Rusijos karas prieš Ukrainą: pranešama apie sprogimus Rusijos teritorijoje, Zelenskis atmeta kompromisus dėl šalies teritorinio vientisumo

Rusija ir toliau tęsia karą prieš Ukrainą. Antradienį vyko naujas delegacijų derybų raundas Stambule. Ukrainos generalinis štabas teigia, kad šalies pajėgos atremia rusų puolimą visomis kryptimis ir vykdo kontratakas. Rusijos skelbia atitraukianti dalį savo pajėgų nuo Kyjivo ir Černihivo regionų, tačiau Ukrainos pajėgos ir toliau praneša apie besitęsiančias kovas minėtose vietose. JAV gynybos departamentas svarsto, jog Rusija nesitraukia, o tiesiog persigrupuoja.

Įvyko Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos Stambule.

Rusijos gynybos ministerija pranešė nusprendusi drastiškai sumažinti veiksmus Kyjivo ir Černihivo kryptimis. Ukrainos generalinis štabas jau anksčiau paskelbė, kad Rusija atitraukia dalį pajėgų iš Kyjivo ir Černihivo regionų, tačiau išlieka oro smūgių pavojus.

„Deryboms su Ukraina judant į praktinę plotmę, priimtas sprendimas kelis kartus sumažinti karinę veiklą Kyjivo ir Černihivo kryptimis“, nurodo Rusijos ministerija.

„Atsižvelgiant į tai, kad derybos dėl susitarimo dėl Ukrainos neutralumo ir nebranduolinio statuso rengimo perėjo į praktinį etapą ... buvo priimtas sprendimas radikaliai, kelis kartus sumažinti karinius veiksmus Kyjivo ir Černihivo srityse“, – pareiškė Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas.

Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis nurodė, kad per derybas vyko „prasminga diskusija“, o jų metu pateikti pasiūlymai bus perduoti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Jis pridūrė, kad gali būti susitarta dėl V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo.

„Po šiandienos reikšmingų diskusijų susitarėme ir siūlome sprendinį, pagal kurį valstybių vadovų susitikimas gali įvykti kartu su užsienio reikalų ministrų susitikimu sutarčiai inicijuoti“, – aiškino V. Medinskis.

„Jei rengiant susitarimą ir ieškant būtino kompromiso bus sparčiai dirbama, tikimybė sudaryti taiką taps vis artimesnė“, – teigė jis.

Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba paneigė sekmadienį Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių ombudsmenės Liudmilos Denisovos išplatintus pranešimus, kad Černobylio uždarojoje zonoje siaučia per 30 miškų gaisrų, kurie kelia radiacinio užterštumo pavojų.

Antradienį atveriami 3 humanitariniai koridoriai, pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk: iš Mariupolio, Melitopolio ir Enerhodaro (į Zaporižią).

Ukrainos pajėgos išlaisvino Kyjivo priemiestį Irpinę, vėlai pirmadienį per televiziją pranešė vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis teigia, kad šaliai padaryta žala siekia apie trilijoną JAV dolerių, o BVP smuko 35 proc.

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, šalies kariuomenė nukovė 17,2 tūkst. rusų karių, sunaikino 597 tankus, 1710 šarvuotąsias mašinas, 303 artilerijos sistemas, 96 raketų sistemas (MLRS), 54 oro gynybos sistemas, 127 lėktuvus, 129 sraigtasparnius, 71 bepilotį orlaivį, 1178 mašinas, 73 kuro talpyklas, 7 laivus, 21 spec. įrangos vienetą, 4 mobiliąsias raketų paleidimo sistemas.

Apie pirmadienio dienos ir antradienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 00.08

Nuo karo pradžios daugiau kaip 10 mln. ukrainiečių paliko savo namus, skelbia Jungtinių Tautų humanitarinių klausimų atstovas Joyce`as Msuya.

Anot jo, iš minėtų daugiau kaip 10 mln. žmonių 6,5 mln. yra pakeitę buvimo vietą Ukrainos viduje, o 3,9 mln. žmonių kirto Ukrainos sieną ir nukeliavo į užsienio šalis.

Atnaujinta 23.45

Sprogimai nugriaudėjo ir Rusijos pusėje

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ skelbia, kad Rusijoje, Belgorodo regione, netoli Oktiabrsko kaimo, nugriaudėjo sprogimai. Šis kaimas įsikūręs 12 kilometrų nuo sienos su Ukraina. Pranešama, kad sužeisti keturi rusų kariai, vietos gyventojai nenukentėjo.

Pirminiais duomenimis, sprogimo priežastis buvo „žmogiškasis faktorius“.

Kaip praneša NEXTA, sprogimas įvyko amunicijos sandėlyje.

Ukrainos žurnalistas Jurijus Butusovas teigia, kad Ukrainos kariškiai tiksliai smogė raketa į Rusijos ginkluotųjų pajėgų raketų ir artilerijos ginklų sandėlų, kuris yra Oktiabrsko kaime.

Oficialių komentarų apie tai kol kas nėra, tačiau, jei pranešimai pasitvirtintų, tai būtų vienas iš nedaugelio atvejų, kai Ukranos kariškiai smogiai taikiniams Rusijos teritorijoje.

Residents of #Russian city of #Belgorod report an explosion near the village of Oktyabrsky. It is about 12 kilometers to the #Ukrainian border.

The governor of Belgorod region, Vyacheslav Gladkov, confirmed information about explosions. He did not specify what exactly happened. pic.twitter.com/zrFzot2JTk

— NEXTA (@nexta_tv) March 29, 2022

Atnaujinta 23.34

Kaip praneša „Sky news“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išplatintame vaizdo įraše tvirtina matantis teigiamų signalų iš taikos derybų Stambule. Tačiau, anot jo, šie signalai „neslopina Rusijos sviedinių sukeliamų sprogimų“.

Ukrainos lyderis pridūrė, kad tik galima pasitikėti tik konkrečiais derybų rezultatais.

Jis teigia, kad negali ir nenorės daryti kompromisų dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo. Tai jis padarė vaizdo kreipimosi metu, po Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybų, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Be jokios abejonės Ukraina yra pasirengusi derėtis ir tęs derybų procesą tiek, kiek tai tikrai priklausys nuo mūsų. Mes tikimės rezultatų. Turi būti tikras saugumas mums, mūsų valstybei, suverenitetui, mūsų žmonėms. Rusijos kariuomenė turi palikti okupuotas teritorijas. Turi būti garantuotas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas. Negali būti jokių kompromisų dėl suvereniteto ir mūsų teritorinio vientisumo. Tai aiškūs principai. Tai aiški galimo rezultato vizija“, – „Ukrinform“ telegramo paskyroje cituojamas Ukrainos valstybės vadovas.

Atnaujinta 23.15

Ukrainos infrastruktūros ministras Aleksandras Kubrakovas teigia, kad Rusijos karas prieš Ukrainą šaliai padarė 500 milijardų dolerių nuostolių, skelbia UNIAN.

