Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo varžovė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen ruošiasi dvi savaites truksiančiai sudėtingai kampanijai, jiems patekus į prezidento rinkimų antrąjį turą, kuris žada būti kur kas įtemptesnis nei ankstesnė jų dvikova, įvykusi prieš penkerius metus.
Suskaičiavus 97 proc. balsų sekmadienį vykusiame pirmajame ture, E. Macronas pirmauja su 27,6 proc. balsų, o M. Le Pen užima antrąją vietą su 23,4 proc. balsų.
Susigrums gerai pažįstami oponentai
Perrinkimo siekiantis prezidentas įspėja – kova dar nebaigta, laukia įtemptos dvi savaitės.
„Noriu Prancūzijos, kuri ryžtingai kovoja su islamizmo separatizmu, bet leidžia visiems tikėti arba ne ir išpažinti savo religiją. Nenoriu Prancūzijos, kuri draudžia musulmonams ir žydams valgyti taip, kaip nurodo jų religija. Tai ne mes. Noriu Prancūzijos, kuri užtikrina pažangą visiems – ir vyresniems, ir jaunesniems, darbininkams, šeimoms, moterims ir ypač vienišoms motinoms“, – pabrėžė dabartinis šalies vadovas.
Antrame rinkimų rate E. Macrono priešininkė – Marine Le Pen. Euroskeptikė, iki karo Ukrainoje atvirai simpatizavusi Vladimirui Putinui.
„Aš grąžinsiu Prancūzijos nepriklausomybę visose srityse, o tai reiškia laisvę Prancūzijos žmonėms apsispręsti patiems ir ginti savo interesus. Aš kontroliuosiu imigraciją ir atkursiu saugumą visiems“, – tikina M. Le Pen.
Prieš M. Le Pen – į antrą turą nepatekusių politikų koalicija. Geriau nei prognozuota pasirodęs ir prie M. Le Pen pavojingai arti atsidūręs kairės kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas – trečias.
Antrajame ture prognozuojama įtempta kova
Antrasis rinkimų turas vyks už dviejų savaičių, balandžio 24 dieną.
Visgi antrajame etape kova tarp E. Macrono ir M. Le Pen turėtų būti labiau įtempta nei 2017 metais, kai dabartinis prezidentas nugalėjo M. Le Pen surinkęs 66 proc. balsų.
Balsavimas vyksta po neįprastos kampanijos, kurią aptemdė Rusijos karinė invazija į Ukrainą, dėl kurios, pasak analitikų, yra sunku prognozuoti rezultatus. Neaiškumų kyla ir dėl rinkėjų aktyvumo.
Šių rinkimų baigtis turės didžiulės reikšmės krypčiai, kuria ateityje judės Prancūzija ir visa Europa. Po sekmadienio balsavimo paaiškės, kurie du kandidatai susirungs balandžio 24 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture.
Rinkimų apylinkės sekmadienį duris atvėrė 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku ir rinkėjų lauks iki 20 val. (21 val. Lietuvos laiku).
Atnaujinta 23.25
Macronas: pirmasis turas nieko neišsprendė
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį, po valstybės vadovo rinkimų pirmojo rato, pareiškė, kad dar „niekas neišspręsta ir kad tolesnės dvi savaitės bus „lemiamos mūsų šaliai ir Europai“, ruošiantis jo finalinei kovai su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen.
„Neapsirikite – niekas neišspręsta. Mūsų debatai per ateinančias dvi savaites bus lemiami mūsų šaliai ir Europai“, – E. Macronas sakė džiūgaujantiems savo šalininkams.
Prognozės rodo, kad į antrąjį ratą pateks E. Macronas ir M. Le Pen ir kad jie abu šįkart pasirodė geriau nei per 2017 metų rinkimus. Manoma, kad per pirmąjį ratą E. Macronas gali tikėtis aiškios persvaros, gavęs apie 28 proc. balsų, o M. Le Pen turėtų gauti 23–24 procentus.
E. Macronas padėkojo savo rinkėjams, užtikrinusiems valstybės vadovui galimybę varžytis dėl antrosios kadencijos, bet paragino „negailėti pastangų“, kad kitų stovyklų rinkėjai pereitų į jo pusę.
Atnaujinta 22.15
Kairieji ir žalieji ragina balsuoti už E. Macroną
Pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture pralaimėję kairiųjų ir žaliųjų kandidatai antrame ture rems dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną, o ne kraštutinių dešiniųjų atstovę Marine Le Pen, informuoja AFP.
Sekmadienį balsavusių rinkėjų apklausos atskleidė, kad į antrąjį turą patekti turėtų daugiausiai balsų gavę E. Macronas ir M. Le Pen.
Socialistų partijos kandidatė Anne Hidalgo, Žaliųjų atstovas Yannickas Jadotas, Komunistų partijos atstovas Fabienas Rousselis ir dešiniųjų pažiūrų Respublikonų partijos kandidatė Valerie Pecresse išreiškė paramą E. Macronui, kad prezidento postas neatitektų kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis susivienijimas“ (RN) atstovei M. Le Pen.
