31-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Rusijos puolimas didžiojoje dalyje miestų ir toliau stringa, Kyjivo gynėjai stumia priešo pajėgas iš kai kurių sostinės priemiesčių. Nors Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas teigė, kad Rusija ir Ukraina padarė tam tikrą derybinę pažangą kai kuriais svarbiais klausimais, abi valstybės vėliau šią informaciją paneigė ir teigė, kad derybų procesas išlieka „sudėtingas“.
Sudėtingiausia padėtis ir toliau išlieka pietiniame Mariupolyje, ten, Ukrainos teigimu, tebėra įstrigę beveik 100 tūkstančių žmonių.
JT duomenimis, per pirmąjį Rusijos Ukrainoje sukelto karo mėnesį jau žuvo 1 035 civiliai ir dar 1 650 sužeista. Tikrasis žuvusių civilių skaičius veikiausiai yra didesnis.
Ukrainos pajėgos nukovė Rusijos 49-osios armijos vadą generolą leitenantą Jakovą Rezancevą.
Rusijos pajėgos nuosekliai stumiasi Mariupolyje, ketvirtadienį jos įžengė į centrinę miesto dalį, rodo „Institute for the Study of War“ (ISW) analitinio centro atliktas tyrimas.
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 135 vaikai, remdamasis ukrainiečių generaline prokuratūra, praneša portalas „Ukrinform“. Pasak prokuratūros, sužeisti dar 184 vaikai.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį pasirodė informacija, kad Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas per artimiausias 48–72 valandas kalbėsis su V. Putinu dėl padėties Ukrainoje ir sieks padėti žmonėms palikti apgultą Mariupolio miestą.
E. Macronas teigė, kad koordinuoja bendras pastangas su Graikija ir Turkija ir tikisi įtikinti Rusiją leisti žmonėms evakuotis, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Penktadienį iš apgulto Mariupolio miesto evakuotas 7 331 žmogus.
TRISDEŠIMT PIRMOJI RUSIJOS AGRESIJOS UKRAINOJE DIENA
- Šeštadienį laukiama lenkijoje viešinčio JAV prezidento Joe Bideno kalbos, kurioje jis kalbės apie karo Ukrainoje tolimesnę eigą;
- Rusijos karinės pajėgos artimiausiu metu nesiruošia šturmuoti Kijivo, tai BBC teigė aukšto rango Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) pareigūnas;
- Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ES viršūnių susitikime pasiūlė nutraukti vizų išdavimą Rusijos piliečiams taikant Maskvai naujas sankcijas;
- Rusijos pajėgos, tik antrą kartą nuo karo pradžios patikslindamos savo žuvusių karių skaičių, nurodė, kad jis pasiekė 1 351;
- Rusijos kariuomenė penktadienį paskelbė, kad pirmasis jos kampanijos etapas baigėsi ir dabar kariai sutelks dėmesį į rusakalbio Ukrainos rytinio Donbaso regiono „išlaisvinimą“;
- Rusija pareiškė sunaikinusi didžiausią likusį Ukrainos kariuomenės kuro rezervuarą Kalynivkoje Kyjivo pakraštyje, panaudojusi jūrų pajėgų paleistas sparnuotąsias raketas;
- JAV duomenimis, nuo karinės invazijos pradžios į Ukrainą Rusijos karinės pajėgos paleido 1250 raketų;
- Mariupolio mero patarėjas teigia, kad kovo 16 d. Rusijai susprogdinus teatrą žuvo apie 300 žmonių, o apie 600 išgyveno;
- Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Poltavos srities policija iš vietos gyventojų konfiskavo 11 tankų;
Apie penktadienio dienos ir šeštadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.
Atnaujinta 01.46
Naujausiame vaizdo kreipimesi Ukrainos prezidentas pareiškė, kad vienintelis atsakas į jo šalį įsiveržusiai Rusijos kariuomenei yra ir bus neapykanta ir panieka. Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad Ukrainą vienija noras gyventi laisvai ir savarankiškai, todėl šios šalies žmonės toliau kovos visomis išgalėmis.
„Atsakymas Rusijos kariuomenei bus vienas – neapykanta ir panieka. Ir mūsų Ukrainos ginkluotosios pajėgos neišvengiamai ateis. Būtent todėl paprasti Ukrainos valstiečiai paima į nelaisvę ant mūsų žemės krentančius numuštų rusų lėktuvų pilotus. Todėl mūsų „traktorių kariai“ – ukrainiečių ūkininkai - nutempia rusišką techniką laukuose ir atiduoda mūsų ginkluotosioms pajėgoms. (...) Dabar okupantai palieka juos mūsų žemėje ir tiesiog pabėga... Tiesą sakant, jie elgiasi teisingai. Nes jiems geriau pabėgti nei mirti. Ir kitų alternatyvų nėra ir nebus“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad du kartus kalbėjosi su Lenkijos vadovu apie ukrainiečių karo pabėgėlius šalyje ir pagalbą ginklais. Zelenskis dar kartą pakartojo, kad Europos šalys turi didinti savo paramą Ukrainai.
Atnaujinta 01.06
Aktorius ir režisierius Seanas Pennas paragino Oskarų laureatus protestuoti ir boikotuoti apdovanojimus, jei Ukrainos prezidentas nebus įtrauktas į renginio programą.
Interviu CNN amerikiečių aktorius pareiškė pats sunaikinsiantis savo dvi Oskarų statulėles, jeigu Volodymyras Zelenskis nebus pakviestas sakyti kalbos renginyje. Kiek anksčiau pranešta, kad Seanas Pennas ruošia dokumentinę juostą, kurioje ketina atskleisti, kaip atrodo Rusijos invazija į Ukrainą.