„Daug objektų buvo visiškai sugriauta – keliai, tiltai, oro uostai, įmonės, technologijos objektai“, – vardijo ministras.

A. Kubrakovas vylėsi, kad atkurti sugriautą Ukrainos infrastruktūrą pavyks su Vakarų partnerių pagalba.

Šiuo metu, jo teigimu, svarbiausia atkurti žemės ūkio produktų eksporto logistiką.

Atnaujinta 22.43

Pentagonas: Rusijos judėjimas yra ne atsitraukimas, o persigrupavimas

JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby teigia, kad pastarosiomis dienomis tik nedidelė dalis Rusijos pajėgų pasitraukė nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, skelbia CNN.

Anot jo, Rusijos pajėgos vis dar gali imti brutalių atakų prieš Ukrainą, taip pat ir prieš jos sostinę.

„Mes manome, kad Rusijos pajėgų judėjimas yra persigrupavimas, o ne atsitraukimas. Ir toliau galime išvysti didelių masto atakų prieš Ukrainą. Grėsmė Kyjivui nėra dingusi“, – sakė J. Kirby.

„Neturėtume leistis apgaudinėjami Kremliaus pareiškimų, kad jis staiga susilpnins atakas prie Kyjivo arba pranešimais, kad ketinama išvesti pajėgas“, – komentavo Pentagono atstovas.

Anot J. Kirby, nuo Ukrainos sostinės tolstančių Rusijos pajėgų skaičius nėra artimas tam, kurios susitelkusios prie Kyjivo. Pareigūnas teigė, kad Rusijos vykdo oro antskrydžius prieš Kyjivą ir šiuo metu.

Atnaujinta 22.12

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo Aleksejaus Arestovičiaus, tikimybė, kad Baltarusija įsitrauks į karą, yra maža. Jo nuomone, tai supranta ir pati Rusija, skelbia NEXTA.

„Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos šiaurės rodo, kad jie suprato, kad jiems nepavyks įtikinti Lukašenkos“, – sako A. Arestovičius.

Atnaujinta 22.11

JAV prezidentas Joe Bidenas santūriai reagavo į Rusijos pareiškimą, kad Ukrainos šiaurėje bus mažinamas karinis aktyvumas.

Jis nenori vertinti žodžių, kol nepamatys Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmų, pareiškė J. Bidenas antradienį Baltuosiuose rūmuose.

„Matysime, ar jie įgyvendins tai, ką siūlo“, – teigė J. Bidenas.

Kol bus realių pokyčių, spaudimas Maskvai „griežtomis sankcijomis“ esą bus išlaikytas, taip pat bus toliau remiami Ukrainos kariai.

Atnaujinta 21.52

Penkių Vakarų šalių lyderiai paragino V. Putiną nutraukti ugnį Ukrainoje

JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos lyderiai po bendro pokalbio telefonu pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą ir griežtai pasmerkė Rusijos atakas. „Jie dar kartą paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pritarti paliauboms, nutraukti visus karinius veiksmus, išvesti rusų dalinius iš Ukrainos ir diplomatinėmis priemonėmis spręsti krizę“, – antradienį Berlyne sakė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo atstovas.

Penketas taip pat pareikalavo, kad V. Putinas pagaliau leistų humanitarinei pagalbai pasiekti Ukrainą ir atvertų efektyvius humanitarinius koridorius, kuriais gyventojai galėtų palikti apsiaustas teritorijas – ypač daug savaičių apgultą Mariupolį. Aukštas sankcijų spaudimas Maskvai esą bus išlaikytas. Penkių šalių vadovai taip pat aptarė priemones energetiniam saugumui užtikrinti ir aukštoms energijos kainoms amortizuoti.

Eliziejaus rūmų duomenimis, buvo patvirtinta būtinybė per prezidentą Emmanuelį Macroną ir konsultuojantis su Ukraina išlaikyti ryšių su Kremliumi kanalą. Taip pat kalbėta apie naujausią Rusijos ir Ukrainos taikos derybų ratą.

Britų premjeras Borisas Johnsonas per pokalbį reikalavo nenusileisti Rusijai. V. Putino Vyriausybę reikia vertinti pagal veiksmus, o ne pagal žodžius, po pokalbio su Joe Bidenu, E. Macronu, O. Scholzu ir Italijos premjeru Mario Draghiu sakė B. Johnsonas. Esą sutarta, kad spaudimas Rusijai negali būti mažinamas, kol „siaubas, kurį kenčia Ukraina“ nesiliaus.

Atnaujinta 21.50

Prie Kyjivo toliau tęsiasi mūšiai

Nors Maskva skelbė patraukianti dalį savo karinių pajėgų, antradienį po pietų aplink Kyjivo priemiesčius toliau tęsėsi kovos, intensyviausios jos buvo šiaurės vakaruose ir šiaurės rytuose, skelbia CNN.

CNN žurnalistų komanda apsilankiusi netoli Irpinės priemiesčio teigė girdėjusi artilerijos gaudesį, taip pat raketų sprogimus.

Teritorinės gynybos pajėgų narys Jurijus Macarskis CNN teigė, kad mūšiai aplink Kyjivą per pastarąsias 24 valandas buvo tokie pat intensyvūs.

„Visą laiką vyko apšaudymai. Daug atakų buvo naktį, ryte ir vakare“, – sakė jis.

Atnaujinta 21.49

CNN pranešė, kad Rusijai atakavus pietvakarių Ukrainos Mykolajivo regiono administracijos pastatą žuvo 12 žmonių, 33 buvo sužeisti. Dalis žmonių buvo ištraukti iš pastato griuvėsių.

Informuojama, kad po Rusijos pajėgų paleistų raketų administracijos pastate atsivėrė skylė, ugniagesiai gesina įsiplieskusį gaisrą.

Bodies of 12 victims found under the rubble of #Mykolaiv regional administration

The building was partially destroyed this morning as a result of a missile strike. The State Emergency Service of #Ukraine is conducting search and rescue operations. pic.twitter.com/mvtc6JgLIO

— NEXTA (@nexta_tv) March 29, 2022

Atnaujinta 21.15

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Amerikos sąjungininkės Vakarų Europoje antradienį per pokalbį telefonu susitarė toliau bausti Maskvą už jos invaziją į Ukrainą, pranešė „Sky News“.

„Šalių lyderiai patvirtino savo pasiryžimą toliau didinti nuostolius Rusijai už jos brutalias atakas Ukrainoje, taip pat sutarta toliau teikti Ukrainai saugumo pagalbą, kad ji galėtų apsiginti“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

J. Bidenas telefonu kalbėjosi su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovais.

Atnaujinta 20.56

Rusijos karinės pajėgos pagrobė vienų iš Mariupolio gimdymo namų personalą ir pacientus, skelbia UNIAN. Apie tai „Telegram“ kanale informavo Mariupolio mieso taryba.

Pranešama, kad daugiau nei 70 žmonių buvo per prievartą išvežti iš gimdymo namų Livoberežno rajone.

