Rusijos karas prieš Ukrainą: ketvirtadienį Zelenskis ragina visus eiti protestuoti, Kyjivo meras teigia, kad miestas atremia atakas

28-ąją Rusijos karo Ukrainoje dieną vienu opiausių klausimų išlieka Mariupolis. Kaip teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, 100 tūkst. žmonių ten yra priversti gyventi be vandens, maisto ir vaistų. Ukraina kaltina Rusijos pajėgas pasisavinus Mariupolio evakuacijai skirtus 11 autobusų. Ukrainos pajėgos atstūmė Rusijos karius vietovėse aplink Kyjivą, sakė miesto meras Vitalijus Klyčko.

Ukrainos prezidentas sako, kad derybos su karą šalyje pradėjusia Rusija yra labai sunkios, tačiau iš lėto judama pirmyn.

„Tęsiame darbą įvairiais lygmenimis ir raginame Rusiją siekti taikos, nutraukti šį žiaurų karą. Ukrainos atstovai dirba derybose, jos virtualiai vyksta kasdien. Jos labai sudėtingos. Kartais – konfrontacinės. Bet žingsnis po žingsnio judame pirmyn“, – kreipimesi į gyventojus sakė Volodymyras Zelenskis.

Rusijos pietinio federalinio rajono, kuris apima ir aneksuotą Krymą, patarėjas Kirilas Stepanovas rusų agentūrai RIA sakė, kad kai Rusijos kariuomenė užims Mariupolio miestą ir „greitkelį iš Krymo į Mariupolį, (...) transporto koridoriumi bus patikimai sujungtas [Krymo] pusiasalis ir Donbasas“.

Ukraina skelbia, kad nuo karo pradžios dėl Rusijos veiksmų jau žuvo 121 vaikas.

Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščuk praneša, kad trečiadienį atveriami 9 humanitariniai koridoriai: iš Mariupolio (į Zaporižią); iš Polohų, Huliaipolės (į Zaporižią); iš Velyka Dymerkos, Bohdanivkos, Sviatilnios (į Brovarus); iš Borodiankos (į Bila Cerkvą); iš Ribižnės, Nyžnjės, Lysyčansko, Sjeverodonecko, Hirskės (į Bachmutą).

Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad Ukrainos kariuomenė nukovė 15,6 tūkst. rusų karių, sunaikino 517 tankų, 1578 šarvuotąsias pėstininkų mašinas, 267 artilerijos sistemas, 80 raketų sistemų (MLRS), 47 priešlėktuvines sistemas, 101 lėktuvą, 124 sraigtasparnius, 42 taktinius operacinius bepiločius orlaivius, 1008 kitas mašinas, 70 kuro talpyklų, 4 laivus, 15 specialiosios įrangos vienetų.

Apie antradienio dienos ir trečiadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 03.30

Ukrainos vicepremjeras Mychailas Fiodorovas teigia, kad Ukraina naudoja veido atpažinimo programinę įrangą, kad atpažintų per karą žuvusius Rusijos karių kūnus. Anot Fiodorovo, atpažinus mirusiuosius bandoma susisiekti ir apie netektį informuoti jų šeimas. Kalbėdamas agentūrai „Reuters", Fiodorovas atsisakė nurodyti kiek iš viso kūnų pavyko identifikuoti, tačiau pabrėžia, kad skaičius didelis.

A month ago, we all worked on FaceID and CRM systems to process calls for eServices. Now, we work on automatic identification of occupiers' corpses and autodial RU subscribers to tell the truth about the war. We have all changed. And we all do different things. Glory to Ukraine!

— Mykhailo Fedorov (@FedorovMykhailo) March 23, 2022

Sulaikytų ir žuvusių rusų karių nuotraukos taip pat skelbiamos viename socialinio tinklo „Telegram“ kanale „Look Your Own“ taip kviečiant artimuosius juos atpažinti. Taip pat Ukrainos vyriausybė turi internetinę formą, kurią užpildžius giminaičiai iš Rusijos gali pateikti prašymą pasiimti kūną.

Atnaujinta 02.57

Programišių grupuotė „Anonymous“ praneša nulaužusi Rusijos centrinio banko interneto apsaugos sistemą. Jie žada per artimiausias dvi paras paviešinti daugiau nei 35 tūkstančius įvairių failų ir duomenų. Programišiai nuo pat Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios atakuoja įvairių Rusijos organizacijų bei šalyje veiklos nenutraukiančių užsienio kompanijų interneto svetaines.

Anonymous hacks Russia's Central Bank and more than 35,000 files will be exposed in 48 hours. pic.twitter.com/0VUhqVmo89

— Anonymous (@LatestAnonPress) March 23, 2022

Protestuodami prieš Maskvos agresiją, „Anonymous“ nutekino daugybę Kremliui pavaldžių Rusijos kompanijų ir valstybinių įstaigų duomenų bazes, blokavo interneto svetaines ir kitaip trikdė jų veiklą.

Atnaujinta 01.52

Jungtinė Karalystė praneša siunčianti dar 6000 raketų ukrainiečiams. Šiandien vyksiančiame NATO viršūnių sutikime britų premjeras Borisas Džonsonas taip pat turėtų pristatyti 25 milijonų svarų sterlingų pagalbos paketą, kuris skirtas padėti išmokėti atlyginimus su Rusijos pajėgomis kovojantiems Ukrainos kariams ir pilotams.

Prieš savo vizitą Briuselyje, Džonsonas paragino Vakarų sąjungininkus padėti išlaikyti gyvą laisvės liepsną Ukrainoje. Jo teigimu, dabar tarptautinė bendruomenė turi pasirinkti: arba padėti už laisvę kovojančiai šaliai, arba rizikuoti, kad laisvė „užges“ visoje Europoje ir pasaulyje.

Atnaujinta 00.42

Vėlyvas Nausėdos pokalbis su Zelenskiu: privalome didinti paramą Ukrainai

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienio vakarą, NATO viršūnių susitikimo ir EVT posėdžio išvakarėse, kalbėjosi su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Lietuvos ir Ukrainos vadovai aptarė padėtį Mariupolyje ir kitose Rusijos puolamose Ukrainos teritorijose bei pagalbos Ukrainai priemones.

Ukrainos prezidentas Lietuvos vadovą informavo apie žiaurius Rusijos vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje – atakas prieš taikius miestų gyventojus, brutalų Rusijos kareivių elgesį su civiliais, humanitarinių konvojų apšaudymo atvejus.

Šalies vadovas su Ukrainos prezidentu aptarė politinės, karinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai poreikį, kurį galėtų patenkinti Lietuva ir kitos NATO šalys.

Atnaujinta 00.36

CNN atstovai Ukrainoje teigė užfiksavę „šūvių krušą“ vėlyvą trečiadienio vakarą šiaurės vakarų Kyjive.

Atnaujinta 00.32

Nepavyko priimti Rusijos JT rezoliucijos

JT Saugumo Taryba nepriėmė Rusijos parengtos rezoliucijos. Rezoliucijoje buvo raginama suteikti pagalbą Ukrainoje, tačiau nebuvo niekaip užsiminta apie Maskvos vaidmenį kare.

Rusija ir Kinija buvo vienintelės narės, kurios balsavo už, o likusios 13 narių susilaikė, skelbia BBC.

Artimiausiomis dienomis Generalinėje Asamblėjoje turėtų būti balsuojama dėl Ukrainos parengtos humanitarinės rezoliucijos.

Atnaujinta 00.15

Kovo 24-ąją V. Zelenskis ragina eiti protestuoti

Ukrainos prezidentas paragino žmones visame pasaulyje ketvirtadienį, kovo 24 d., mėnesį nuo Rusijos invazijos pradžios, viešai protestuoti.

„Rusijos karas – tai ne tik karas prieš Ukrainą. Jo prasmė daug platesnė“, – sakė Zelenskis, pirmą kartą tokiame vaizdo įraše kreipdamasis ir anglų kalba.

„Rusija pradėjo karą prieš laisvę“, – tęsė jis ir pridūrė: „Tai tik pradžia Rusijai“.

„Rusija bando nugalėti visų žmonių Europoje, visų pasaulio žmonių laisvę. <...> Jie bandė parodyti, kad svarbu tik šiurkšti ir žiauri jėga“, – tęsė jis.