Atnaujinta 01.05
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Čiavušolu teigia, kad Rusijos oligarchai, kuriems Vakarų šalys taiko sankcijas, gali ir toliau užsiimti verslu Turkijoje, jei jie laikosi tarptautinės teisės. Tai jis pareiškė Kataro Dohos forume.
Šią savaitę Turkijoje prisišvartavo dvi Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui priklausančios superjachtos.
Atnaujinta 00.54
Zaporižioje, Dnipre, Kharkive ir kituose miestuose aidi oro pavojaus sirenos.
Atnaujinta 00.45
Šį vakarą buvo pranešta apie sprogimus Ukrainos vakarinėje Voluinės srityje, sako ten esančios regioninės karinės administracijos vadovas.
Sprogimai buvo girdėti apie 21 val. vietos laiku po to, kai iš Baltarusijos teritorijos buvo paleistos keturios iš oro paleidžiamos raketos, teigia Jurijus Pohuliako.
„Trys iš keturių raketų buvo numuštos danguje virš Voluinės“, – sakė jis.
CNN negalėjo iš karto patvirtinti pranešimo.
Voluinės sritis yra šiaurės vakarų Ukrainos kampe ir ribojasi su NATO nare Lenkija ir Rusijos sąjungininke Baltarusija.
Atnaujinta 00.43
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) išreiškė susirūpinimą dėl Černobylio atominės elektrinės darbuotojų gerovės, nes elektrinėje beveik savaitę nevyksta darbuotojų rotacija, rašo BBC.
TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi teigia, kad susirūpinimą kelia darbuotojų negalėjimas reguliariai keistis ir grįžti į savo namus pailsėti.
Anksčiau šį mėnesį R. Grossi pabrėžė, kad darbuotojų gebėjimas atlikti savo užduotis be pernelyg didelio spaudimo yra vienas iš „septynių būtinų branduolinės saugos ramsčių“.
Atnaujinta 00.39
Naujausioje žvalgybos duomenų atnaujinime JK gynybos ministerija nurodė: „Rusijos oro ir raketų pajėgos ir toliau smogia taikiniams visoje Ukrainoje, įskaitant daugelį taikinių tankiai apgyvendintose civilinėse vietovėse“.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 26 March 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 26, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/2dKEwcCB4E
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/EHVWIjfnAT
Atnaujinta 00.05
Per Rusijos apšaudymą apgadintas Ukrainos Charkivo priemiesčiuose esantis Holokausto memorialas.
Tai šeštadienį pranešė portalas „KharkivToday“. Jis nenurodė, kada surengtas šis smūgis.
Drobickij Jaro memorialas skirtas atminti nacių okupacijos metu 1941–1942-aisiais netoli Charkivo nužudytus 6 000–20 000 žydų ir sovietų kalinių.
Per kautynes Ukrainoje apgadinta ir daugiau Charkive esančių memorialų.
Atnaujinta 23.05
Ukrainos prezidento biuro atstovas Kyrylo Tymošenko teigia, kad šiandien iš šalies pavyko evakuoti per penkis tūkstančius du šimtus civilių. Dauguma jų – iš rusų pajėgų apsiausto Mariupolio. Šiandien skelbta, kad šalyje turėtų būti atverta mažiausiai 10-imt humanitarinių koridorių. Vakar pavyko evakuoti daugiau nei 7-is tūkstančius civilių.
Atnaujinta 22.26
Šeštadienį Rusija okupavo Slavutyčiaus miestą Ukrainos šiaurėje, netoli Kyjivo ir Pripetės. Tai vakare patvirtino miesto meras. Jo teigimu, Rusijos kariai nužudė tris civilius gyventojus.
Slavutyčiaus mieste gyvena apie 25 tūkstančius gyventojų.
Atnaujinta 21.31
Šeštadienį Ukrainos miestui Lvivui smogusios raketos buvo paleistos iš Rusijos aneksuoto Krymo, miesto merą Andrijų Sadovyjų cituoja portalas „Sky News“.
Pasak jo, smūgiai nepareikalavo aukų. Lvivo srities gubernatoriaus Maksymo Kozystkio teigimu, atakų metu pataikyta į gynybos objektą ir degalų saugyklą.
Atnaujinta 21.20
Ukraina šeštadienį pranešė, kad jos pajėgos atsikovojo netoli Rusijos sienos esantį Trostjaneco miestą.
„Nuo Rusijos okupacinių pajėgų išvaduotas Sumų srityje esantis Trostjaneco miestas, – pranešė Ukrainos gynybos ministerija, cituodama šalies 93-iąją brigadą. – Rusijos kariuomenė pabėgo iš Trostjaneco, palikdama savo ginklus, įrangą ir amuniciją.“
Trostjanecas, kuriame prieš karą gyveno maždaug 20 000 žmonių, išsidėstęs Ukrainos rytuose tarp Sumų ir Charkivo miestų. Po Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją jis buvo vienas pirmųjų miestų, kuriuos užėmė Maskva.
Atnaujinta 21.14
Beveik pusė 18–55 metų ukrainiečių yra pasiryžę ginti savo šalį nuo Rusijos, rodo šeštadienį paskelbti apklausos rezultatai.
Apie 70 proc. vyrų ir 30 proc. moterų yra pasiryžę imtis ginklų, rodo apklausa, kurią atliko Oslo taikos tyrimų institutas (PRIO) ir apklausų centras „Sapiens“. Kovo 9–12 dienomis vykusioje internetinėje apklausoje dalyvavo daugiau kaip 1 000 ukrainiečių, pagal savo amžių galinčių kovoti už savo šalį. Pusė jų buvo vyrai, pusė – moterys.