„Tai, ką šiandien daro Rusija, pažeidžia visas tarptautines žmogaus teises. Tai galima palyginti su fašistų karių veiksmais per Antrąjį pasaulinį karą. Bet mes nepaliksime nė vieno Mariupolio piliečio, kuris prieš jo valią buvo išvežtas į Rusijos teritoriją.

Kuriame ištremtų miesto gyventojų informacinę bazę ir efektyvų tautiečių grąžinimo mechanizmą. Tai reikalauja didelio įdirbio, mes tai įgyvendiname vadovaujant Donecko karinės administracijos vadovui Pavlui Kyrylenkai. Darysime viską, kad žmonės grįžtų namo“, – dėstė Mariupolio meras Vadymas Boičenko.

Atnaujinta 20.31

Macronas: humanitarinė misija Mariupolyje šiuo metu neįmanoma

„Šiuo metu“ nėra sąlygų vykdyti humanitarinę operaciją, kuria Prancūzija siekia padėti apgultame Ukrainos Mariupolio mieste esantiems gyventojams, pranešė prezidento Emmanuelio Macrono biuras po jo pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

E. Macronas išdėstė V. Putinui misijos, kurią norima surengti kartu su Turkija ir Graikija, viziją, o šis atsakė, kad prieš atsakydamas „ketina apie tai pagalvoti“, sakė Eliziejaus rūmų pareigūnas.

Atnaujinta 20.28

„Sky News“ praneša, kad Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis teigia, jog Ukrainos pajėgos perima teritorijas iš Rusijos pajėgų Irpinėje, Kyjive ir Kyjivo regione.

Anot O. Syrskio, beveik 95 procentų Irpinės vėl kontroliuojama Ukrainos pajėgų.

„Mūsų kontroliuojama teritorija yra kur kas didesnė, nei buvo agresijos pradžioje. Tai ne tik Kyjivas ir Kyjivo sritis, dabar mes esame prie Černihivo ir Žytomyro regionų administracinių sienų“, – aiškino Ukrainos kariuomenės vadas.

Jis kartu paragino Vakarus ir toliau tiekti ginklų Ukrainai.

„Kasdien naudojame tūkstančius raketų ir mums akivaizdžiai reikia pagalbos, aprūpinant oro gynybos sistemas, prieštankines sistemas ir dar daugiau“, – sakė jis.

Atnaujinta 20.05

Putinas reikalauja sudėti ginklus

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kokiomis aplinkybėmis būtų atvertas kelias humanitarinei pagalbai Mariupolio gyventojams, pranešė Kremlius. Pranešimą cituoja agentūra „RIA Novosti“.

Kremliaus pranešime teigiama, kad V. Putinas Prancūzijos lyderiui teigė, jog, norėdami išspręsti sudėtingą situaciją Mariupolyje, „nacionalistai“ turi sudėti ginklus.

„Buvo pabrėžta, kad, siekiant išspręsti sudėtingą humanitarinę situaciją šiame mieste, Ukrainos nacionalistų kovotojai privalo liautis priešintis ir sudėti ginklus“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Rusijos pajėgos laiko apsupusios pietinį Mariupolio miestą, įkalinusios maždaug 160 tūkst. žmonių be maisto, vandens ir medikamentų, ir nuolat jį bombarduoja.

Abu lyderiai dar kartą pasikalbėjo po anksčiau antradienį įvykusių Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybų Stambule, surengtų praėjus daugiau kaip mėnesiui po to, kai V. Putinas pasiuntė pajėgas į savo provakarietišką kaimynę.

Kremlius nurodė, kad E. Macronas ir V. Putinas taip pat aptarė šių derybų rezultatus ir humanitarinę padėtį Ukrainoje.

„Rusijos prezidentas pateikė [E. Macronui] išsamios informacijos, kokių priemonių Rusijos kariuomenė imasi, kad suteiktų skubią humanitarinę pagalbą ir užtikrintų saugią civilių evakuaciją, taip pat iš Mariupolio“, – teigiama Kremliaus pranešime.

Atnaujinta 19.43

Kaip pranešė NEXTA, Starokostiantynivo mieste, Ukrainoje, Rusijos karinės pajėgos raketomis apšaudė vietinį aerodromą, praneša Chmelnyckio regiono meras Mykola Melnyčukas.

Anot M. Melnyčuko, per ataką buvo sunaikintos visos miesto administracijos surinktos kuro, tepalų atsargos. Žmonių aukų, pirminiais duomenimis, pavyko išvengti.

M. Melnyčukas prašė žmonių pagalbos – miesto administracija sieks vėl sukaupti degalų ir kuro atsargų.

Atnaujinta 19.05

Nors esama atsargaus optimizmo, kad galima pasiekti taikos susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos, naujas JAV gynybos pareigūno pareiškimas rodo, kad ugnies nutraukimo perspektyvų nėra.

Kaip skelbia „Sky News“, JAV gynybos pareigūno Todo Walterso teigimu, į karinius objektus Ukrainoje Rusijos pajėgos paleido ultragarsines raketas.

Atnaujinta 18.44

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas teigia, kad Rusijos karinis aktyvumas aplink Kyjivą sumažėjo.

Apie tai, kaip skelbia „Sky News“, pranešė premjero atstovas.

„Apie Putiną, jo režimą mes spręsime pagal veiksmus, o ne pagal žodžius“, – tvirtino jis.

Anot B. Johnsono atstovo, Rusijos bombardavimas aplink Kyjivą sumažėjo, tačiau kovos vis dar aktyviai tęsiasi Mariupolyje, rajonuose aplink jį.

„Norime matyti visišką Rusijos pajėgų išvedimą iš Ukrainos“, – tvirtino B. Johnsono atstovas.

Atnaujinta 18.32

Jungtinės Valstijos vis dar abejoja, ar Rusija rimtai įsipareigojusi deryboms su Ukraina, antradienį pareiškė valstybės sekretorius Antony Blinkenas, pasirodžius pranešimų apie pažangą, pasiektą per abiejų kariaujančių šalių delegacijų susitikimą Stambule.

„Nemačiau nieko, kas rodytų, jog yra veiksmingai judama į priekį, nes nematėme jokių tikrai rimtų ženklų“ iš Rusijos, per spaudos konferenciją Maroke sakė A. Blinkenas.

„Viena yra, ką Rusija sako, ir kita – ką daro. Mes susitelkę į pastarąjį dalyką“, – pabrėžė JAV diplomatijos vadovas.

„Ką Rusija daro – tai tolesnis žiaurus elgesys su Ukraina ir jos žmonėmis, ir tai tęsiasi mums kalbant“, – pridūrė A. Blinkenas.

Atnaujina 18.12

Kaip praneša UNIAN, Rusijos kariai pagrobė Ukrainos miesto Hola Prystanės merą Oleksandrą Babyčą. Teigiama, kad jis buvo pagrobtas pirmadienį.

Ukrainos prokuratūra dėl šio įvykio pradėjo tyrimą.