„Jau vienas mėnuo. Tiek laiko. Tai daužo mano, visų ukrainiečių ir kiekvieno laisvo žmogaus širdis planetoje“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos lyderis ragina rengti demonstracijas gatvėse ir protestuotojus, kurie žygiuotų vilkėdami Ukrainos simbolius.

„Ateikite į savo aikštes, savo gatves. Būkite matomi ir girdimi“, – sakė jis. – Pasakykite, kad svarbu žmonės, svarbu laisvė, taika svarbu. Ukraina – svarbu“.

Atnaujinta 23.47

Kijyvo srityje yra apie 12 tūkstančių rusų karių, paskelbė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius.

„Iš jų 3000 beveik apsupti, o dar 4000 atkirsti ir yra labai nemalonioje vietoje tiek dešinėje, tiek kairėje“, – sakė O. Arestovičius.

Atnaujinta 23.33

Kanada ir Europos Sąjunga padės Ukrainai ir Moldovai stiprinti kibernetinę gynybą ir kovoti su dezinformacija, pranešė Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen bendrame pareiškime, paskelbtame po susitikimo Briuselyje.

„Esame įsipareigoję plėsti bendradarbiavimą dėl hibridinių grėsmių, tokių kaip kibernetinis saugumas, reaguodami į Rusijos agresiją ir siekdami ilgalaikių tikslų. Kartu stiprinsime pastangas koordinuoti pagalbą Ukrainos ir Moldovos vyriausybėms, susijusią su kibernetiniu atsparumu ir gynyba, prieiga prie interneto ir kova su dezinformacija, dirbant su ES valstybėmis narėmis ir kitais panašiai mąstančiais partneriais bei naudojant G7 greitojo reagavimo mechanizmą“, – teigiama dokumente.

Atnaujinta 23.30

Europos Sąjunga padvigubins karinę pagalbą Ukrainai iki milijardo eurų.

Tai teigiama ES svetainėje paskelbtame pranešime.

Pažymima, kad šios dienos sprendimas – vasario 28 dieną paskelbtą pradinį biudžetą Ukrainos karinėms reikmėms padidinti papildomai 500 milijonų eurų, taip jį padvigubinant iki 1 milijardo eurų.

„Mes ir toliau remsime Ukrainą kovojant su Rusijos agresija ir neapsakomomis kančiomis, kurias ji sukelia Ukrainos gyventojams. Papildomi 500 milijonų eurų yra dar vienas ES paramos ženklas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms siekiant apsaugoti savo teritoriją ir gyventojus“, – sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josepas Borrellis.

Atnaujinta 23.27

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė nesitikiantis jokių proveržių rytojaus NATO lyderių susitikime, tačiau Kyjivas iš darbotvarkės nepašalina neskraidymo zonos virš Ukrainos sukūrimo klausimo.

„Ne, deja, aš nesitikiu [proveržių NATO viršūnių susitikime], nes objektyviai vertinu situaciją Aljanso viduje ir jo pasirengimą griežtiems, radikaliems veiksmams. […] Bet mums reikia dirbti, ir tikrai sulauksime rezultatų laikui bėgant“, – sakė D. Kuleba.

Atnaujinta 23.23

Rusijos kariuomenė apšaudė patikros postą Slavutyče.

Tai paskelbė miesto meras Jurijus Fomičevas.

„Šiandien buvo sunki diena. Beveik patys pajutome, kas yra karas ir kova. Buvo apšaudytas mūsų patikros punktas. Priešo veržimasis mūsų kryptimi neįvyko, bet suprantame, kad jis šalia“, – kalbėjo J. Fomičevas.

Jis taip pat teigė, kad kol kas nėra koridorių iš miesto ir išvažiuoti iš jo yra neįmanoma. Be to, sudėtinga padėtis tiekiant maistą ir humanitarinę pagalbą išlieka, nes Slavutyčas yra užblokuotas.

Atnaujinta 23.09

Charkivo srityje Ukrainos pajėgos numušė dar vieną sparnuotąją Rusijos raketą.

Apie tai pranešė Oro pajėgų vadavietė „Vostok“.

„Minus viena sparnuotoji raketa Charkivo srityje. Priešlėktuvinių raketų daliniai, kaip visada, užima pozicijas viršuje“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 23.01

Bidenas atvyko į Briuselį dalyvauti viršūnių susitikimuose dėl Ukrainos

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį atskrido į Briuselį dalyvauti virtinėje skubiai sušauktų susitikimų su Europos, Didžiojo septyneto (G-7) ir NATO šalių lyderiais, per kuriuos bus susitelkta į Rusijos invaziją Ukrainoje, parodė naujienų televizija CNN.

J. Bidenas, siekiantis sutelkti vieningą Vašingtono sąjungininkų atsaką Maskvai, ketvirtadienį dalyvaus NATO, Europos Sąjungos ir G-7 viršūnių susitikimuose, o penktadienį ir šeštadienį lankysis Lenkijoje.

Atnaujinta 22.54

Į Ukrainą atvyko pirmosios 800 milijonų dolerių (726 mln. eurų) vertės karinės pagalbos siuntos, kurią pažadėjo JAV prezidentas Joe Bidenas, tai CNN patvirtino neįvardintas JAV Baltųjų rūmų administracijos pareigūnas.

Atnaujinta 22.51

Vaizdai iš Rusijos karių apšaudyto Mariupolio miesto:

Atnaujinta 22.42

Rusija jau padarė Ukrainai apie 250 milijardų dolerių (227 mlrd. eurų) žalos dėl šalyje įvykdytų užminavimų, informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, atsižvelgdamas į praktinę pastarųjų metų išminavimų Donbaso regione patirtį.

„Bent jau tokios sumos Ukrainai prireiks visų mūsų žemių, taip pat ir laikinai užimtų, humanitariniam išminavimui. Šią sumą galima drąsiai pridėti prie bendrų Ukrainos nuostolių dėl šalies infrastruktūros ir kitų objektų sunaikinimo, kurį padarė Rusijos okupacinės pajėgos“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 22.37

Pentagonas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos kol kas nemato ženklų, kad Baltarusija ruošiasi prisijungti prie Rusijos invazijos į Ukrainą.

Atnaujinta 22.29

Skelbiama apie garsų sprogimą Charkivo mieste.

Atnaujinta 22.27

Ukrainos vicepremjerė I. Vereščuk pranešė, kad šalies vyriausybė planuoja Rusijai pasiūlyti mainus, kad būtų išlaisvinti „Gyvačių saloje“ esantys jūreiviai.

„Ir tikiuosi, kad greitai juos pasiimsime. Bet faktas yra tas, kad ten yra ne tik jūreiviai, bet, kaip paaiškėjo, 92 žmonės, jei neklystu, kuriuos jie paėmė į nelaisvę“, – sakė I. Vereščuk.

Teritoriją nuo vasario 24-osios vakaro kontroliuoja Rusijos ginkluotosios pajėgos. Sala yra Odesos regiono dalis. Išpuolio metu ten buvo 13 Ukrainos pasieniečių. Rusijos kariuomenė karo pradžioje pasiūlė Ukrainos pusei pasiduoti, o po to sulaukė legendine fraze tapusį „atsisakymą“.

Atnaujinta 22.22

Rusijos pajėgos pataikė į maisto įmonės Černihive gamyklos skyrių ir apgadino amoniako vamzdyną. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Černihivo srities karinės administracijos spaudos tarnyba.

„Černihivo gyventojų dėmesiui. Rusų okupantai apšaudė teritoriją, kurioje yra viena iš miesto maisto įmonių. 18.50 val., sviediniui pataikius į įrenginių skyrių, buvo apgadintas amoniako vamzdynas ir viena cisterna“, – sakoma pranešime.

20.10 val. Valstybinės pagalbos tarnybos padaliniai apžiūrėjo rezervuarus ir uždaromuosius vožtuvus. Amoniako garų koncentracija neviršija leistinos normos.

Pirminiais duomenimis, aukų nėra, tačiau gaisras produkcijos sandėlyje dar nepašalintas. Gelbėjimo darbai tęsiasi.

Atnaujinta 22.10

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „peržengė barbariškumo ribą“.

Apie tai praneša britų leidinys „The Independent“.

„[Vakarai] turėtų nedvejodami eiti toliau, eskaluodami sankcijas ir teikdami papildomą gynybinę karinę pagalbą Ukrainai“, – JK ministrams sakė B. Johnsonas.