49 proc. respondentų sutiko su teiginiu: „Jei karas tęsis, prisidėsiu prie pasipriešinimo prisijungdamas prie tiesioginių kovos veiksmų atviruose mūšiuose su Rusijos ar prorusiškomis pajėgomis“. Tuo metu apie 47 proc. apklausos dalyvių teigė esantys pasiryžę „prisidėti prie pasipriešinimo prisijungdami prie tiesioginių kovos veiksmų įtvirtintose Ukrainos pajėgų gynybinėse pozicijose“.
80 proc. žmonių nurodė esantys pasirengę „prisidėti prie pasipriešinimo teikdami nekarinę paramą Ukrainos pajėgoms (pvz., tiekdami maistą, informaciją ar amuniciją)“. Dar 75 proc. respondentų nurodė galintys „savanoriauti ir taip padėti nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams (pvz., rūpintis sužeistais civiliais ir kariais)“.
Apklausos metu vienas iš penkių žmonių teigė patyrę tiesiogines Rusijos ar prorusiškų pajėgų atakas. Būtent šie žmonės buvo labiausiai pasiryžę prisijungti prie pasipriešinimo.
Atnaujinta 21.14
Rusijos kariuomenė apšaudo Charkive esantį branduolinių tyrimų centrą, praneša Ukrainos Aukščiausioji Rada. Pasak jos, dėl vykstančių karo veiksmų sunku įvertinti įstaigai padarytą žalą.
Atnaujinta 19.57
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas šeštadienį atkreipė dėmesį, kad Rusija invazijos Ukrainoje metu naudoja Baltarusijos infrastruktūrą.
„Rusijos okupantai ir toliau aktyviai naudoja Baltarusijos transporto tinklą. Išaugo karinių krovinių, gabenamų oro transportu iš Rusijos, skaičius“, – pažymima pranešime.
Atnaujinta 19.42
Nuo karo pradžios Ukrainoje per Rusijos karių smūgius jau apgadinta ar sunaikinta beveik 60 pamaldų vietų, praneša ukrainiečių pareigūnai.
Religiniais reikalais besirūpinanti institucija iki šiol suskaičiavo iš viso 59 pamaldų vietas, kurios buvo apšaudytos. Anot ataskaitos, ypač didelių nuostolių patyrė Ukrainos ortodoksų bažnyčia.
Atnaujinta 19.36
Lvivo meras Andrijus Sadovis pateikė daugiau informacijos apie mieste įvykusią raketų ataką.
„Po to, kai miestas vėl buvo apšaudytas, buvo padaryta didelė žala infrastruktūros objektams. Gyvenamieji namai neapgadinti. Tęsiamas gaisro gesinimas. Vietoje dirba tarnybos“, – paskelbė jis feisbuke.
Atnaujinta 19.28
Ukraina palaiko ryšį su Pranūzija dėl galimybės evakuoti Mariupolio gyventojus. Šio Rusijos pajėgų apsiausto miesto meras pranešė apie tai kalbėjęsis su prancūzų ambasadoriumi Ukrainoje. Prezidentas Emenuelis Makronas taip pat patvirtino, kad artimiausiu metu kalbėsis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl galimybės padėti maždaug šimtui tūkstančių Mariupolio gyventojų. Pasak britų transliuotojo BBC, prie evakuacijos planų taip pat prisideda Graikija bei Turkija, nors daugiau detalių apie jų vaidmenį nepatekiama.
Atnaujinta 19.14
Raketos ir vėl atakuoja miestą, feisbuke paskelbė Lvivo meras Andrijus Sadovis.
Po pietų oro atakos metu užfiksuoti du arba trys smūgiai raketomis, po atakų užsidegė naftos bazė. Kol kas žinoma apie sužalotus 5 asmenis, praneša vietos valdžia. Gyventojų namai nenukentėjo, tačiau mieste matomi dūmai.
Smurtas lig šiol beveik nebuvo palietęs Lvivo, todėl jis pritraukia žmones, bėgančius iš miestų, kuriuos jau kelias savaites yra smarkiai bombarduoja Rusija – pavyzdžiui, iš Ukrainos šiaurės rytuose esančio Charkivo.
Lvivas yra vos už 70 km nuo sienos su Lenkija, kur šiuo metu lankosi JAV prezidentas Joe Bidenas. Savo vizitu jis siekia pademonstruoti paramą šiai NATO narei, į antrą mėnesį įžengus Maskvos puolimui prieš Ukrainą.
Atnaujinta 19.06
Rusija Avdijivkos miestelyje Ukrainos rytuose šiandien panaudojo baltojo fosforo bombas, UNIAN pranešė Donecko srities vadovas ir Kramatorsko meras Pavelas Kirilenko.
Naudoti šį ginklą – karo nusikaltimas, jau anksčiau tuo kaltinta Rusija įtarimus neigia.
Atnaujinta 18.47
Po raketų atakos Lvove dega naftos bazė, patvirtino miesto meras Andrejus Sadovojus. Jis pranešė, kad gevnamieji amai nenukentėjo.
Atnaujinta 18.31
Iš Mariupolio ligoninės prievarta iškeldinti gydytojai ir pacientai, praneša UNIAN, cituodamas Mariupolio miesto tarybą.
Tai iš viso 700 žmonių.
„Liudininkai sako, kad okupantai prievarta išgabeno medikus, pacientus ir kitus Mariupolio gyventojus nežinoma kryptimi, jie slėpėsi nuo atakų“, – praneša vietos valdžia.
Iki šiol Ukrainos valdžia ne kartą pranešė apie šio miesto gyventojus, prievarta vežamus į stovyklas Rusijoje, ten jie įpareigojami likti Rusijoje ir čia dirbti.