UNIAN skelbia, kad Rusijos kariai O. Babyčą pagrobė, grasydami ginklu. Šiuo metu jis laikomas įkaitu.

Atnaujinta 17.38

Rusijos pajėgos užpuolė aerodromą Chmelnyckio srityje.

Tai paskelbė miesto meras Mykola Melnyčukas. Jis rašė, kad, „laimei, aukų buvo išvengta , bet priešas sunaikino degalų ir tepalų atsargas“.

Atnaujinta 17.22

Maskva: „karinė operacija“ Ukrainoje bus tęsiama

Nors paskelbta apie „karinio aktyvumo“ Kyjivo ir Černihivo regionuose mažinimą, Rusija tęs savo „karinę specialiąją operaciją“. „Ji vyksta griežtai pagal planą“, – antradienį sakė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, ją cituoja agentūra „Interfax“. Uždaviniai ir tikslai esą toliau įgyvendinami.

Taikos derybose tarp abiejų šalių toliau kalbama apie „Ukrainos demilitarizaciją, denacifikaciją“, sakė M. Zacharova. Be galimo Ukrainos neutralumo ir su tuo susijusių saugumo garantijų, taip pat diskutuojama apie „šiandieninės teritorinės realybės“ pripažinimą.

Maskva reikalauja, kad Kyjivas Juodosios jūros Krymo pusiasalį pripažintų Rusijos dalimi, o Luhansko ir Donecko teritorijas nepriklausomomis valstybėmis. Ukraina tai ir toliau kategoriškai atmeta.

Rusijos prezidentas vasario 24 dieną pradėjo karą prieš Ukrainą ir tai, be kita ko, argumentavo siekiu kaimyninę šalį išvaduoti iš menamų „nacionalistų“.

Atnaujinta 17.17

JAV žvalgyba praneša, kad dalis Rusijos kariuomenės traukiasi iš Kyjivo regiono, rašo CNN.

CNN, remdamasi aukšto rango šaltiniais JAV administracijoje, praneša, kad Rusijos bataliono taktinės grupės jau paliko kai kurias teritorijas netoli Ukrainos sostinės. Žvalgyba tai pavadino „dideliu strateginiu pokyčiu“. Tačiau jie perspėjo, kad Rusijos kariuomenė gali ten vėl sugrįžti, jei leis kovos sąlygos.

Atnaujinta 17.08

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad antradienį įvykęs derybų raundas tarp Maskvos ir Kyjivo yra reikšmingiausias nuo derybų pradžios.

Po tris valandas trukusių Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų M. Cavusoglu sakė, kad šios diskusijos yra „reikšmingiausia pažanga nuo derybų pradžios“, Maskvai pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą.

Ministras pridūrė, kad derybos trečiadienį nebus tęsiamos.

Atnaujinta 17.06

Kremlius: dialogas su JAV bet kokiu atveju būtinas

Kremlius sako, kad dialogas tarp Rusijos ir JAV ir toliau reikalingas, nepaisant pastarųjų įtampų dėl prezidento Joe Bideno pasisakymų. J. Bideno „asmeniniai įžeidinėjimai“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu turi „neigiamą įtaką“ abiejų šalių santykiams, antradienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, jį cituoja agentūra „Interfax“. Tačiau dialogas tarp Rusijos ir JAV esą bet kokiu atveju yra būtinas.

„Tai yra ne tik abiejų šalių, bet ir viso pasaulio labui“, – pabrėžė D. Peskovas. Anksčiau ar vėliau Rusijai ir JAV, anot jo, teks kalbėtis, pavyzdžiui, strateginio stabilumo ir saugumo klausimais.

J. Bidenas šeštadienio vakarą sakydamas kalbą Varšuvoje pavadino V. Putiną „diktatoriumi“. Tada jis dar pridūrė: „Dėl Dievo meilės, šitas žmogus negali likti valdžioje.“ Baltieji rūmai netrukus po to pabrėžė, kad tai nėra raginimas nuversti V. Putiną. Šie J. Bideno žodžiai sukėlė pasipiktinimą Rusijoje.

Pirmadienį J. Bidenas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad savo žodžių neatsiima, tačiau tai esą nebuvo raginimas nuversti Rusijos prezidentą.

Bidenas telefonu aptars Ukrainos karą su Europos šalių vadovais

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį per pokalbį telefonu su pagrindiniais Vakarų Europos sąjungininkais aptars Rusijos invaziją į Ukrainą, pranešė Baltieji rūmai.

J. Bidenas 9.15 val. ryto (13.15 val. Grinvičo, 16.15 val. Lietuvos laiku) su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovais surengė pokalbį „naujausiems įvykiams, susijusiems su Rusijos invazija į Ukrainą, aptarti“, – sakė atstovas spaudai.

Atnaujinta 17.02

Ukrainos ir Rusijos derybos Stambule rytoj greičiausiai nebus tęsiamos. Rusijos delegacija parskrido į Maskvą „permąstyti derybų rezultatų“.

Tai pranešė „Telegram“ kanalas „UP“.

„Greičiausiai rytoj derybų tęsinio nebus. Rusai nuskrido pamąstyti“, – rašo kanalas, remdamasis savo šaltiniais.

Atnaujinta 16.57

„Energoatom“ vadovas Petro Kotinas antradienį teigė, kad situacija Černobylio ir Zaporižios atominėse elektrinėse prastėja, rašo UNIAN.

Tai jis pasakė informacinio teletono eteryje.

„Sakyčiau, kad situacija blogėja ir Černobylyje, ir Zaporižios AE“, – sakė K. Kotinas.

Jis paaiškino, kodėl TATENA atstovai, kurie dabar yra Ukrainoje, negali vykti į Černobylio ar Zaporižios atominę elektrinę.

„Manau, kad šiandien jie tokių planų neturi, nes dabar situacija ten labai pavojinga. Ir nei mes, Ukrainos pusė, nei tarptautinės organizacijos, tokios kaip JT, negalime suteikti saugumo garantijų aukšto rango TATENA administratoriams, kurie galėtų ten vykti“, – sakė „Energoatom“ vadovas.

Atnaujinta 16.44

Rivnės regione vietos ugniagesiai vis dar gesina gaisrą, kilusį praėjusią naktį Rusijos raketoms pataikius į naftos sandėlį. Gaisrą gesina 67 ugniagesiai ir 17 technikos vienetų.

Atnaujinta 16.29

Jungtinės Karalystės žvalgybos sukurtas žemėlapis, kuriame vaizduojamos Rusijos karių dislokacijos vietos Ukrainoje.

Atnaujinta 16.20

Rusija keičia savo retoriką dėl vadinamųjų „JAV biolaboratorijų“ Ukrainoje.

Tai pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.

„Retorikos pasikeitimas gali rodyti, kad Rusija nesugebėjo pateikti įrodymų, jog Ukrainos teritorijoje esančiose biologinėse laboratorijose buvo kuriami masinio naikinimo ginklai“, – sakoma pareiškime.

Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba mano, kad visa tai gali reikšti, kad Rusija neturi naujų resursų kurti įtikinamesnę propagandą.

Atnaujinta 15.46

Rusijos derybinės grupės atstovas Vladimiras Medinskis po šiandien Stambule įvykusio Ukrainos ir Rusijos derybų raundo teigė, kad Kyjivo siekiui stoti į Europos Sąjungą Maskva neprieštarauja.

Atnaujinta 15.44

„Rusijos ir Ukrainos derybų rezultatai yra rimtas teiginys, kad „specialioji operacija“ artėja prie pabaigos“, – sakė Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos Tarptautinio komiteto vadovo pirmasis pavaduotojas.

Atnaujinta 15.41

Naujas derybų raundas tarp Ukrainos ir Rusijos delegacijų gali įvykti šiandien arba rytoj, skelbia žiniasklaidos šaltiniai, tačiau oficialiai to nepatvirtino nei Maskvos, nei Kyjivo pusė.

Atnaujinta 15.39

Suomijos saugumo tarnyba perspėja dėl Rusijos kišimosi ir išpuolių

Suomija, svarstydama, ar prisijungti prie NATO karinio aljanso, turi pasiruošti Rusijos kišimuisi ir hibridinėms atakoms, antradienį perspėjo saugumo tarnybos.

Ši Šiaurės Europos šalis turi 1 340 km sieną su Rusija ir nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos liko neprisijungusi prie karinio aljanso, kad neprovokuotų savo rytinės kaimynės.

Tačiau vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą Suomijoje smarkiai išaugo parama stojimui į NATO.

„Visa Suomijos visuomenė turi būti budri dėl Rusijos bandymų daryti įtaką Suomijos sprendimų priėmimui NATO klausimu“, – sakė Suomijos saugumo tarnybos „Supo“ vadovas Anttis Pelttaris.

Antradienį „Supo“ paskelbė atnaujintą terorizmo grėsmės ataskaitą, joje pabrėžiamas „plataus masto Rusijos kišimosi ir neteisėto sekimo“ pavojus, tačiau teigiama, kad nacionalinė terorizmo grėsmė išliko antro lygio, arba „padidėjusi“, pagal keturių balų skalę.

Šį savaitgalį Suomijos prezidentas Saulis Niinisto pareiškė, kad bandymas prisijungti prie NATO gali išprovokuoti Rusijos „įžūlų atsaką“, įskaitant oro erdvės ar teritorijos pažeidimus.

„Supo“ perspėjo Suomijos įmones būti „nuolat budrias“ dėl kibernetinių atakų, galinčių sutrikdyti elektros energijos tiekimą ar kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą, grėsmės.

Suomija anksčiau yra susidūrusi su vadinamąja hibridine Maskvos taktika, pavyzdžiui, pakartotiniais įsiveržimais į oro erdvę arba 1 700 migrantų paleidimu per valstybės sieną 2016 metais.

Anksčiau šį mėnesį transporto institucija „Traficom“ pranešė, kad gavo „daug“ pranešimų iš orlaivių apie GPS trukdžius rytinėje Suomijos dalyje, tačiau negalėjo nustatyti trukdžių šaltinio.

Prezidentas S. Niinisto ne kartą ragino Suomiją „nedvejojant, bet atsargiai“ apsispręsti dėl narystės NATO, jis pabrėžė, kad šį sprendimą turi priimti šalies parlamentas.

Ateinančio mėnesio pradžioje įstatymų leidėjai turėtų gauti Vyriausybės parengtą ataskaitą, kurioje bus išdėstyta stojimo į Aljansą rizika ir nauda, o prieš tai, tikėtina, vyks diskusijos dėl narystės paraiškos pateikimo.

Atnaujinta 14.56

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgų vykdoma pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apsiaustis prilygsta „nusikaltimui žmoniškumui“.

„Tai, ką Rusijos pajėgos daro Mariupoliui, yra nusikaltimas žmoniškumui, vykstantis visos planetos akivaizdoje realiu laiku“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Danijos parlamentą sakė V. Zelenskis.

Jis apkaltino Rusijos pajėgas sprogdinant slėptuves, nors yra žinoma, kad jose slepiasi civiliai gyventojai.

Prezidentas kalbėjo Ukrainos ir Rusijos derybininkams susitinkant derybų Stambule, derybas temdo šokiruojantys kaltinimai, esą ankstesniame derybų rate dalyvavę šalių atstovai galėjo būti apnuodyti.

Rusijos pajėgos laiko apsupusios pietinį Mariupolio miestą, įkalinusios maždaug 160 tūkst. žmonių be maisto, vandens ir medikamentų, ir nuolat jį bombarduoja.

Pasak vieno aukšto rango Ukrainos pareigūno, jau žuvo mažiausiai 5 tūkst. žmonių, tačiau surinkus visų žuvusiųjų kūnus, jų skaičius gali priartėti prie 10 tūkstančių.

Kreipdamasis į Danijos parlamentarus V. Zelenskis taip pat pranešė, kad oficialus žuvusiųjų skaičius dar išaugo, Rusijai smogus regiono vyriausybės būstinei pietiniame Mykolajivo mieste.

„Kiek žinome dabar, septyni žmonės žuvo, 22 buvo sužeisti. Žmonės toliau ieško [dingusiųjų] po griuvėsiais“, – sakė V. Zelenskis.

„Mykolajivas neturėjo jokių karinių ambicijų, Mykolajivo žmonės nekėlė jokios grėsmės Rusijai. Tačiau net ir jie, kaip ir visi ukrainiečiai, tapo Rusijos kariuomenės taikiniais“, – kalbėjo prezidentas.

Atnaujinta 14.51

Stambule antradienį įvyko naujas Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybų raundas. Po derybų Ukrainos parlamentaras ir delegacijos narys Davidas Arachamija pažymėjo, kad pirmoji pergalė yra derybų formato perkėlimas iš Baltarusijos į Turkiją, kurią Ukraina laiko viena iš saugumo garantijas galinčių teikti šalių.

Atnaujinta 14.16

Macronas ir Putinas vėl kalbėsis telefonu

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį vėl kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, remdamasis Eliziejaus rūmais, praneša portalas „Euronews“.

Pasak Eliziejaus rūmų, skambutis vyks 17 val. 30 min. Lietuvos laiku. Jo metu, be kitų karo Ukrainoje klausimų, ketinama aptarti galimą humanitarinę evakuacijos iš apsiausto Mariupolio operaciją.

E. Macronas norėtų šią operaciją pradėti artimiausiomis dienomis ir kaltina Maskvą nepagarba tarptautinei humanitarinei teisei.

Kremlius: Putinas turi visapusišką gyventojų palaikymą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „visapusišką“ šalies gyventojų palaikymą, remdamasis naujos apklausos duomenimis, pareiškė Kremlius.

Teigiama, neva pastaruoju metu Rusijos lyderio palaikymas „išaugo beprecedenčiu mastu“.