Atnaujinta 21.56

Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščuk pranešė, kad iš 9 suplanuotų humanitarinių koridorių Ukrainoje trečiadienį veikė 7. Evakuota 4,5 tūkstančiai šalies gyventojų.

Atnaujinta 21.52

Kovo 23 d. iš Berdiansko į Zaporižios miestą buvo evakuoti 2 491 Mariupolio gyventojas, įskaitant 570 vaikų.

Tai pranešė Mariupolio miesto tarybos spaudos tarnyba „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Pasak pareiškimo, žmonės naudojosi autobusais ir asmeniniais automobiliais. Šiandien į Zaporižią atvyko 338 automobiliai.

Visiems evakuotiesiems buvo suteikta reikiama medicininė pagalba, maistas ir apgyvendinimas.

Mariupolio miesto taryba pranešė, kad iš viso jau buvo evakuota beveik 50 000 žmonių, iš kurių daugiau nei 36 000 kreipėsi pagalbos į pagalbos centrus Zaporižioje.

Atnaujinta 21.47

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Ukrainos valdžia darys viską, kad humanitarinė pagalba būtų pristatyta į Černihivo miestą.

„Svarstėme šį klausimą. Suprantame, kaip išspręsti šią problemą. Darysime viską, kas įmanoma, kad humanitarinė pagalba ir toliau būtų pristatoma į Černihivą“, – sakė O. Danilovas.

Atnaujinta 21.32

Ukrainos kariuomenė pasiruošusi galimai karinei grėsmei iš Baltarusijos.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas tai pareiškė informacinio teletono eteryje.

Jis pažymėjo, kad Rusijos Vyriausybė bando Baltarusiją įtraukti į karą prieš Ukrainą, naudodama tam tikrass finansines lengvatas naftos ir dujų tiekimo, paskolų forma.

„Jie įvairiais būdais bando į šiuos dalykus įtraukti (Baltarusijos) ginkluotąsias pajėgas. Manome, kad Baltarusijos žmonės supranta, kad to daryti negalima, bet jei jie atvyks į mūsų teritoriją, aš ne kartą apie tai kalbėjau, kaip ir dauguma rusų, jie bus išgabenti juoduose plastikiniuose maišeliuose“, – sakė O. Danilovas.

Atnaujinta 21.26

Baltieji rūmai: JAV dabar neplanuoja permesti į Rytų Europą papildomos kariuomenės

Dabartiniame etape JAV administracija neplanuoja permesti į Rytų Europą papildomos kariuomenės. Tai trečiadienį žurnalistams pareiškė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Sullivanas.

„Šiuo metu mes neturime planų papildomai siųsti į Rytų Europą konkrečių dalinių, bet prezidentas Joe Bidenas nuolat apžvelgia planavimą, kad pakoreguotų mūsų pajėgų dislokavimą visose rytinio NATO sparno šalyse priklausomai nuo įvykių raidos“, – sakė jis per spaudos konferenciją, surengtą Amerikos lyderio lėktuve, kuris šiuo metu skrenda į Europą.

Atnaujinta 20.57

Skelbiama, kad Kyjive žuvo leidinio „Insider“ žurnalistė Oksana Baulina.

Žurnalistė Kyjivo rajone pateko į raketų apšaudymo zoną. Kartu su ja žuvo dar vienas civilis, du ją lydėję žmonės buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę.

Atnaujinta 20.38

Blinkenas: JAV vertinimu, Rusijos pajėgos įvykdė karo nusikaltimų Ukrainoje

Jungtinės Valstijos padarė išvadą, kad Rusijos karinės pajėgos įvykdė karo nusikaltimų Ukrainoje, trečiadienį paskelbė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Praėjusią savaitę pritariau prezidento J. Bideno pareiškimui, kad V. Putino pajėgos Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimų, remdamasis nesuskaičiuojamais naikinimo ir kančių vaizdais, kuriuos visi matėme. Tuomet pažymėjau, kad sąmoningas taikinių nukreipimas prieš civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – sakė A. Blinkenas.

„Šiandien galiu pranešti, kad, remdamasi šiuo metu turima informacija, JAV Vyriausybė mano, jog Rusijos pajėgų nariai įvykdė karo nusikaltimų Ukrainoje“, – pridūrė jis.

J. Sullivanas: naujos sankcijos bus nutaikytos į Rusijos politinius veikėjus, oligarchus

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad naujos Vakarų sankcijos bus paskelbtos Rusijos politiniams veikėjams ir prezidentui Vladimirui Putinui artimam turtingam elitui – oligarchams.

„Mes, Jungtinės Valstijos, rytoj paskelbsime sankcijų paketą, susijusį su politiniais veikėjais, oligarchais ir subjektais“, – sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake`as Sullivanas prezidentiniame lėktuve „Air Force One“, skrendančiame į Briuselį, kur vyks NATO ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

J. Sullivanas nurodė, kad Vakarų partneriai taip pat siekia „koordinuoti sankcijų įgyvendinimą, kad būtų galima veiksmingai kovoti su Rusijos pastangomis išvengti sankcijų“.

Atnaujinta 20.19

Charkive dėl Rusijos pajėgų apšaudymų buvo sunaikinti 998 gyvenamieji pastatai.

Tai paskelbė Charkivo meras Igoris Terechovas.

„Nuo karo pradžios Rusijos kariai sunaikino 1143 infrastruktūros objektus, iš kurių 998 yra gyvenamieji pastatai“, – sakė jis.

Atnaujinta 20.11

Nuolatinis Turkijos atstovas JT Feridunas Sinirlioglu pareiškė, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą yra grubus tarptautinės teisės pažeidimas.

Atnaujinta 20.09

Ukrainos Mykolajivo srityje Ukrainos pajėgos numušė Rusijos paleistą sparnuotąją raketą. Apie tai pranešė Mykolajivo karinio štabo vadovas Vitalijus Kimas.

Atnaujinta 20.01

JAV ketvirtadienį paskelbs naujas sankcijas Rusijos Federacijos politiniams veikėjams ir verslininkams. Tai paskelbė Baltieji rūmai.

Atnaujinta 19.59

Ukrainos prezidentas Volodymyrass Zelenskis paprašė JAV vadovo Joe Bideno išbraukti Rusijos oligarchą ir buvusį Anglijos futbolo klubo Londono „Chelsea“ savininką Romaną Abramovičių iš jau parengto JAV sankcijų sąrašo, kad verslininkas galėtų toliau tarpininkauti derybose su Rusija, informuoja „Wall Street Journal“.

Atnaujinta 19.54

Rusijos kariai apšaudė Mykolajivo zoologijos sodo teritoriją.

Apie tai „Facebook“ tinkle paskelbė zoologijos sodo direktorius Vladimiras Topčijus ir publikavo zoologijos sode nukritusios raketos nuotrauką.

Atnaujinta 19.40

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Baltarusija buvo invazijos į Ukrainą bendrininkė ir toliau suteikia Rusijai savo teritoriją ir oro erdvę, kad Maskva galėtų pulti Ukrainą.

„Baltarusija buvo šios invazijos bendrininkė nuo pat pradžių, kadangi Baltarusija leido savo teritoriją panaudoti kaip mobilizacijos poligoną, sutelkti karius, kurie įsiveržė į Ukrainą. Baltarusija ir toliau palengvina invaziją, teikdama teritorija, aerodromus, karinę infrastruktūrą, bazes, o taip pat leisdama Rusijai naudoti Baltarusijos oro erdvę kasdien atakuoti Ukrainos miestus, civilius. Baltarusija jau dabar aktyviai dalyvauja kare, nes buvo bendrininkė ir rėmė Rusijos invaziją“, – sakė J. Stoltenbergas.

Atnaujinta 19.38

Čekija nuo vasario 24 d. jau išdavė pabėgėliams iš Ukrainos beveik 220 tūkst. vizų

Čekijos valdžia nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios išdavė pabėgėliams iš šios šalies 217 816 specialiųjų vizų, suteikiančių teisę gauti prieglobstį. Tai trečiadienį savo tinklalapyje pranešė Čekijos vidaus reikalų ministerija.

Vien tik antradienį buvo išduotos 5 144 tokios vizos. Jas taip pat gali gauti Ukrainoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, kuriuos karas privertė ieškoti prieglobsčio užsienyje.