Atnaujinta 17.57
Lvivo oro atakos metu užfiksuoti du smūgiai raketomis, taip pat nepasitvirtino pirminė informacija apie nukentėjusius civilinės infrastruktūros objektus. Kol kas žinoma apie sužalotus 5 asmenis, praneša vietos valdžia.
„Suduoti du raketų smūgiai Lvivo teritorijoje, – pranešė Lvivo srities gubernatorius Maksymas Kozyckis. – Preliminariais duomenimis, buvo sužeisti penki žmonės.“
Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė miesto centre matę tirštų dūmų kamuolius.
Šie smūgiai buvo reta ataka prieš miestą, kuriam pavyko išvengti įnirtingų kautynių nuo Rusijos invazijos pradžios praėjusį mėnesį.
Atnaujinta 17.44
Pranešama apie atakas Lvive: apšaudžius miestą, girdimi sprogimai, kyla dūmai, preliminariais duomenimis, užsidegė naftos bazė, praneša kanalas NEXTA. Vaizdo įraše matoma virš miesto skrendanti raketa, pranešama apie iš viso tris sprogimus maždaug 16 val. 30 min. vietos laiku.
Miesto meras išplatino žinutę, kurioje ragina gyventojus likti slėptuvėse, neplatinti vaizdo įrašų ir nuotraukų. Jo teigimu, miesto valdžia aiškinasi situacijos aplinkybes, tikimasi ir daugiau raketų atakų.
Atnaujinta 16.44
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko šeštadienį atšaukė vos prieš kelias valandas paskelbtą komendanto valandą, turėjusią įsigalioti sekmadienį, bet nenurodė šio žingsnio priežasties.
„Nauja informacija iš karinės vadovybės: Kyjive rytoj neįsigalios komendanto valanda“, – platformoje „Telegram“ paskelbė V. Klyčko.
Pasak jo, sostinės gyventojai turės laikytis įprastinės naktinės komendanto valandos, galiojančios nuo 20 iki 7 val. vietos (ir Lietuvos), bet „galės laisvai judėti po Kyjivą sekmadienį dienos metu“.
Šeštadienį paryčiais V. Klyčko pranešė, kad nuo šeštadienio vakaro iki pirmadienio ryto sostinėje bus įvesta nauja komendanto valanda.
Meras tuomet nurodė, kad ji „prasidės šeštadienį nuo 20 val. ir tęsis iki pirmadienio 7 val.“, o jos metu gyventojams bus leista išeiti tik norint „persikelti į slėptuvę, jei įsijungtų sirenos“. Buvo planuojama, kad laikinai neveiks viešasis transportas, parduotuvės, vaistinės ir degalinės.
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Kyjive kelis kartus buvo įvedama komendanto valanda.
Pastarąjį kartą ši priemonė galiojo kovo 21–23 dienomis ir truko 35 valandas.
Atnaujinta 16.40
Rusija raketos smūgiu atakavo Lysičiatskos anglies kasyklą netoli Severodonecko Ukrainos rytuose. Pranešama, kad kasyklos darbuotojai liko po žeme, šiuo metu bandoma juos išvaduoti.
Šeštadienį popiet taip pat pranešta apie penkias naujas civilių aukas Charkive.
Atnaujinta 16.30
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas šeštadienį pranešė, kad šiuo metu pagrindinis kariuomenės tikslas yra sulėtinti Rusijos kariuomenės judėjimą Kryvyj Riho, Zaporižios ir Mykolajevo kryptimis.
Štabas pranešė, kad kariuomenės prioritetai yra „saugoti ir ginti svarbiausius civilinės infrastruktūros objektus, išvaduoti laikinai okupuotas teritorijas“.
Pranešama, kad Rusijos armija šiuo metu stengiasi prasiveržti būtent pro Mykolajevą.
Atnaujinta 16.20
Kovoti į Ukrainą keliaus Pietų Osetijos kariai, pranešė vadinamosios nuo Sakartvelo atsiskyrusios respublikos prezidentas Anatolijus Bibilovas, kurį cituoja kanalas „NEXTA“. Pažymima, kad bus siunčiami tik keli kariai – tai esą labiau simbolinis žingsnis.
Military equipment with the flag of South Ossetia in the occupied #Melitopol. pic.twitter.com/8heat7xqZe
— NEXTA (@nexta_tv) March 26, 2022
Atnaujinta 16.13
Rusija šeštadienį pareiškė, kad neplanuoja mobilizuoti atsargos karių, taip pat apkaltino Kyjivo saugumo tarnybas „netikrų“ šaukimų siuntimu rusų vyrams, Maskvos karinei kampanijai Ukrainoje tęsiantis jau 31-ą dieną.
„Rusijos gynybos ministerija nekviečia ir neplanuoja šaukti jokių atsargos karių į karinius komisariatus“, – pareiškime nurodė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.
Platformoje „Telegram“ paskelbtame pareiškime I. Konašenkovas teigė, kad pastarosiomis dienomis „daugelis“ vyrus Rusijoje telefonu sulaukė „netikrų“ kvietimų atvykti į karinius komisariatus.
„Visi tokie netikri skambučiai daromi iš Ukrainos teritorijos, – pareiškė I. Konašenkovas. – Jie visiškai neatitinka tikrovės ir yra Ukrainos specialiųjų tarnybų provokacija.“
Nors ukrainiečių pajėgos sulėtino pradinį Rusijos puolimą ir surengė keletą sėkmingų kontratakų, pasirodo ženklų, kad abi pusės įsitraukė į ilgą konfliktą, kurio nė viena iš jų negali lengvai laimėti.