Prancūzijos užjūrio teritorijos balsavo šeštadienį, kad būtų tinkamai atsižvelgta į laiko skirtumus.
„Svarbu balsuoti, tai galimybė pasirinkti tarp gėrio ir blogio. Galiausiai gi prezidentas valdys tavo gyvenimą“, – pareiškė 57 metų Annette Tehariki, balsavusi Prancūzijos Polinezijoje.
Atnaujinta 18.00
Iki 17 val. vietos laiku Prancūzijos rinkimuose balsus atidavė 65 proc. rinkėjų, praneša šalies Vidaus reikalų ministerija. Tai – 4,4 procentinio punkto mažiau nei 2017-ųjų rinkimuose.
Atnaujinta 14.22
Pirmame prezidento rinkimų ture savo balsą atidavė ir dabartinis šalies vadovas E. Macronas.
🗳️ Présidentielle: Emmanuel Macron vote au Touquet pic.twitter.com/UbiirLqkga
— BFMTV (@BFMTV) April 10, 2022
Atnaujinta 16.00
LRT žurnalistai iš Paryžiaus:
Atnaujinta 13.20
Rinkėjų aktyvumas vidurdienį siekė 25,48 proc. ir buvo trimis punktais mažesnis nei 2017 m.
Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo turo vidudienį rinkėjų aktyvumas siekė 25,48 proc. ir buvo trimis punktais mažesnis nei 2017 metais tuo pačiu metu vykusiame pirmajame ture, sekmadienį popiet pranešė Vidaus reikalų ministerija, rašo France24.com.
Atnaujinta 12.34
Savo balsą pirmame rinkimų ture atidavė ir pagrindinė šalies lyderio E. Macrono konkurentė M. Le Pen.
🗳️ Présidentielle: Marine Le Pen vote dans son fief d'Hénin-Beaumont dans le Pas-de-Calais pic.twitter.com/WmPU9LkISZ
— BFMTV (@BFMTV) April 10, 2022
Atnaujinta 12.00
Rinkimų pirmajame ture savo balsus jau atidavė ir kandidatai, ir kiti žinomi šalies veidai. Tarp jų – Paryžiaus merė, kandidatė į prezidentus Anne Hidalgo, kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas, premjeras Jeanas Castex, buvęs ministras pirmininkas Edouard`as Philippe`as, buvęs šalies vadovas Nicolas Sarkozy.
A voté ! #presidentielles2022 pic.twitter.com/FwHNlfL3rm
— Edouard Philippe (@EPhilippe_LH) April 10, 2022
🗳️ Présidentielle: Anne Hidalgo est la première candidate à voter pour le premier tour pic.twitter.com/5TQSAuigLG
— BFMTV (@BFMTV) April 10, 2022
🗳️ Présidentielle: le Premier ministre Jean Castex vote à Prades pic.twitter.com/D0z8fMiN4p
— BFMTV (@BFMTV) April 10, 2022
Nicolas Sarkozy s’est rendu aux urnes
— Le Figaro (@Le_Figaro) April 10, 2022
L'ancien président français Nicolas #Sarkozy a déposé son bulletin de vote pour le premier tour de l'élection #présidentielle2022 française dans un bureau de vote à Paris. https://t.co/sTSFBxRDUP pic.twitter.com/Z3mHa72Vyf
Apklausose pirmaujantis E. Macronas rinkėjams žada stipresnę ir įtakingesnę Europos Sąjungą ir Prancūziją joje. Tačiau E. Macroną apklausose beveik pasivijo euroskeptiškais komentarais ir palankumu Vladimirui Putinui garsėjanti M. Le Pen. Ji kritikuoja sankcijas Rusijai dėl neva didelio finansinio poveikio gyventojams, nors pastaruoju metu stengiasi atrodyti nuosaikesnė.
Apklausos rodo, kad į antrą rinkimų turą nepateks kairiųjų pažiūrų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas ir ilgametis politikos komentatorius Ericas Zemmouras. Prieš, kaip pats sako, Prancūzijos islamizaciją pasisakantis E. Zemmouras dar neseniai buvo vadinamas pagrindiniu konkurentu M. Le Pen, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje populiarumas smuko dėl nevienareikšmiškų komentarų apie Rusiją.
Iš viso rinkimuose dalyvauja 12 kandidatų.
Anot stebėtojų, dalis Prancūzijos gyventojų rinkimuose nemato tinkamo kandidato, todėl prognozuojama, kad aktyvumas bus mažesnis, nei būna įprasta.
Pirmųjų balsavusiųjų apklausų laukiama 20 val. vakaro Paryžiaus laiku (GMT+2), kai Prancūzijos sostinėje ir kituose miestuose užsidarys paskutinės balsavimo apylinkės.
Rinkėjų balsai skirtingiems kandidatams: ką rodo prognozės?