Čekijos užsieniečių reikalų policija nuo vasario 24 d. oficialiai užregistravo 116 843 pabėgėlius iš Ukrainos, iš kurių 3 218 – antradienį.

Čekijoje iš viso yra apie 300 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Daugelis jų kol kas nėra oficialiai užregistruoti. Jie rado prieglobstį pas šalyje gyvenančius draugus ir gimines.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Atnaujinta 19.12

Pranešama, kad pulkininkas Aleksejus Šarovas, Rusijos 810-osios Juodosios jūros jūrų pėstininkų brigados vadas, žuvo karinių veiksmų Rusijoje metu.

Teigiama, kad jo mirties faktą Rusijos žiniasklaidai patvirtino šalies pareigūnai.

Another senior Russian officer killed in Mariupol, Russian officials confirm. Col. Aleksey Sharov, commander of the 810th Black Sea Marines Brigade. https://t.co/VTkhMC4b4p

— Yaroslav Trofimov (@yarotrof) March 23, 2022

Atnaujinta 19.08

Rusijos nuostoliai įskaitant žuvusius, sužeistus, dingusius ir į nelaisvę Ukrainoje paimtus šalies karius, gali siekti 40 tūkst.

Tai pareiškė NATO atstovas per instruktažą „Voice of America“ korespondentui, praneša BBC Rusijos tarnyba.

Atnaujinta 18.58

Praėjus daugiau kaip trims savaitėms nuo tada, kai Rusijos kariai apšaudė Charkivo regiono valstybės administracijos pastatą, gelbėtojai rado 24 aukų kūnus, pranešė Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos srityje atstovas spaudai Jevhenas Vasylenka leidiniui „Suspilne“.

„Nuo tada, kai buvo apšaudytas Charkivo regiono valstybinės administracijos pastatas, po griuvėsiais buvo rasti 24 aukų kūnai. Gelbėtojai toliau ardo nuolaužas“, – teigiama pranešime.

Atnaujinta 18.54

Vokietija ketina aprūpinti Ukrainą 2000 rankinių granatsvaidžių. Tai pranešė šalies naujienų agentūra DPA, remdamasi savo šaltiniais.

Atnaujinta 18.52

Ukrainos sostinėje per Rusijos apšaudymą trečiadienio ryte žuvo vienas žmogus, o du buvo sužeisti, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.

Atnaujinta 18.46

Kovo 23 d. Rusijos pajėgos pagrobė 75 metų „RIA-Melitopol“ vietos žiniasklaidos priemonės direktorės Svitlanos Zalizetskos tėvą. Jį buvo pažadėta paleisti, bet tik tuo atveju, jei pati S. Zalizetska atvyks jo pasiimti, skelbia portalas „Hromadske“.

Atnaujinta 18.36

Rusijos ministras ragina visuomenę nekaupti vaistų atsargų

Rusijos sveikatos ministras Michailas Muraška trečiadienį paragino žmones nepirkti papildomų vaistų atsargų. Daugelis baiminasi, kad dėl Vakarų sankcijų, įvestų Maskvai dėl jos karinės operacijos Ukrainoje, jų pritrūks ir padidės kainos.

„Noriu pasakyti visuomenei: jums nereikia kaupti atsargų“, – sakė M. Muraška per televizijos transliuotą ministrų kabineto susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu. „Tiekėjai sako, kad tiekimai tęsiasi kaip planuota“, – pabrėžė jis.

M. Muraška sakė, kad stebint vaistines nustatyta, jog „trūksta kai kurių vaistų“, jis tai siejo su panišku pirkimu.

Kai kurių vaistų, tokių kaip vaistai nuo traukulių ir skydliaukės, pardavimas kovo pirmąją savaitę išaugo 10 kartų, rusams vasario 24 d. pradėjus karinę operaciją. Nuo kovo vidurio vaistinėse įsigyti užsienyje pagamintų priešuždegiminių vaistų vaikams, taip pat higieninių rankšluosčių beveik nebeįmanoma. Kai kuriose internetinėse parduotuvėse šių prekių kainos buvo 10 kartų didesnės nei vasario viduryje.

Į Rusijai taikomų griežtų sankcijų režimą importuojami vaistai dėl etinių priežasčių neįtraukti. Tačiau žiniasklaida perspėjo, kad Rusijos įmonės gali likti be importuojamų žaliavų ir komponentų, o vietos farmacijos pramonė nuo jų labai priklausoma. Viena pagrindinių vaistų tiekėjų Rusijai yra Indija, ir toliau perkanti rusišką naftą bei atsisakiusi prisijungti prie Maskvą pasmerkusių balsų Jungtinėse Tautose.

Atnaujinta 18.34

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė operatyvinę informaciją apie Rusijos invaziją šalyje.

Skelbiama, kad Ukrainos pajėgos tęsia gynybinę operaciją prieš rusų karius, darydamos Rusijos pajėgoms didelių nuostolių.

Ataskaitoje rašoma, kad Rusija, sugriovusi visas puolimo operacijos sąlygas, toliau svarsto galimybę apsupti tam tikras Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių grupes, kad derybų metu pateiktų tolesnius ultimatumus.

„Tuo pat metu Rusijos okupantai, pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę, nesustabdo artilerijos ugnies, raketų ir oro smūgių, tyčia naikindami miestų infrastruktūrą, o chaotiškas minavimas ir žemės ūkio technikos naikinimas kelia grėsmę sėjos kampanijai kai kuriuose Ukrainos regionuose“, – rašoma kovo 23 dienos 18 valandos operatyvinėje informacijoje.

Atnaujinta 18.29

Ukrainos žvalgyba skelbia, kad Maskvai sudėtinga įtikinti Siriją, kad ši atsiųstų savo karius padėti kovoti Maskvos siųstoms pajėgoms.

Žvalgyba taip pat pabrėžė, kad nevykdomi ankstesni Sirijos valdžios pažadai dėl sistemingo samdinių tiekimo Rusijos kariuomenei.

Atnaujinta 18.26

Rusijos kariai ketina pulti savo teritorijas, taip apkaltindami Ukrainos kariuomenę, paskelbė Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

„Yra informacijos, kad rusai puls savo teritorijas, ypač civilinius objektus, o vėliau dėl to kaltins Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Šiais rusų veiksmais siekiama tik diskredituoti Ukrainą ir mūsų gynėjus“, – sakė jis.

Atnaujinta 18.23

Švedija suteiks Ukrainai dar 5000 prieštankinių ginklų. Tai trečiadienį pranešė Švedijos gynybos ministerija.

Atnaujinta 18.19

Sakartvele įstrigo daugiau kaip 20 tūkst. Ukrainos piliečių

Šiuo metu Sakartvele yra daugiau kaip 20 tūkst. Ukrainos piliečių, kurie dėl Rusijos agresijos negali grįžti į tėvynę. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos laikinasis reikalų patikėtinis Sakartvele Andrijus Kasjanovas.

„Sakartvele yra daugiau kaip 20 tūkst. ukrainiečių. Šis skaičius kasdien keičiasi. Ukrainos ambasada glaudžiai bendradarbiauja su Sakartvelo Vyriausybe šiuo klausimu, kad jiems būtų teikiama sisteminė pagalba“, – sakė diplomatas.

Anksčiau Sakartvelo Vyriausybė informavo, kad padengs visas šalyje esančių ukrainiečių pragyvenimo ir maitinimo išlaidas. Tbilisio meras Kacha Kaladzė praėjusią savaitę pranešė, kad Sakartvelo sostinės vaikų darželiai prioritetine tvarka priims ukrainiečių vaikus, su šeimomis įstrigusius šalyje. Prieš tai Tbilisio merija priėmė sprendimą, kad visuomeninio transporto ir kitų municipalitetui pavaldžių įstaigų paslaugos Ukrainos piliečiams bus nemokamos. Švietimo ir mokslo ministerija antradienį pranešė, kad moksleiviams, kurie dėl karo veiksmų negali grįžti į Ukrainą, suteikiama galimybė tęsti mokslą Sakartvelo mokyklose.