Penktadienį Maskva leido suprasti, kad ji galėtų sumažinti savo tikslų Ukrainoje ambicingumą ir sutelkti dėmesį į šalies rytinę dalį. Toks pareiškimas padarytas Rusijai per mėnesį nepavykus palaužti ukrainiečių pasipriešinimo.
Vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, o Vakarų valstybės savo ruožtu paskelbė beprecedenčio masto sankcijas Maskvai.
Kremliaus karinė kampanija – taip pat nerimas dėl galimos visuotinės mobilizacijos – paskatino dešimtis tūkstančių rusų palikti savo šalį.
Tarp išvykusiųjų yra daug IT specialistų – taigi, vyriausybė ruošia paskatas, skirtas įtikinti juos pasilikti tėvynėje. Viena iš šių priemonių yra atleidimas nuo privalomosios karinės tarnybos.
Atnaujinta 16.02
Prezidentas V. Zelenskis pasirašė įstatymą, kuris numato, kad karo padėties metu Ukrainoje bus ribojama teisė skleisti informaciją apie Ukrainos kariuomenės judėjimą, už šio įstatymo pažeidimą ir neteisėtą informacijos skleidimą gresia baudžiamoji atsakomybė.
Atnaujinta 15.07
Ukrainos FM dažniu veikiančios radijo stotys nebepasiekiamos pietiniame Chersono mieste, kurį okupavo Rusijos kariai, apie tai socialiniame tinkle „Twiter“ paskelbė naujienų portalas „Ukrainska Pravda“.
Jame cituojami vietos gyventojai, teigiantys, kad eteryje transliuojamos tik Rusijos radijo stotys.
Ukrainos generalinis ginkluotųjų pajėgų štabas savo įprastoje rytinėje naujienų apžvalgoje anksčiau nurodė, kad Chersonas buvo viena tų vietovių, kur Rusija dislokavo daugiau karinių dalinių, siekdama „slopinti gyventojų pasipriešinimą“.
У Херсоні не працює радіо у діапазоні FM. Місцеві жителі повідомляють, що зараз транслюються лише російські радіоканали.
— Українська правда ✌️ (@ukrpravda_news) March 26, 2022
Atnaujinta 14.55
Nors šeštadienio rytą Kyjivo meras Vitalijus Kličko pranešė, kad mieste vėl bus įvesta 35 valandų trukmės komendanto valanda ir ji prasidės nuo šeštadienio 20 val. vakaro ir tęsis iki pirmadienio 7 val. ryto, vėliau patikslinta, kad tokio ribojimo bus atsisakyta ir galios anksčiau nustatyta komendanto valanda nuo 20 val. vakaro iki 7 val. ryto. Apie tai pranešė leidinys „The Kyiv Independent“.
Atnaujinta 14.34
BBC praneša, kad Rusijos generolas, generolas leitenantas Jakovas Rezancevas, žuvo per smūgį netoli Chersono miesto. Šią informaciją išplatino Ukrainos gynybos ministerija.
J. Rezancevas vadovavo 49-ajai Rusijos jungtinei armijai. Skaičiuojama, kad tai jau septintasis aukšto rango karikiškis žuvęs Ukrainoje.
Atnaujinta 14.22
Naujienų agentūra „Unian“ praneša, kad Rusijos pajėgos užtverė kelią Zaporižos srityje ir greitosios pagalbos automobiliai su sužalotais vaikais stovi spūstyje.
Pranešama, kad okupantai užtvėrė pravažiavimą automobiliams su pabėgėliais iš Mariupolio ir susidarė daugelio kilometrų spūstis.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova.
„Konvojuje yra evakuaciniai autobusai, kurie veža žmones iš Berdjansko į Zaporižią. Eilėje laukia ir greitosios pagalbos automobiliai su sužeistais vaikais. Žmonės jau dvi dienas be vandens ir maisto“, – teigė ji.
Anot jos, okupantai itin ilgai tikrina tuos, kurie kerta jų postą ir sukuria kliūtis kolonos judėjimui.
Atnaujinta 14.02
Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida sako, kad perspektyva, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus, yra „vis realesnė“, ir sveikino JAV ambasadoriaus vizitą Hirosimoje – pirmame mieste, patyrusioje branduolinę ataką.
Japonija, vienintelė šalis, užpulta atominiu ginklu, nuolat pasisakydavo prieš branduolinę ginkluotę. Kišida, atstovaujantis Hirosimai parlamente, šeštadienį su pasiuntiniu Rahmu Emanueliu aplankė miesto taikos memorialą ir muziejų.
„Kai galimas Rusijos branduolinių ginklų panaudojimas tampa vis realesnis, aš tikiu, kad ambasadoriaus Emanuelio vizitas į Hirosimą ir jo patirtis matant branduolinę realybę taps stipria žinia tarptautinei visuomenei“, – visuomeniniam transliuotojui NHK sakė Kishida.
Atnaujinta 12.21
Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ praneša, kad dėl Rusijos karių apšaudymo dalis Kyjivo miesto liko be elektros energijos tiekimo. Dėl karo veiksmų Gostomelio ir Irpino kryptimis išjungtos dvi elektros linijos.
Atnaujinta 12.06
Kijevo meras Vitalijus Kličko pranešė, kad mieste pratęsiama komendanto valanda. Ukrainos sostinėje ji prasidės nuo šeštadienio 20 val. vakaro ir tęsis iki pirmadienio 7 val. ryto, mero įrašą socialiniuose tinkluose cituoja BBC.„Karinė vadovybė nusprendė grąžinti komendanto valandą. Ji prasidės 20 val. šeštadienį ir tęsis iki 7 val. pirmadienį“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė V. Klyčko.
Meras teigė, kad tokį sprendimą priėmė Ukrainos kariškiai, bet daugiau detalių nepateikė.