Kalbėdamas apie antradienį Stambule vykstančias Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybas, Kremlius tvirtino, kad jau šiandien arba rytoj turėtų paaiškėti, ar pavyko pasiekti pažangos.

Atnaujinta 14.02

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis teigia, kad šaliai padaryta žala siekia apie trilijoną JAV dolerių, o BVP smuko 35 proc.

Atnaujinta 13.51

Internete pasirodė vaizdo įrašas su sugriautu Mykolajivo karinės srities administracijos pastatu, jis nukentėjo nuo Rusijos karių atakos. Po griuvėsiais rasti 3 žmonių kūnai, neatmetama, kad žuvusiųjų gali būti daugiau.

Anksčiau buvo pranešta, kad kovo 29-osios rytą Rusijos kariai vėl smogė Mykolajivo miestui.

Valstybinės pagalbos tarnybos duomenimis, apšaudžius devynių aukštų administracinį pastatą, „buvo sunaikinta centrinė pastato dalis nuo 9 iki 1 aukšto“.

„Valstybinės pagalbos tarnybos padaliniai iš griuvėsių išlaisvino ir medikams perdavė 9 sužeistus žmones. Gelbėjimo operacijose dalyvavo 56 žmonės“, – pranešė Ukrainos valstybinės pagalbos tarnyba.

Atnaujinta 13.29

Nuo kovo 11 d. viešumoje nesirodęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį buvo parodytas Rusijos televizijų reportažuose. Kalbėdamas Rusijos pareigūnų susitikime, kurį transliavo kanalas „Rosija 24“, S. Šoigu aiškino, kad neva Rusijos „specialiosios operacijos“ (kaip ją vadina Vladimiras Putinas) pirmasis etapas buvo baigtas, o dabar Rusija sutelks visas jėgas į pagrindinį tikslą – tariamai okupuoto Donbaso regiono „išvadavimą“.

Atnaujinta 13.04

Ukrainos pajėgos skelbia prie Charkivo nukovusios Rusijos 200-osios motorizuotosios šaulių brigados vadą plk. Denisą Kurilą. Rusija šios informacijos nepatvirtina.

Atnaujinta 12.43

Nauja autobusų kolona išvyko į Berdianską, ten evakuojami keli tūkstančiai Mariupolio gyventojų.

Antradienį iš Zaporižios į Berdianską išvyko nauja 34 autobusų evakuacijos kolona.

Iš viso į Zaporižią jau evakuota daugiau nei 75 000 mariupoliečių. Visiems žmonėms buvo suteikta reikiama pagalba – maistas, vaistai, būtiniausi daiktai, taip pat pagalba įsikuriant.

Atnaujinta 12.40

Rusija „atideda“ karinę tarnybą IT specialistams

Rusija antradienį laikinai atleido jaunus IT darbuotojus nuo karinės tarnybos, mat Maskvai pradėjus karinę operaciją Ukrainoje iš šalies išvyko daug programuotojų.

Karinė tarnyba Rusijoje privaloma vyrams nuo 18 iki 27 metų. Daugelis bando išvengti tarnybos naudodamiesi medicininėmis ar švietimo išimtimis, o kai kurie tiesiog ignoruoja šaukimą.

27 metų ir jaunesni vyrai, dirbantys IT įmonėse, gali gauti karinės tarnybos „atidėjimą“, teigiama viename Vyriausybės portale paskelbtame potvarkyje. Jie taip pat turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir bent vienus metus būti išdirbę IT įmonėje.

Dekrete sakoma, kad įmonės, siekiančios atidėti karinę tarnybą savo darbuotojams, iki gegužės 1 d. turi išsiųsti jų sąrašą atitinkamoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad studentai, turintys daugiau nei 60 dalykų universitetinį išsilavinimą, gali prašyti tos pačios išimties. Tai liečia, be kitų, matematikos, taikomosios informatikos ir radijo inžinerijos studijas.

„Svarbu, kad IT sektoriaus plėtros tempai mūsų šalyje nelėtėtų net ir taikant sankcijas“, – sakoma Rusijos ministro pirmininko Michailo Mišustino pranešime.

Vasario 24 dieną Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje prasidėjus, daugybė jaunų rusų pabėgo iš šalies. Rusijos elektrotechnikos įmonių asociacijos vadovas Sergejus Plugotarenka praėjusią savaitę parlamento žemiesiems rūmams sakė, kad jau išvyko iki 70 tūkst. jų.

Atnaujinta 12.30

Rusija teigia, kad, nepaisydama taikos derybų, karo veiksmų Ukrainoje nestabdys

Rusija teigia, kad, nepaisydama šiuo metu Stambule vykstančių taikos derybų, karo veiksmų Ukrainoje nestabdys.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos tęsia specialiąją karinę operaciją“, – Rusijos gynybos ministerijos atstovą Igorį Konašenkovą cituoja naujienų agentūra „Interfax“. Pasak jo, nuo pirmadienio per Rusijos antskrydžius esą sunaikinti 68 ukrainiečiams priklausę kariniai objektai, tarp jų – priešlėktuvinės gynybos sistemos, du amunicijos ir trys degalų sandėliai bei trys dronai.

Šios informacijos nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Rusijos gynybos ministerija kartu patvirtino, kad vėlų pirmadienio vakarą raketomis buvo smogta degalų saugyklai Rivnės srityje. Ministerijos teigimu, ten laikyti degalai buvo skirti Ukrainos karinei technikai Kyjivo priemiesčiuose.

Atnaujinta 12.19

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasiūlė pasaulio valstybėms kriminalizuoti Z simbolį, kuriuo išreiškiama parama Rusijos sukeltam karui Ukrainoje.

I call on all states to criminalize the use of the ‘Z’ symbol as a way to publicly support Russia’s war of aggression against Ukraine. ’Z’ means Russian war crimes, bombed out cities, thousands of murdered Ukrainians. Public support of this barbarism must be forbidden.

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 29, 2022

Atnaujinta 12.11

Abramovičius dalyvauja taikos derybose

Rusijos milijardierius Romanas Abramovičius prisijungė prie Rusijos ir Ukrainos akis į akį derybų Stambule, dpa sakė Turkijos prezidentūros pareigūnas.

„Chelsea“ futbolo klubo savininkas, kuriam taikomos Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos sankcijos kaip dalis Vakarų atsako į Rusijos invaziją į Ukrainą, į renginio vietą atvyko su Rusijos delegacija, sakė pareigūnas.

Pranešama, kad R. Abramovičius buvo vienas iš kelių žmonių, kurie po ankstesnio derybų rato patyrė apsinuodijimo simptomų.

Atnaujinta 11.49

Černihive Rusijos pajėgos pražudė apie 400 civilių, pranešė miesto meras.

Atnaujinta 11.41

Ukraina antradienį pranešė, kad vėl atidaro humanitarinius koridorius civiliams evakuoti iš karo nuniokotų regionų, po to, kai išvakarėse Kyjivas pareiškė laikinai stabdantis evakuaciją dėl galimų Rusijos pajėgų „provokacijų“.