Atnaujinta 18.16

Klyčko: ukrainiečiai atstumia Kyjivą supančias Rusijos pajėgas

Ukrainos pajėgos atstūmė Rusijos karius keliose vietovėse aplink Kyjivą, trečiadienį sakė miesto meras, pažadėjęs ginti kiekvieną pastatą, o ne atiduoti sostinę.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad šiauriniame ir rytiniame miesto pakraščiuose vyksta mūšiai ir kad „mažas Makarivo miestas ir beveik visa Irpinė jau kontroliuojama Ukrainos karių“. Irpinė ribojasi su Kyjivu rytuose, o Makarivas yra maždaug už 50 kilometrų į vakarus.

Įnirtingi apsikeitimai artilerijos ugnimi vyko Irpinėje ir Liutiže į šiaurę nuo Kyjivo, už fronto linijų Irpine vyko didelis aktyvumas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Ukrainos naujienų agentūra kalbėjo apie galimą Rusijos kariuomenės apsupimą Irpinėje, taip pat Bučoje ir Hostomelyje, esančiuose vakariniame Kyjivo pakraštyje.

V. Klyčko sakė neturįs išsamesnės informacijos apie vykstančius Ukrainos kontrpuolimus.

Vasario 24 d. į šalį įsiveržusios Rusijos pajėgos sparčiai veržėsi į Kyjivo pakraščius, tačiau jų pastangos apsupti miestą ir į jį įžengti žlugo. „Agresorių taikinys yra Ukrainos sostinė, (...) nes miestas yra šalies širdis“, – per spaudos konferenciją miesto parke su vaizdu į Dnipro upę sakė buvęs bokso čempionas V. Klyčko.

Jis paragino Rusijos karius grįžti namo ir sakė, kad ukrainiečiai yra pasirengę ginti Kyjive kiekvieną pastatą. „Verčiau mirsime, nei klaupsimės prieš rusus ar pasiduosime užpuolikams, – kalbėjo V. Klyčko. – Esame pasirengę kautis už kiekvieną pastatą, kiekvieną gatvę, kiekvieną mūsų miesto dalį.“

Trečiadienio rytą buvo bombarduojamas Kyjivo šiaurės vakarų gyvenamasis rajonas, apgadinti keli pastatai ir sužeisti keturi žmonės. Miesto valdžios turimas aukų skaičius rodo, kad nuo invazijos pradžios sostinėje žuvo 73 civiliai, įskaitant keturis vaikus. Dar 297 žmonės buvo sužeisti.

Ukrainos sostinėje nuo savaitės pradžios galioja komendanto valanda. V. Klyčko sakė, kad ši priemonė buvo būtina dėl iš kariuomenės gautos informacijos apie galimas atakas. Jis sakė, kad nuo konflikto pradžios suimta dešimtys diversantų.

Atnaujinta 17.56

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu aptarė karo veiksmų ir pagalbos Ukrainos gynybai eigą.

Ukrainos valstybės vadovas tai parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

„Telefonu kalbėjomės su Borisu Johnsonu. Rytojaus svarbių susitikimų išvakarėse sulaukėme paramos garantijų. Aptarėme karo veiksmų ir gynybos pagalbos Ukrainai eigą. Mes laimėsime kartu“, – rašė V. Zelenskis.

Had a phone conversation with @BorisJohnson. Received assurances of his support on the eve of tomorrow's important meetings. Discussed the course of hostilities and defense assistance to Ukraine. We will win together.

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 23, 2022

Atnaujinta 17.54

Bidenas išvyksta į Europą tvirtinti Vakarų vienybės ir griežtinti sankcijų Rusijai

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį išvyko į Europą, siekdamas sustiprinti Vakarų vienybę ir sugriežtinti precedento neturinčias sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir brutalaus bandymo sugriauti jėgų pusiausvyrą po Šaltojo karo.

J. Bidenas lipdamas į sraigtasparnį „Marine One“ prie Baltųjų rūmų žurnalistams pabrėžė Rytų Europoje kilusios krizės rimtumą ir perspėjo, kad mato „realią grėsmę“, jog Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje.

Rusijos pajėgoms vis labiau stringant Ukrainoje, tikimybė, kad prezidentas Vladimiras Putinas gali įsakyti panaudoti cheminį, biologinį ar net branduolinį ginklą, kad palaužtų Ukrainą, bus vienas baisiausių scenarijų, kurie bus aptarti ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiuose NATO, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimuose.

J. Bidenas ketvirtadienį surengs spaudos konferenciją NATO būstinėje, o vėliau skris į Lenkiją. Šeštadienį jis susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda ir po susitikimo sugrįš į Vašingtoną.

Karas Ukrainoje privertė peržiūrėti metus ir du mėnesius trunkantį J. Bideno prezidentavimą ir nuo užsibrėžtų vidaus politikos prioritetų pereiti prie vadovavimo transatlantiniam aljansui, Europai išgyvenant rimčiausią krizę per kelis dešimtmečius.

Po ketverius metus trukusio Donaldo Trumpo prezidentavimo, kai Europos valstybės buvo laikomos ekonominėmis konkurentėmis ir JAV kratėsi savo tradicinio vyresniosios NATO partnerės vaidmens, J. Bidenas daug dėmesio skiria bloko vienybei.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Sullivanas žurnalistams sakė, jog J. Bidenas sieks „sustiprinti neįtikėtiną vienybę, kurią sukūrėme su sąjungininkais ir partneriais“.

Anot J. Sullivano, Vakarų sąjungininkių įvestos ekonominės sankcijos Rusijos finansų sektoriui bus dar sugriežtintos.

Dar vienas sankcijų paketas bus „paskelbtas drauge su mūsų sąjungininkais ketvirtadienį“, sakė J. Sullivanas.

Daugiau detalių Baltųjų rūmų patarėjas nepateikė, tačiau nurodė, jog daug dėmesio bus „skiriama ne tik naujoms sankcijoms, bet ir tam, kad būtų dedamos bendros pastangos išvengti sankcijų apėjimo“.

Atnaujinta 17.45

Rusų pajėgos planuoja įsikurti Zaporižios atominės elektrinės (AE) socialiniuose objektuose.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė NNEGC „Energoatom“ spaudos tarnyba.

„Okupantai planuoja įsikurti Zaporižios atominės elektrinės socialiniuose objektuose. 4 džipų kolonos atvažiuoja į miesto viešbučius ir bando ten įkurdinti savo orkus“, – rašoma pranešime.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos užėmė vieną galingiausių Rusijos elektroninio karo stočių „Krasukha-4“.

„The Drive“ karinio skyriaus teigimu, „Krasukha-4“ gali aptikti ir blokuoti įvairius radarus iki 300 kilometrų atstumu, o šis trofėjus gali tapti „tikra aukso kasykla žvalgybos tarnyboms“.

Atnaujinta 17.41

ES ambasadoriai pritarė sprendimui skirti 500 mln. eurų Ukrainos karinei pagalbai, skelbia „Radio Free Europe / Radio Liberty“ žurnalistas Rikardas Jozwiakas.

Atnaujinta 17.32

ES atstovas JT Olafas Skoogas sako, kad pabėgėlių krizė, kilusi dėl Rusijos karo Ukrainoje, auga tokiu tempu, koks buvo nematytas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Atnaujinta 17.22

Zelenskis kreipsis į Švedijos, Danijos parlamentus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiomis dienomis kreipsis į Švedijos ir Danijos parlamentus, praėjus mėnesiui po Rusijos įsiveržimo į jo šalį, trečiadienį pranešė abi asamblėjos.

V. Zelenskis ne kartą vaizdo ryšiu pasirodė kitų šalių parlamentuose. Jo kalba Švedijos Riksdage numatyta ketvirtadienį 10.55 val. vietos laiku (09.55 GMT), pranešė parlamentas. „Man didelė garbė, kad Ukrainos prezidentas nori kreiptis į parlamentą siautėjančio karo metu“, – sakė pirmininkas Andreasas Norlenas.

Kovo 29 d. V. Zelenskis sakys kalbą Folketinge – Danijos parlamente.

Praėjus mažiau nei savaitei po Rusijos kariuomenės įsiveržimo vasario 24 d. V. Zelenskis kovo 1 d. kalbėjo parlamentarams Europos Parlamente. Nuo tada jis kreipėsi į JAV Kongresą, taip pat į Didžiosios Britanijos, Kanados ir Vokietijos įstatymų leidėjus. Trečiadienį V. Zelenskis kalbėjo Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje, o ketvirtadienį kreipsis į neeilinį NATO viršūnių susitikimą.