Atnaujinta 11.54
Penktadienį į Estiją atvyko 790 karo pabėgėlių iš Ukrainos, iš jų – 247 vaikai. Tokius duomenis šeštadienį skelbia Estijos policijos departamentas ir pasieniečiai.
Iš penktadienį atvykusių pabėgėlių 260-čiai Estija yra tik tranzitinis punktas, tai yra ukrainiečiai ketina toliau keliauti į kitą šalį.
Iš viso nuo vasario 27-osios Estija priėmė 23 665 Ukrainos karo pabėgėlius, skelbia portalas err.ee. Viešbučių sektoriuje apgyvendinti 6304 žmonės, iš jų 2357 – vaikai.
Stebimas ir iš Ukrainos į Lenkiją plūstančių pabėgėlių skaičiaus mažėjimas, penktadienį šios valstybės sieną perėjo 30 500 žmonių, t. y. 6,4 proc. mažiau nei ankstesnę dieną, šeštadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.
Šeštadienį iki šeštos valandos ryto Lenkijos sieną kirto 6 100 žmonių – tai yra 11 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu penktadienį.
Atnaujinta 11.06
Rusijos karinės pajėgos perėmė kontrolę Slavutyčo mieste, kuriame gyvena neveikiančios Černobylio atominės elektrinės darbuotojai, šį rytą pranešė Kijevo srities gubernatorius Oleksandras Pavliukas, jį cituoja portalas skynews.com.
S. Pavliukas internetiniame įraše rašė, kad Rusijos kariai užėmė Slavutyčo ligoninę ir pagrobė merą. Laukiama šios informacijos patvirtinimo. Po kelių valandų pranešta, kad miesto meras paleistas iš nelaisvės.
Rusų kariai bando išvaikyti taikų mitingą Slavutyčo mieste.
Taip pat pranešama, kad šeštadienį Ukrainoje susitarta dėl dešimties humanitarinių koridorių, leisiančių saugiai evakuoti žmones iš apsiaustų miestų, remdamasis šalies vicepremjere, praneša portalas „Sky News“. Kol kas neaišku, kurias šalies teritorijas paveiks šis susitarimas.
Atnaujinta 10.50
Rusija, „girdamasi“ apie savo turimus branduolinius ginklus, kursto pavojingas ginklavimosi varžybas, šeštadienį Dohos forumui teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jie giriasi, kad savo branduoliniais ginklais gali sunaikinti ne tik kurią nors šalį, tačiau ir visą planetą“, – forumo metu parodytame vaizdo įraše teigė V. Zelenskis.
Atnaujinta 10.47
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino Katarą padidinti gamtinių dujų gavybą, kad būtų atremtos Rusijos pastangos naudoti energijos išteklius kaip ginklą.
„Prašau jūsų padidinti energijos [išteklių] gavybą, kad kiekvienas Rusijoje suprastų, jog niekas negali naudotis energija kaip ginklu pasauliui šantažuot“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Kataro sostinėje vykstančio Dohos forumo dalyvius sakė V. Zelenskis.
Atnaujinta 10.31
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino pirkėjus visam pasaulyje boikotuoti prekybos tinklą „Auchan Holding“, mat net ir praėjus mėnesiui po Rusijos invazijos į Ukrainą šis verslas neketina trauktis iš Rusijos rinkos.
„Auchan Holding“ sąmoningai pasirenka toliau remti Rusijos žiaurumus Ukrainoje ir gauti kruvino pelno“, – socialiniame tinkle „Twiter“ rašė jis.
By refusing to end business activities in Russia, Auchan Holding makes a conscious choice to further sponsor Russian atrocities in Ukraine and make blood profits. I call on all customers and partners around the globe to boycott @AUCHAN_France @alcampo @Leroymerlinfr @Decathlon pic.twitter.com/yLnzFajMlu
— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 26, 2022
Atnaujinta 10.25
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis kreipėsi į viso pasaulio miestų merus ir tarptautinius partnerius, prašydamas jų pagalbos Rusijos sukeltame kare. „Su šiuo prašymu kreipiuosi ne tik į tų šalių vyriausybes, su kuriomis esame draugai, tačiau ir į Europos ir kitų pasaulio miestų merus“, – teigė D. Šmyhalis.
„Šią akimirką Rusija naikina mūsų miestus ir miestelius, kaip tai prieš 80 metų darė naciai, – kalbėjo Ukrainos premjeras. – Prašome jūsų: atnaujinkite miestų–dvynių tradiciją. Paremkite Ukrainos miestus humanitarine pagalba ir atsistatymui skirtomis priemonėmis.“
Kovo viduryje D. Šmyhalis skaičiavo, kad Ukrainoje karo pridaryta žala jau siekia 515 mlrd. eurų, o oficialūs ukrainiečių duomenys rodo, jog vien žala infrastruktūrai sudaro apie 108 mlrd. eurų. Šių skaičių nepriklausomai patikrinti neįmanoma.
Atnaujinta 10.20
Ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius reaguodamas į pranešimus, jog iš Ukrainos teritorijos gyventojai prievarta gabenami į atokius Rusijos miestus socialiniame tinkle „Twiter“ rašė: „Rusijos „denacifikacija“ iš tiesų yra etninis valymas. Priverstinė piliečių deportacija iš okupuotų Ukrainos teritorijų į vadinamąsias „filtravimo stovyklas“ ir ekonomiškai neišvystytus Rusijos miestus įgauna pagreitį. Putinas atgaivina gulagus...“
Real content of #Russia's ‘denazification’ is ethnic cleansing. Forceful deportation of citizens from occupied territories of #Ukraine to so-called ‘filtration camps’ and further to the economically undeveloped regions of Russia is gaining momentum. #Putin reviving Gulag.
