando sakyti, kad yra neutralūs, bet iš tiesų bando padėti rusams. Kinų propagandos mašina tiek šalies viduje, tiek užsienyje skleidžia naratyvą, kad karą pradėjo ES ir NATO ekspansija, kad JAV nenori karo pabaigos. (...) Štai ką Kinija daro, kad jos žmonės toliau remtų Rusiją. Manau tai labai neteisinga“, – sakė J. Wu.
Taivanas suteikė humanitarinę pagalbą Ukrainai, karo pabėgėlius priglaudusioms Europos valstybėms. „Kai taivaniečiai pamatė Rusijos pradėtą karą, ką didelis peštukas gali padaryti mažesnei šaliai ar autoritarinė valstybė kitai demokratijai, taivaniečiai buvo sujaudinti, (...) prašė Vyriausybės įkurti sąskaitą pagalbos perdavimui ir mes tai padarėme, paraginome užsienio reikalų ministeriją perduoti aukų, surinkome 33 mln. JAV dolerių pagalbos pabėgėliams Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“, – sakė ministras.
Yra galimybė, kad Pekinas, pasinaudodamas pasaulio dėmesiu Ukrainai, imsis veiksmų prieš Taivaną, teigė ministras. Tačiau, anot jo, Kinija mato, su kokiais sunkumais kare susiduria rusai, todėl, kaip ir Taivanas, bando išmokti pamokas.
„Taivano padėtis panaši į Lietuvos, kaimynystėje gyvena didelis peštukas“, – sakė J. Wu, pažymėjęs, kad sala mokosi iš karo Ukrainoje, ukrainiečių pasipriešinimo veiksmų, netrukus vyksiančiose kasmetinėse karinėse pratybose ši patirtis bus pritaikyta.