Kyjivas, iš Vakarų gavęs daugiausia prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų, dabar ragina suteikti „puolamųjų ginklų“ Rusijos armijai atgrasyti.

Švedija pristatė Ukrainai 5 tūkst. prieštankinių paleidimo įrenginių, pirmą kartą nuo 1939 metų atsisakiusi savo doktrinos nesiųsti ginklų į aktyvaus konflikto šalis. Danija taip pat išsiuntė Ukrainai letalinės pagalbos – 2700 prieštankinių ginklų.

Atnaujinta 17.17

Irpinės mieste tęsiasi nuolatiniai Rusijos pajėgų artilerijos apšaudymai gyvenamuosiuose rajonuose.

Tai pranešė Ukrainos nacionalinės policijos Kyjivo srities vyriausiojo direktorato vadovas Ondrijus Nebytovas.

Nemaža dalis privačių namų ir daugiaaukščių pastatų yra apgadinta arba sunaikinta. Dėl karo veiksmų Irpinės policijos skyriaus pastato veikla buvo sustabdyta.

Atnaujinta 17.07

Prognozuojama, kad į Suomiją gali atvykti 80 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Į Suomiją šįmet gali atvykti 40–80 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Suomijos VRM Migracijos departamento vadovė Sanna Sutter.

„Dabar prognozuojama, kad į Suomiją gali atvykti nuo 40 iki 80 tūkst. žmonių“, – sakė pareigūnė.

Iki šiol Suomija priėmė daugiau kaip 11 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Anksčiau Migracijos tarnyba pranešė, kad Suomijoje ruošiamasi atidaryti 14 naujų centrų pabėgėliams iš Ukrainos priimti. Jie steigiami įvairiuose šalies regionuose, taip pat ir rytuose bei šiaurėje. Juose bus daugiau kaip 2 tūkst. vietų.

Penki tokie centrai Suomijoje jau veikia.

Atnaujinta 17.03

Vladimiras Putinas „jau peržengė barbariškumo slenkstį“, sako Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, jo žodžius cituoja „Sky News“.

JK premjeras šią popietę savo kabinetui pareiškė, kad Vakarai „turėtų nedvejodami žengti toliau stiprindami sankcijas ir teikdami tolesnę gynybinę karinę pagalbą Ukrainai“, atsižvelgdami į didėjančią Kremliaus agresiją Ukrainoje.

Atnaujinta 16.53

Zelenskis ragina Prancūzijos kompanijas pasitraukti iš Rusijos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, paragino Prancūzijos bendroves, įskaitant automobilių gamintoją „Renault“, prekybos centrų grupę „Auchan“ ir DIY mažmenininką „Leroy Merlin“ trauktis iš Rusijos.

„Prancūzijos įmonės turi pasitraukti iš Rusijos rinkos“, – sakė V. Zelenskis per 15 minučių trukusį vaizdo kreipimąsi, vilkėdamas jo prekės ženklu jau tapusiais žaliais marškinėliais. „Renault“, „Auchan“, „Leroy Merlin“ ir kiti turi nustoti remti Rusijos karo mašiną“, – kalbėjo jis.

Atnaujinta 16.52

Kitą savaitę Rusija gali suintensyvinti Ukrainos miestų bombardavimą. Didelė tikimybė, kad šios šalies kariai sustiprins apšaudymą iš oro, rašo CNN.

„Vienas iš scenarijų – karas Ukrainoje gali tapti užsitęsusiu konfliktu. Tikėtina, kad Rusijos Federacija per karą prarado nemažai karių, ginklų ir technikos ir, nors praeityje buvo įsivėlusi į užsitęsusius konfliktus, ji nenorės iš to išeiti visiškai sunaikinta kariuomenės“, – pažymi leidinys.

Rusijos pajėgų dėmesys artimiausiu metu bus nukreiptas į Kyjivą , o Rusija gali bandyti apsupti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgas šalies rytuose.

Be to, CNN prognozuoja, kad kitą savaitę bus daugiau kalbų apie derybas, taip pat neatmetama ukrainiečių „trėmimų“ į Rusiją galimybė.

Atnaujinta 16.41

Nuo didelio masto invazijos pradžios Ukrainoje rusų kariai apšaudė 58 greitosios pagalbos automobilius ir nužudė šešis medikus. Tai socialiniame tinkle „Facebook“ parašė sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško.

„Karas pakeitė kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Karas pakeitė viską: planus, prioritetus, nuomones. Niekada nemaniau, kad gausime neperšaunamas liemenes medicinos darbuotojams. Tačiau dėl teroristų iš Rusijos, kurie jau apšaudė 58 greitosios pagalbos automobilius veiksmų, kai žuvo šeši mūsų kolegos, esame priversti tą daryti“, – sakė jis.

JT: iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 3,6 mln. žmonių

Per Rusijos vykdomą invaziją Ukrainoje iš šalies pabėgo daugiau nei 3,6 mln. žmonių, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos, jos perspėjo, kad užsitęsęs beveik mėnesį trunkantis karas sugriaus dar milijonų žmonių gyvenimus.

Atnaujinta 16.31

Per Rusijos apšaudymą Rubižnėje, Luhansko srityje, žuvo trys žmonės, tarp jų du vaikai, taip pat yra sužeistųjų.

Taip teigiama Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos pranešime. Jie pranešė, kad Rusijos pajėgų paleistas sviedinys pataikė į daugiaaukštį pastatą antradienio vakare.

Atnaujinta 16.22

Lenkijos ministras: organizuojamas oro tiltas pabėgėliams ukrainiečiams

Naudojant Vokietijos lėktuvus ir Lenkijos oro uostus organizuojamas oro tiltas pabėgėliams ukrainiečiams, kurie nori vykti į konkrečias šalis. Tai trečiadienį televizijos kanalui TVP pareiškė Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzejus Adamczykas.

„Vakar kalbėjausi su Vokietijos transporto ministru. Mes rengiame oro tiltą naudodami Vokietijos lėktuvus ir Lenkijos oro uostus, tai leis pabėgėliams pasiekti užsibrėžtą kelionės tikslą“, – sakė žinybos vadovas.

Jo manymu, visa Europos Sąjunga turi padėti pabėgėliams iš Ukrainos nuvykti į pasirinktą šalį. „Ne kiekvienas pabėgėlis nori likti Lenkijoje. Kiekviena ES valstybė turi prisiimti pagalbos Ukrainai naštą, ne tik Lenkija, ne tik kaimyninės šalys, bet visa Europa“, – pabrėžė A. Adamczykas.

Prognozuojama, kad bendras pabėgėlių ukrainiečių skaičius ES valstybėse gali pasiekti 5–8 mln. žmonių. ESBO duomenimis, Ukrainą jau paliko apie 3,5 mln. žmonių, iš jų daugiau kaip 2,1 mln. atvyko į Lenkiją.

Atnaujinta 16.17

Ukrainos prezidentūros biuro patarėjas Mychailo Podoliakas teigia, kad Rusija atvėrė naują prieš Europos Sąjungą nukreiptą frontą, kuomet paskelbė apie įmokų už rusiškas dujas mokėjimus rubliais.

„Rusija atidarė antiES frontą. Putinas paskelbė apie mokėjimų už dujas vertimą rubliais ir atsiribojimą nuo dolerio ir euro valiutų. (...) Tai antras žingsnis į konflikto eskalaciją“, – rašė M. Podoliakas.

The RF has opened an anti-EU front. Putin announced the gas payments transfer to Ru and the rejection from $/€, leading to operational failures and pressure on public opinion - second step to escalation. First one is threat of strikes on Eu logistics centers for the help to UA

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 23, 2022

Atnaujinta 16.13

Ambasadorė: V. Putinas ketina dalyvauti G-20 forume

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja dalyvauti vėliau šiais metais Indonezijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, trečiadienį pareiškė Maskvos ambasadorė, nesureikšmindama kalbų, kad Rusija gali būti pašalinta iš šios grupės dėl karo Ukrainoje.

Išvakarėse Jungtinės Valstijos nurodė, kad konsultuosis su sąjungininkais dėl Rusijos narystės tarptautiniuose forumuose, siekdamos padidinti spaudimą Kremliui dėl invazijos į Ukrainą, sukėlusios pabėgėlių krizę Europoje ir sukrėtusios pasaulio rinkas.