„Šiandienai sutarta dėl trijų humanitarinių koridorių“, – vaizdo žinutėje platformoje „Telegram“ sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Pirmasis koridorius eis iš subombarduoto Mariupolio į Zaporižios miestą. Jis bus skirtas evakuacijai privačiais automobiliais, sakė vicepremjerė. Šiuo koridoriumi galės pasinaudoti ir Mariupolio gyventojai, jau pasiekę Berdiansko miestą.

Antrasis koridorius eis iš Rusijos kariuomenės užimto Melitopolio miesto į Zaporižią.

Trečiasis koridorius į Zaporižią eis iš Enerhodaro miesto, kur įsikūrusi rusų pajėgų užimta Zaporižios atominė jėgainė.

Pirmadienį civilių evakuacija buvo sustabdyta Ukrainai pareiškus, jog žvalgybos pranešimai rodo, kad invazinės rusų pajėgos planuoja atakuoti humanitarinius koridorius.

Pirmadienį I. Vereščuk skelbė, kad Ukrainos „žvalgyba pranešė apie galimas okupantų provokacijas humanitarinių koridorių maršrutuose“, todėl saugumo sumetimais jie nebuvo atidaryti.

Atnaujinta 11.24

Antradienį į Mariupolį evakuoti civilių vyksta 34 autobusai, pirmadienį iš Berdiansko buvo evakuota 880 Mariupolio gyventojų, nurodė ukrainiečių institucijos.

Atnaujinta 10.57

Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos artilerija pataikė į Mykolajivo administracijos pastatą, dauguma iš iki 100 jame buvusių žmonių sėkmingai išsigelbėjo, praneša miesto administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad šalies pajėgos sunaikino 123 ukrainiečių lėktuvus, 311 dronų, 1738 tankus, 181 raketų paleidimo sistemą, per praėjusią naktį sudavė smūgius 68 kariniams taikiniams Ukrainoje. Šios informacijos patikrinti neįmanoma.

Atnaujinta 10.43

Stambule susitiko Ukrainos ir Rusijos delegacijos, prasidės jų derybos.

Atnaujinta 09.06

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos duomenimis, Ukrainos pajėgos vykdo kontratakas į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, taip pat ir Irpinės, Bučos, Hostomelio kryptimis. Atakos buvo sėkmingos, privertė Rusijos pajėgas atsitraukti, tačiau jos vis dar yra gana arti, kad galėtų smogti sostinei.

Mariupolį toliau kontroliuoja ukrainiečiai, nors Rusijos pajėgos vykdo intensyvias atakas. Kitur Rusijos pajėgos bando persiorganizuoti ir išlaikyti esamas pozicijas.

Atnaujinta 08.56

„Financial Times“: Rusija nebereikalauja denacifikacijos, demilitarizacijos ir leistų Ukrainai stoti į ES

Rusija derybose nebereikalauja, kad Ukraina būtų „denacifikuota“, ir yra pasirengusi leisti Kyjivui prisijungti prie Europos Sąjungos, jei šalis karinėje plotmėje bus neutrali. Tai leidiniui „Financial Times“ sakė 4 su derybų eiga supažindinti šaltiniai.

Atnaujinta 08.38

Nuo Rusijos pradėto karo pradžios į Ukrainą grįžo virš 510 tūkst. žmonių, apie 75–80 proc. iš jų yra vyrai, teigia Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos vadas Andrejus Demčenko.

Atnaujinta 07.52

Ukrainos pajėgos atstūmė Rusijos karius per 40–60 km nuo Kryvyj Riho prieigų, praneša Aukščiausioji Rada. Ukrainiečiai taip pat išlaisvino kelias gyvenvietes kitur Chersono regione.

Ukrainos delegacija jau atvyko į Stambulą derybų.

Atnaujinta 07.44

„Amnesty International“: Rusija Ukrainoje „kartoja“ karą Sirijoje

Rusijos veiksmai jos užpultoje Ukrainoje panašūs į jos veiksmus Sirijos kare, antradienį pareiškė „Amnesty International“. Organizacija susirūpinusi dėl „karo nusikaltimų“, didėjančio civilių aukų skaičiaus jau mėnesį tęsiantis Maskvos invazijai.

„Tai, kas vyksta Ukrainoje, pakartoja tai, ką matėme Sirijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė pasaulinės žmogaus teisių organizacijos generalinė sekretorė Agnes Callamard. Ji kalbėjo Johanesburge, pristatydama grupės metinę ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje. „Esama tyčinių atakų prieš civilinę infrastruktūrą“, – sakė ji, kaltindama Rusiją humanitarinius koridorius pavertus „mirties spąstais“. „Matome tą patį, ką Rusija darė Sirijoje“, – teigė A. Callamard.

„Amnesty“ direktorė Rytų Europoje ir Azijoje Marie Struthers per spaudos konferenciją Paryžiuje sakė, kad tyrėjai Ukrainoje dokumentavo, kad naudojama tokia pati taktika kaip Sirijoje ir Čečėnijoje, įskaitant atakas prieš civilius, naudojami ir pagal tarptautinę teisę draudžiami ginklai.

Palyginusi apgultą Mariupolį su Sirijos Alepo miestu, kurį nušlavė prezidentas Basharas al Assadas, padedamas Rusijos oro pajėgų, A. Callamard sakė, kad „šiuo metu matomas karo nusikaltimų augimas“.

Rusija buvo pagrindinė Sirijos Vyriausybės rėmėja 2011 m. kovo mėnesį prasidėjusiame kare.

Dėl Rusijos „įžūlumo“ A. Callamard kaltino „paralyžiuotą tarptautinę sistemą“ ir institucijų, įskaitant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, „gėdingą neveiksnumą“. „JT Saugumo Tarybą būtų tinkamiau vadinti JT nesaugumo taryba“, – sakė ji ir pridūrė, kad ji jau ne kartą nesugebėjo „veikti adekvačiai žiaurumų akivaizdoje“ tokiose vietose kaip Mianmaras, Afganistanas ir Sirija.

Atnaujinta 07.10

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, šalies kariuomenė sėkmingai atremia Rusijos pajėgų veržimąsi visomis kryptimis, kai kur vykdomos kontratakos. Rusija vykdo atakas prieš ukrainiečių kuro talpyklas, taip norėdama sukurti logistinių iššūkių ir humanitarinių krizių.

Kyjivo, Zaporižios, Černihivo, Chersono ir Charkivo regionuose rusų pajėgos terorizuoja vietos gyventojus, grobia civilius, plėšikauja – nurodo Ukrainos generalinis štabas.

Per praėjusią dieną Ukrainos pajėgos atrėmė 7 atakas Donecko ir Luhansko kryptimis, sunaikino 12 tankų, 10 pėstininkų kovos mašinų, 3 kitas mašinas; sudavė 17 oro smūgių ir pataikė į 8 lėktuvus, 4 bepiločius orlaivius, 2 sparnuotąsias raketas; smūgiavo į Rusijos sutelktas pajėgas, amuniciją; nukovė rusų karių.