— Linas Linkevicius (@LinkeviciusL) March 26, 2022
Atnaujinta 09.45
Didžios Britanijos gynybos ministerija savo naujausiame pranešime teigia, jog tikėtina, kad Rusija ir toliau vykdys karinius veiksmus miestų teritorijose, siekdama apriboti savo ir taip didelius nuostolius, o tai gali toliau didinti civilių aukų skaičių.
Daroma išvada, kad pajėgos nelinkusios dalyvauti didelio masto pėstininkų operacijose mieste, verčiau renkasi beatodairišką oro ir artilerijos bombardavimą, bandydamos demoralizuoti besiginančias pajėgas.
Pareiškime priduriama, kad Rusijos pajėgos ir toliau apgula daugybę pagrindinių Ukrainos miestų, įskaitant Charkivą, Černigivą ir Mariupolį.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 26 March 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 26, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/Gg53qkcevl
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/TLL9SLsPpY
Atnaujinta 08.34
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podaliakas savo socialinio tinkle „Twiter“ paskyroje paviešintoje žinutėje teigia, kad Rusija gali surengti plataus masto puolimą Lenkijoje, Baltijos šalyse ir Kazachstane.
„Rusija gali pradėti plataus masto puolimą Lenkijoje, Baltijos šalys, Kazachstanas gali tapti plataus masto specialiosios demilitarizavimo ir denacifikavimo operacijos dalimi. Tai tik pradžia“, – teigiama žinutėje.
V. Zelenkio patarėjas teigia, kad tokio pobūdžio teiginiais viešai yra pasidalijęs Rusijos deputatas Sergejus Savostjanovas.
RF may conduct a full-scale offensive on 🇵🇱 , the Baltic states & 🇰🇿 as part of a global military special operation on demilitarization & denazification. This was stated by 🇷🇺 MP Savostyanov. It's only the beginning. 🇷🇺 frankly promises there will be a lot of European blood.
— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 25, 2022
Atnaujinta 08.16
Prancūzija, Graikija ir Turkija bendromis pastangomis organizuoja humanitarinę operaciją žmonėms iš apsiausto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio evakuoti. Apie tai penktadienio vakarą po Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo Briuselyje pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Pasak jo, jau vyksta konkretūs pokalbiai su Mariupolio meru, o veiksmai koordinuojami su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Tačiau taip pat reikalingos konsultacijos su šį miestą apgulusia Rusija.
Eliziejaus rūmų teigimu, Prancūzija, siekdama pasitikslinti visus poreikius, bendradarbiauja su ukrainiečių vadovybe, graikais, turkais ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis. Anot Paryžiaus, konkretūs veiksmai turėtų prasidėti artimiausiomis dienomis.
Atnaujinta 08.14
Rusijos Rytų karinė apygarda pranešė rengianti karines pratybas Kurilų salose su daugiau nei 3000 karių ir šimtais vienetų karinės įrangos, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ bei naujienų agentūra „Reuters“.
Kol kas nėra skalbiama, kur tiksliai salų grandinėje, jungiančioje Rusijos Kamčiatkos pusiasalį ir Japonijos šiauriausią pagrindinę Hokaido salą, vyks pratybos. Neseniai Maskva nutraukė derybas su Tokiju dėl taikos sutarties, kadangi Japonija įvedė Rusijai vienašališkų ribojimų dėl padėties Ukrainoje.
Atnaujinta 08.07
Ukrainos kariuomenė teigia, kad ir toliau išlieka didelio masto Rusijos atakos prieš Kyjivą tikimybė, nepaisant to, kad rusų karių pažanga artinantis sostinės link dėl maisto ir degalų stygiaus bei ukrainiečių pasipriešinimo sustojo. Pasak Oleksandro Gruzevičiaus iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, žvalgybos duomenys rodo, kad Dagestane galimai operacijai prieš Kyjivą ruošiami Rusijos specialieji daliniai.
Pastaruoju metu ukrainiečių kariams pavyko atsikovoti kelias pozicijas ir kaimus Kyjivo apylinkėse.
Atnaujinta 08.01
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad Ukrainoje jau įvykdyta daugiau nei 70 išpuolių prieš ligonines, greitosios pagalbos automobilius ir gydytojus, o tokių atakų skaičius kasdien didėja.
Teigiama, kad taikymasis į sveikatos priežiūros įstaigas tapo šiuolaikinio karo strategijos ir taktikos dalimi.
Nuo vasario 24 d. PSO peržiūrėjo ir patikrino 72 atskirus išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas Ukrainoje, nusinešusius mažiausiai 71 gyvybę ir jų metu sužeisti mažiausiai 73 žmonės.
Daugumos šių išpuolių metu apgadintos ligoninės, medicinos transportas ar būtinųjų prekių parduotuvės, tačiau PSO taip pat užfiksavo „tikėtiną“ sveikatos priežiūros darbuotojų ir pacientų pagrobimą ar sulaikymą.
Atnaujinta 07.44
Rusijos valdžia iki šiol jau skyrė milijardus dolerių propagandai, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jūs visi puikiai žinote, kad Rusija susikūrė milžiniško dydžio valstybinės propagandos sistemą, – penktadienio vakarą paskelbtame vaizdo įraše teigė V. Zelenskis. – Turbūt daugiau niekas kitas visame pasaulyje nėra išleidęs tokių milžiniškų pinigų sumų melui.“
Tačiau, pasak Ukrainos prezidento, Maskva veikiausiai neatsižvelgė į tai, kad šios pastangos negarantuoja rezultato. „Ten, kur melo kelias turi būti tiesiamas pinigais, rezultatas nėra užtikrintas“, – pridūrė jis.