Rusijos ambasadorė Indonezijoje Liudmila Vorobjova pažymėjo, kad šių metų G-20 susitikimo šeimininkė Džakarta jau pakvietė V. Putiną į lapkritį Balyje vyksiantį viršūnių susitikimą.

„Tai priklausys nuo daugelio dalykų, įskaitant COVID-19 situaciją, ji gerėja. Bet kol kas – taip, [V. Putinas] ketina atvykti“, – trečiadienį sakė ji žurnalistams.

L. Vorobjova pareiškė, kad Vakarų šalys bando pašalinti Rusiją iš pasaulinių organizacijų, įskaitant 20 didžiausių ekonomikų grupę, ir pavadino tokius mėginimus „neproporcinga“ reakcija.

Pasak ambasadorės, Maskva vertina Indonezijos „tvirtą poziciją“, Džakartai ne kartą pabrėžus, kad šis forumas skirtas ekonominėms, o ne politinėms problemoms spręsti.

Trečiadienį Kinija taip pat atmetė pranešimus, kad Rusija gali būti pašalinta, teigdama, jog ši šalis yra „svarbi G-20 narė“.

Pekinas suteikė tam tikrą diplomatinę apsaugą Rusijai, pastarajai tampant vis labiau izoliuotai pasaulinėje arenoje ir ekonomiškai suvaržytai dėl Vakarų sankcijų.

„G-20 yra pagrindinis tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo forumas“, – žurnalistams sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.

„Rusija yra svarbi narė, ir jokia narė neturi teisės išmesti kitos šalies“, – pridūrė jis.

Indonezija, šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkaujanti G-20, pareiškė, kad lapkritį vyksiančiame forume daugiausia dėmesio skirs savo pirminiams tikslams – kitaip tariant, planuoja tiesiogiai neįtraukti į darbotvarkę Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Žinoma, Rusijos pašalinimas iš tokio forumo nepadės išspręsti šių ekonominių problemų. Priešingai, be Rusijos bus sunku“, – pareiškė L. Vorobjova.

„Labai tikimės, kad Indonezijos Vyriausybė nepasiduos baisiam spaudimui, kurį Vakarai daro ne tik Indonezijai, bet ir daugeliui kitų pasaulio šalių“, – pridūrė diplomatė.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Salivanas antradienį pranešė, kad Vašingtonas konsultuosis su sąjungininkais dėl Rusijos narystės G-20.

„Manome, kad tarptautinėse institucijose ir tarptautinėje bendruomenėje negali tęstis status quo dėl Rusijos“, – kalbėjo jis per spaudos konferenciją.

Anksčiau, 2014 metais, buvo neribotam laikui suspenduota Maskvos narystė mažesnėje Didžiojo aštuoneto (G-8) grupėje dėl Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos. Vėliau šis forumas, vienijantis labiausiai išsivysčiusias pasaulio ekonomikas, buvo pervadintas Didžiuoju septynetu (G-7).

Atnaujinta 15.51

NATO skirs daugiau paramos Ukrainai apsisaugoti nuo branduolinių ir cheminių grėsmių

NATO lyderiai ketina susitarti dėl papildomos paramos Ukrainai kovojant su cheminėmis ir branduolinėmis grėsmėmis šaliai kaunantis su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį sakė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Tikiuosi, kad rytoj sąjungininkės sutiks suteikti papildomą paramą, įskaitant kibernetinio saugumo pagalbą, taip pat įrangą, padėsiančią Ukrainai apsisaugoti nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių“, – sakė J. Stoltenbergas prieš ketvirtadienį Briuselyje vyksiantį skubų NATO viršūnių susitikimą.

Atnaujinta 15.50

Kovo 22 d. Rusijos kariai panaudojo fosforo amuniciją atakuodami Irpinės miestą Kyjivo srityje. Tai pranešė miesto meras Oleksandras Markušinas „Telegram“ kanale.

„Vėlų kovo 22 d. vakarą Rusijos įsibrovėliai panaudojo uždraustą fosforo amuniciją virš Kyjivo šiaurės vakarų pakraščio. Apytikslė atakos vieta yra Hostomelis-Irpinė“, – rašė jis.

O. Markušinas pabrėžė, kad tokių ginklų panaudojimas prieš civilius yra nusikaltimas žmoniškumui ir 1949 metų Ženevos konvencijos pažeidimas.

Atnaujinta 15.45

Baltarusija išsiunčia Ukrainos diplomatus

Kai kurių Ukrainos diplomatinių misijų Baltarusijoje darbuotojų veikla buvo nesuderinama su diplomatų statusu, jiems pasiūlyta per 72 valandas palikti šalį.

Tai trečiadienį pranešė Baltarusijos URM spaudos sekretorius Anatolijus Hlazas. Pasak jo, Minskas nusprendė sumažinti Ukrainos diplomatų skaičių Baltarusijoje. Taip pat priimtas sprendimas uždaryti Ukrainos generalinį konsulatą Breste.

Kaip pareiškė A. Hlazas, nuo šiol Ukrainos ambasada Baltarusijoje dirbs „formatu 1+4, t. y. ambasadorius ir keturi darbuotojai“.

Atnaujinta 15.42

NATO rytiniame flange ketina dislokuoti keturias naujas kovines grupes

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad per viršūnių susitikimą NATO šalių lyderiai ketina susitarti dėl svarbių naujų karinių pajėgų dislokavimo rytiniame flange, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje.

„Tikiuosi, kad lyderiai susitars stiprinti NATO pozicijas visose srityse ir gerokai padidins pajėgas rytinėje Aljanso dalyje, sausumoje, ore ir jūroje. Pirmasis žingsnis – keturių naujų NATO kovinių grupių dislokavimas Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams prieš ketvirtadienį vyksiantį neeilinį viršūnių susitikimą.

Atnaujinta 15.41

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad „niekas negalėjo numatyti, kad Vakarų sankcijos bus nukreiptos į šalies centrinį banką“, rašo leidinys „Politico“.

Atnaujinta 15.31

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad grėsmė, jog Rusija panaudos Ukrainoje cheminius ginklus, yra „tikra“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nurodė, kad tai būtų visiškai nepriimtina ir „turėtų rimtų pasekmių“.

Atnaujinta 15.20

Rusijos pajėgos nusiaubė ir sunaikino laboratoriją šalia Černobylio AE, kuri stebėjo radioaktyviųjų atliekų būklę, pranešė Ukrainos Vyriausybė. Anot jos, laboratorija buvo sukurta su Europos Sąjungos pagalba, skirta atliekų tvarkymui pagerinti. Anot Ukrainos, rusų kariai iš laboratorijos pašalino radionuklidų pavyzdžius, turinčius aukštą radiacijos lygį.

Atnaujinta 15.15

Trečiadienio rytą iš kelių gyvenviečių Rytų Ukrainoje evakavosi apie 80 civilių, pranešė vietos pareigūnai.

Atnaujinta 14.28

Kyjivo priemiesčio Irpinės meras Oleksandras Markušynas teigia, kad apie 80 proc. miesto jau kontroliuoja Ukrainos pajėgos. Anot politiko, miestą Rusija nuolat apšaudo „Grad“ raketomis, taikomasi į daugiabučius namus, bet apie 4 tūkst. gyventojų atsisako palikti namus, todėl administracija jiems teikia pagalbą.

Mieste darbą atnaujino ir Ukrainos policija, tai reiškia, kad Ukrainos pajėgos atgauna Kyjivo apylinkių kontrolę, pažymi CNN.

Atnaujinta 14.04

Rusijos bombarduojamo Mariupolio vaizdai:

Atnaujinta 13.43

Praėjus mėnesiui po Rusijos invazijos Ukraina pakartotinai kreipėsi į Vakarų lyderius, ragindama aprūpinti Kyjivą pažangiais ginklais kovai su lėtai į priekį besistumiančia Maskvos kariuomene.

„Mūsų ginkluotosios pajėgos ir piliečiai laikosi su antžmogiška drąsa, tačiau mes negalime laimėti karo be puolamųjų ginklų, be vidutinio nuotolio raketų, kurios gali būti atgrasymo priemone“, – antradienį vėlai vakare per diskusiją sakė Ukrainos prezidento patarėjas Andrijus Jermakas.

„Mūsų atveju tai būtų atgrasymas, o ne agresija“, – pabrėžė jis.