Atnaujinta 07.00

Kremliaus atstovas: Rusija neketina panaudoti branduolinių ginklų Ukrainos kare

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija neketina panaudoti branduolinių ginklų kare prieš Ukrainą.

„Niekas negalvoja naudoti (...), nėra net minties panaudoti branduolinius ginklus“, – pirmadienį interviu JAV visuomeniniam transliuotojui PBS sakė D. Peskovas.

Atnaujinta 06.45

Ukrainos užsienio reikalų ministras pataria derybininkams „nevalgyti ir negerti“

Dmytro Kuleba perspėjo žmones „nevalgyti ir negerti“ derantis su Rusija, nes įtariama, kad Romanas Abramovičius nukentėjo nuo apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis, skelbia „Sky News“.

Rusija ir Ukraina šiandien surengs pirmąsias taikos derybas akis į akį per dvi savaites.

„Visiems, vykstantiems į derybas su Rusijos Federacija, patariu nieko nevalgyti ir negerti. Ir, pageidautina, nelieskite jokio paviršiaus.

Tai pirma. Antra, visos šios istorijos – kažkas kažkur girdėjo, kažkokie šaltiniai – dabar tokių daug, nes visi ištroškę naujienų, sensacijų“, – teigė ministras.

Atnaujinta 06.30

Ukrainos atstovai atvyko į Stambulą, čia antradienį ryte vyks derybos su Rusijos atstovais, skelbia BBC.

Atnaujinta 05.16

Ukrainos Černobylio atominės elektrinės darbuotojai praneša, kad Rusijos kariai, užimdami jėgainę, galėjo gauti milžinišką radiacijos dozę. Anonimiškai duodami interviu agentūrai „Reuters“ darbuotojai teigia, kad kariai automobiliais važiavo per labiausiai užterštą zoną – Raudonąjį mišką, čia jie sukėlė radioaktyvių dulkių debesis, be to, nedėvėjo jokios antiradiacinės įrangos. Anot jėgainės darbuotojų, tai – savižudybė.

Raudonasis miškas – greta Černobylio atominės elektrinės esanti teritorija, ji yra gavusi daugiausia radiacijos. Milžiniškas radiacijos kiekis lėmė medžių nykimą, miškas tapo rusvai raudonos spalvos. Taip pat Černobylio personalas pasakoja, kad rusų kariai, su kuriais jie kalbėjosi, nežinojo nei jėgainės istorijos, nei kur jie yra.

Atnaujinta 04.17

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ kaltina Rusiją vykdant karo nusikaltimus Ukrainos Mariupolio mieste. Organizacija praneša netrukus apie tai paskelbsianti nuodugnią ataskaitą. Nevyriausybininkų teigimu, Rusija kartoja tai, kas vyko Sirijoje. Anot organizacijos, Maskva humanitarinius koridorius paverčia „mirties spąstais“.

Atnaujinta 03.53

Rivnės srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kovalis praneša, kad naftos bazės apšaudymas neturėjo įtakos cheminiam ar radiaciniam fonui. Pasak jo, įvykio vietoje dirba gelbėtojai. Rivnės naftos sandėlis Rusijos pajėgų atakuotas vakar.

Prieš kelias dienas Ukraina pranešė, kad pastaruoju metu Rusija taikosi į Ukrainos naftos ir maisto atsargas.

Atnaujinta 02.54

Savo naujausiame vaizdo kreipimesi Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ragina neatsipalaiduoti. Prezidentas sako, kad nors Ukrainos pajėgos atgauna teritorijų kontrolę, džiaugtis dar per anksti. Jo teigimu, net jei Rusijos pajėgų nuostoliai siektų 90 procentų – jiems tai nebūtų argumentas sustoti. Anot Zelenskio, situacija išlieka labai sudėtinga, Ukrainai reikia ginklų ir kantrybės

„Šiandien turime gerų žinių – mūsų gynėjams geriau sekasi Kyjivo regione, jie atgauna teritorijų kontrolę. Tačiau dar per anksti kalbėti apie saugumą. Rusijos pajėgos kontroliuoja Kyjivo šiaurę. Jie čia turi resursų, karių. Černihivo, Sumų, Charkivo regionuose, Donbase, pietų Ukrainoje padėtis išlieka labai įtempta ir sudėtinga. Iki šiandienos žuvo 143 vaikai. Mariupolis apsiaustas. Todėl situaciją reikia vertinti išmintingai. Turime kovoti ir turime būti kantrūs. Šiuo metu negalime leisti emocijoms imti viršų. Kad neperdegtumėm“, – kalbėjo jis.

Jis taip pat teigia pirmadienį kalbėjęsis su šalių partnerių lyderiais ir pasakęs, kad labai svarbu padidinti spaudimą sankcijomis Rusijai. V. Zelenskis pabrėžia, kad jei sankcijų paketai yra silpni arba neveikia pakankamai, jei juos pavyksta apeiti, tai Rusijos vadovybei sukuria pavojingą iliuziją, kad jie gali ir toliau sau leisti tai, ką daro dabar.

Prezidentas pabrėžia, kad už tai ukrainiečiai moka savo gyvybėmis. Jis teigia, kad šiuo metu buriama ekspertų grupė, kuri jau šią savaitę pradės analizuoti sankcijas. Anot V. Zelenskio, griežtos ir veikiančios sankcijos turėtų būti viso demokratinio pasaulio tikslas.

Atnaujinta 02.09

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas kalbėdamasis telefonu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu darsyk patikino visiškai remiantis Ukrainą. B. Johnsono atstovai teigia, kad per pokalbį aptarta humanitarinė padėtis Mariupolyje, didesnis pagalbos tiekimas.

B. Johnsonas pokalbio metu taip pat pakartojo, kad Jungtinė Karalystė ne tik išlaikys, bet ir stiprins ekonominį spaudimą Putino režimui.

Atnaujinta 01.42

Ukrainos parlamentarė Inna Sovsun sako, kad žmonės pesimistiškai vertina Rusijos ir Ukrainos taikos derybas. Šiandien, antradienį, dar vienas derybų raundas turėtų įvykti Stambule. Visgi, anot parlamentarės, situaciją greičiausiai pavyks išspręsti tik karinėmis priemonėmis.

Jos teigimu, šiuo metu bet kokie sandoriai su Rusija „keltų pavojų Ukrainos teritoriniam vientisumui“. Ji pabrėžia, kad norint laimėti šį karą Ukrainai reikia daugiau ginklų.

Atnaujinta 00.28

Visoje Ukrainoje sutriko interneto ryšys. Daugiausia problemų kyla „Ukrtelekom“ naudotojams. Mobiliojo ryšio problemų nebuvo fiksuojama. Vėliau Ukrainos valdžios institucijos paskelbė, kad vyko galinga kibernetinė ataka prieš Ukrainą, ji buvo nukreipta į IT infrastruktūrą. „Nexta“ skelbia, kad kibernetinė ataka prieš „Ukrtelekom“ buvo neutralizuota.