Likus kelioms savaitėms iki invazijos į Ukrainą, Rusija kategoriškai neigė pranešimus, kad ketina užpulti savo kaimynę. Maskva Ukrainoje sukeltą karą vadina „specialiąja karine operacija“.
Atnaujinta 07.22
Į Ukrainą iš Vokietijos atgabenta 1500 zenitinių raketų „Strela“ ir 100 kulkosvaidžių MG3 siunta, Ukrainos vyriausybės pareigūnus cituoja leidinys „ The Kyiv independent“.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock trečiadienį pareiškė, kad dėl vėluojančių kitos ginkluotės pristatymų Ukrainai toliau tiekiama pagalba raketomis „Strela“.
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija pakeitė savo istorinę politiką nesiųsti ginklų į konflikto zonas.
„Esame vienas didžiausių ginklų tiekėjų šioje situacijoje, tuo nesididžiuojame, bet tai yra tai, ką turime padaryti, kad padėtume Ukrainai“, – „Reuters“ citavo M. Baerbock.
Ukraina iš Vokietijos taip pat sulaukė 350 000 maisto davinių, 50 greitosios pagalbos automobilių bei medikamentų.
Atnaujinta 07.16
Ankstų šeštadienio rytą didžiausiuose Ukrainos miestuose vėl aidi pavojaus sirenos. Kaip praneša BBC, apie pavojų įspėjantys signalai girdimi Kyjive, Čerkasuose, Zaporižoje, Dnipre, Žitomyre, Charkive bei Sumuose.
Atnaujinta 06.28
Rusijos karinės pajėgos artimiausiu metu nesiruošia šturmuoti Kyjivo, tai BBC teigė aukšto rango Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) pareigūnas. Minimas pareigūnas šia informacija pasidalijo Varšuvoje bendraudamas su keletu žurnalistų, tačiau norėjo išlaikyti savo anonimiškumą. Jis taip pat nurodė, kad nuo karinės invazijos pradžios į Ukrainą Rusijos karinės pajėgos paleido 1250 raketų, o šiuo metu kariniai Rusijos kariuomenės orlaiviai didina skrydžių skaičių – per dieną atliekama iki 300 skrydžių.
Atnaujinta 05.53
Antrąją Amerikos prezidento vizito Lenkijoje dieną laukiama svarbios Joe Bideno kalbos. Pasak Baltųjų rūmų, atsižvelgdamas į šiandienę situaciją Jungtinių Valstijų vadovas ketina sudėlioti pagrindinius akcentus. Vėliau Bidenas susitiks su į Lenkiją atvykusiais Ukrainos pabėgėliais. Vakar Amerikos lyderis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną darkart pavadino karo nusikaltėliu ir pabrėžė, kad jau netrukus pasaulis turės pasirinkti – demokratijos arba autoritarizmo kelią.
Atnaujinta 05.08
Jungtinė Karalystė skiria Rusijos pajėgų apsuptoms Ukrainos dalims maisto atsargų už 2 milijonus svarų sterlingų. Kaip paskelbė britų vyriausybė, įvairūs produktai sausumos transportu bus gabenami jau kitos savaitės pradžioje.
Atnaujinta 04.33
Amerikos analitikai: Kremliaus žinutė apie pirmojo „išlaisvinimo" etapo pabaigą skirta vietos auditorijai
Jungtinių Valstijų karo studijų instituto analitikai teigia, kad Kremliaus pareiškimas apie pirmojo karinės kampanijos etapo pabaigą ir tolesnį dėmesio telkimą į Ukrainos rytinio regiono išlaisvinimą yra skirtas vietos auditorijai. Pasak amerikiečių ekspertų, tai gali reikšti, kad atsižvelgdama į savo nesėkmes, Maskva gali susiaurinti tikslus iki Donetko ir Luhansko galutinio perėmimo. Tačiau, pasak Karo studijų centro analitikų, iš tiesų pirminis Kremliaus kampanijos tikslas buvo skirtas užgrobti Kyjivą, Charkivą, Odesą ir kitus didžiuosius Ukrainos miestus bei perimti visos Ukrainos valdžią. Tai esą matyti ir iki šiol tebesitęsiančio bombardavimo ir Kremliaus vykdomų karo nusikaltimų didžiojoje Ukrainos teritorijos dalyje.
Papildyta 03.51
Rusijos pajėgoms subombardavus paskutinį evakuacijos kelią, Ukrainos Černihivo miestas tapo visiškai apsuptas Rusijos pajėgų. Kaip skelbia „Sky News", mieste gali būti įstrigę apie 150 tūkstančių žmonių. Čia nutrūko elektros tiekimas, nėra šildymo, baigiasi maistas, todėl žmonės baiminasi, kad Černihivo gali laukti toks pat likimas kaip Mariupolio. Jungtinių Tautų duomenimis, daugėja informacijos, patvirtinančios, kad pastarajame mieste yra masinių kapaviečių. Anot šios institucijos Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos vadovės, remiantis palydovine medžiaga, matyti mažiausiai viena tokia vieta, kurioje palaidota apie 200 žmonių. Matilda Bogner pabrėžia, kad iš turimų duomenų kol kas neįmanoma įvertinti, ar visi kapuose palaidoti žmonės yra civiliai ir ar tikrai žuvo dėl karo veiksmų. Ji taip pat atkreipia dėmesį į išaugusį mirtingumą Mariupolyje. Tokią statistiką ekspertė sieja su itin sudėtinga humanitarine situacija šiame mieste.
Atnaujinta 03.37
Rusijos pajėgoms subombardavus paskutinį evakuacijos kelią, Ukrainos Černihivo miestas tapo visiškai apsuptas Rusijos pajėgų. Tai skelbia „Sky News“.