Rinkimų kampanija prasidėjo vangiai, o ją aptemdė karas Ukrainoje. Nedaug klausimų, kuriuos minėjo kandidatai, atspindėjo rinkėjų lūkesčius. Be to, daugelis kandidatų laikomi silpnais. Todėl baiminamasi, kad rinkėjų aktyvumas gali būti mažas. Apklausos rodo, kad apie 30 proc. žmonių gali nebalsuoti.
Prancūzijos prezidento galios didelės, o kadencija trunka 5 metus. Prezidentas turi ne tik daugiau galių nei jo skiriamas premjeras, bet ir lemiamą įtaką šalies likimui.
Rinkimų baigtis kelia nemažą susidomėjimą Europoje. Į liberalą centristą E. Macroną žvelgiama kaip į patikimesnį partnerį, su kuriuo būtų lengviau susitarti. Tuo metu artimą bendradarbiavimą su M. Le Pen ar J.-L. Melenchonu gali apsunkinti kartais radikalios jų pozicijos.
Apklausos rodo, kad 44 m. E. Macronas turi didžiausias galimybes laimėti ir gali surinkti 26,5–27,5 proc. balsų. Jo rinkimų kampanija didelį dėmesį skyrė Europos reikalams. Jis taip pat žada siekti ekonomikos pažangos ir kovoti prieš nelygybę, pavyzdžiui, sustiprinant sveikatos apsaugą ir švietimą.
M. Le Pen, kuriai 53 metai, prezidento rinkimuose dalyvauja trečiąjį kartą, bet dabar yra nuosaikesnė nei anksčiau. 2017 m. ji pralaimėjo E. Macronui antrame ture. Prognozuojama, kad ji surinks 21–23 proc. balsų ir pirmajame ture liks antra. Ji žada apriboti imigraciją ir socialines pašalpas užsieniečiams bei nacionalizuoti greitkelius. Ji taip pat sieks, kad įkalinimo iki gyvos galvos bausmės būtų iš tikrųjų įgyvendinamos.
Tuo metu J.-L. Melenchonui prognozuojama 15,5–17 proc. balsų. Manoma, kad 70 metų politikas turi geriausius šansus iš visų kairiųjų pažiūrų kandidatui. Jo pagrindiniai tikslai susiję su socialiniu teisingumu, minimalios algos padidinimu ir privalomais referendumų sprendimais.
Remiantis apklausų rezultatais, 10 proc. balsų gali surinkti 63 metų kraštutinių dešiniųjų pažiūrų kandidatas Ericas Zemmouras. Savo radikaliais pareiškimais jis kelis kartus sukėlė sumaištį. Jis žada neįleisti beveik nė vieno prieglobsčio ieškotojo, nebeleisti imigrantams atsivežti giminių į Prancūziją ir suteikti daugiau galių policijai.
Respublikonų kandidatei Valerie Pecresse, kuri siekia kvotų migrantams, decentralizacijos, biurokratijos sumažinimo ir mažesnių viešųjų išlaidų, prognozuojama 8,5–10 proc. balsų.
„Neapibrėžtumas“
Jeigu E. Macronas ir M. Le Pen, kaip prognozuojama, pateks į antrąjį turą, analitikai prognozuoja, kad jų dvikova bus kur kas labiau įtempta negu 2017 metais, kai dabartinis prezidentas triumfavo surinkęs 66 proc. balsų.
„Vyrauja neapibrėžtumas“, – pareiškė prancūzų politologas Pascalis Perrineau, atkreipęs dėmesį į beprecedenčiai didelę dalį rinkėjų, kurie vis dar neapsisprendė, už ką balsuos, arba pakeitė savo nuomonę kampanijos metu, taip pat į nebalsuosiančių rinkėjų dalį, kuri taip pat gali būti didelė.
Analitikai baiminasi, kad gali būti viršytas 2002 metų „rekordas“, kai pirmąjį rinkimų turą boikotavo 28,4 proc. Prancūzijos rinkėjų. Beveik neabejojama, kad nebalsavusiųjų šiame ture bus daugiau negu 2017 metais, kuomet jų dalis siekė 22,2 procento.
Balsuoti šiuose rinkimuose visoje Prancūzijoje registruota apie 48,7 mln. rinkėjų.
E. Macronas prezidentu buvo išrinktas, kai jam buvo vos 39-eri, tapęs jauniausiu Prancūzijos valstybės vadovu.
Jeigu jis laimės rinkimus, jis taps pirmuoju po Jacqueso Chiraco 2002 metais Prancūzijos prezidentu, perrinktu antrai kadencijai ir galės įtvirtinti savo vietą šalies istorijoje.
Tuo tarpu M. Le Pen pergalė būtų įvertinta kaip dešiniųjų populizmo triumfas ir sukeltų sukrėtimų visoje Europoje ir rinkose.
Savo rėmėjams Europoje E. Macronas yra centristinė „tvirtovė“ prieš populizmą, kurios vaidmuo ypač sustiprėja po to, kai pergalė praėjusį savaitgalį įvykusiuose rinkimuose atiteko dešiniųjų pažiūrų Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui ir Serbijos lyderiui Aleksandrui Vučičiui, kurie abu palaiko draugiškus santykius su V. Putinu.