A. Jermakas sakė, kad Ukrainai „neįmanoma“ veiksmingai gintis be patikimos „oro gynybos sistemos, kuri numuša priešo balistines raketas iš didelio atstumo“.

„Jie nenori mūsų matyti NATO. Ši eskalacijos baimė yra suprantama. Tačiau ji mūsų neišgelbės“, – antradienį savo kalboje pridūrė A. Jermakas.

Atnaujinta 13.39

Pentagonas: ukrainiečiai pamažu pereina į puolimą

Ukrainos pajėgos gina savo šalį „labai gudriai, labai vikriai, labai kūrybingai“ ir pamažu pereina į puolimą, reporteriams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

Anot jo, Ukrainos kariuomenė planuoja kontratakas ir pamažu „eina ta kryptimi“.

„Ukrainiečiai vykdo labai tvirtą gynybą, (...) rusams nepavyko pasiekti nė vieno strateginio tikslo, kurį buvo užsibrėžę, ar bent jau pasiekti jo be praradimų“ – sakė J. Kirby.

Atnaujinta 13.11

Rusijos užsienio reikalų ministerija praneša, kad Maskva ir Kyjivas įvykdė du apsikeitimus karo belaisviais. Tačiau Ukrainos vicepremjerė teigė neturinti informacijos apie apsikeitimą belaisviais.

Atnaujinta 13.00

Rusija teigia sunaikinusi arsenalą vakarų Ukrainoje

Rusijos kariuomenė trečiadienį pranešė atakavusi arsenalą Ukrainos šiaurės vakaruose, rašo CNN.

Arsenalas buvo apšaudytas iš jūros paleistomis raketomis. Pasak CNN, nors šį pareiškimą kol kas patikrinti sunku, ataka būtų kampanijos Ukrainos vakaruose dalis.

„Kovo 22 d. vakare iš jūros paleisti didelio tikslumo tolimojo nuotolio ginklai buvo nukreipti į arsenalą Orživo kaime, už 14 km į šiaurės vakarus nuo Rivnės miesto“, – sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas.

„Dėl smūgio buvo sunaikintas didelis Ukrainos karių ginklų ir karinės technikos arsenalas, įskaitant gautą iš Vakarų šalių.“

Pirmadienį Rusijos kariuomenė pranešė, kad iš oro paleido sparnuotąsias raketas į taikinį, įvardytą kaip Ukrainos karinio mokymo centras Nova Liubomyrkoje, esančioje Ukrainos šiaurės vakarų Rivnės srityje.

Rivnės srities administracijos vadovas Vitalijus Kovalis patvirtino, kad dvi Rusijos raketos pataikė į karinio poligono teritoriją.

Atnaujinta 12.49

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Baltarusijos daliniai, kurie buvo permesti arčiau sienos su Ukraina, grįžta į savo nuolatinio dislokavimo vietas.

Iziumo regione Ukrainos pajėgos sunaikino apie 60 proc. Rusijos karių ir karinės įrangos. Donecko regione Rusijos pajėgos siekia perimti Ribižnės, Sjeverodonecko, Popasnos, Verchnetorecko, Marijinkos ir Mariupolio kontrolę, tačiau to jiems nesiseka padaryti.

Atnaujinta 12.34

Raudonojo Kryžiaus vadovas atvyko derybų į Maskvą

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) vadovas Peteris Maureris atvyko į Maskvą derybų Rusijos užsienio reikalų ir gynybos ministerijose dėl rusų invazijos į Ukrainą nulemtų humanitarinių klausimų.

P. Maureris trečiadienį planuoja aptarti tokius klausimus kaip karo belaisviai, karo veiksmų vykdymas ir pagalbos teikimas.

„Pastarųjų savaičių konflikto ir aštuonerių konflikto Donbase metų nulemtas nuniokojimas – didžiulis“, – sakoma P. Maurerio pareiškime.

„Yra praktinių žingsnių pagal tarptautinę humanitarinę teisę, kurių šalys privalo imtis, kad sumažintų kančias“, – sakė P. Maureris.

Praėjusią savaitę TRKK vadovas buvo nuvykęs į Ukrainą. Maskvoje jis taip pat turėtų susitikti su Rusijos Raudonojo Kryžiaus, padedančio iš Rytų Ukrainos į Rusiją pabėgusiems žmonėms, vadovu.

Atnaujinta 12.17

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį apkaltino Jungtines Valstijas siekiant trukdyti Maskvos deryboms su Ukraina dėl jau mėnesį trunkančio karo užbaigimo.

„Derybos yra sunkios, ukrainiečiai nuolat keičia savo poziciją. Sunku išvengti įspūdžio, kad vadovauja mūsų kolegos amerikiečiai“, – studentams Maskvoje S. Lavrovas dėstė niekuo nepagrįstus teiginius.

S. Lavrovas paminėjo „provokuojamus pareiškimus“ apie sovietinius naikintuvus MiG. Jis tikriausiai turėjo galvoje JAV atmestą Lenkijos pasiūlymą nusiųsti ukrainiečiams per vieną amerikiečių oro pajėgų bazę Vokietijoje lėktuvų MiG-29 ir Ukrainos prašymus atsiųsti daugiau raketų „Stinger“.

JAV „aiškiai nori kuo ilgiau laikyti mus karinių veiksmų būsenos“, pareiškė rusų ministras.

Atnaujinta 11.19

Ukrainos generalinis štabas praneša, kad Rusija žada baltarusiams mėnesinį 1–1,5 tūkst. JAV dolerių atlygį ir galimybę studijuoti Rusijos karo mokslų universitetuose už dalyvavimą kovos veiksmuose Ukrainoje.

Ukraina taip pat turi duomenų, kad Rusija ketina uždrausti Krymo gyventojams palikti pusiasalį. Anot Ukrainos generalinio štabo, tarp į Krymą po 2014 m. įvykdytos pusiasalio aneksijos atsikėlusių rusų kilo panika, jie bando išvykti į Rusijos Federacijos teritoriją. Persikelti esą bando ir neteisėtos Rusijos administracijos pareigūnai, jų šeimos.

Šių teiginių patvirtinti neįmanoma.

Atnaujinta 11.05

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO taikdarių misija Ukrainoje galėtų reikšti konflikto su Aljansu pradžią.

Tokią taikdarių misiją siųsti pasiūlė Lenkija.

Atnaujinta 11.03

Rusijos pajėgų apšaudyto Kyjivo vaizdai.

Atnaujinta 10.52

Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija į Ukrainą įstrigo, nors jo kariuomenė kasdien rengia atakas, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis tvirtina, kad Kyjivas „gali tikėtis mūsų pagalbos“.

„Putino puolimas įstrigo, nepaisant visos destrukcijos, kurią jis atneša diena po dienos“, – sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad Rusijos lyderis „turi išgirsti tiesą“, jog karas naikina ne tik Ukrainą, „bet ir Rusijos ateitį“.

Vakarų partnerių įvestos beprecedentės sankcijos veikia ir kuo toliau, tuo labiau kenks Rusijos ekonomikai, perspėjo Vokietijos vadovas.

„Tačiau tai tik pradžia, daugelis griežčiausių sankcijų pasekmių bus matomos artimiausiomis savaitėmis“, – sakė jis ir įspėjo apie nuolat rengiamas sankcijas.

O. Scholzas tvirtino, kad Vokietija palaiko Kyjivą, tačiau sakė, kad nepritars raginimams NATO padėti įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos arba siųsti „taikos palaikymo pajėgas“.

„Kad ir kaip būtų sunku, mes tam nenusileisime“, – sakė jis ir pridūrė, kad Vokietija nerizikuos įsivelti į tiesioginį karinį konfliktą tarp branduolinių ginklų turinčios Rusijos ir NATO.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipsis į Prancūzijos parlamentą, praneša portalas „Euronews“.

V. Zelenskis jau kreipėsi į Italijos parlamentą. Trečiadienį taip pat numatomas jo kreipimasis į Japonijos parlamentarus.

Ukrainos prezidentas kreipsis į Prancūzijos Senatą ir Nacionalinę Asamblėją 16 val. Lietuvos laiku.

Atnaujinta 10.41

V. Klyčko: pažadu, rusų pajėgos neįžengs į Kyjivą

„Blogiausiu atveju žūsime, tačiau niekuomet nepasiduosime“, – antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Europos Tarybą Strasbūre pareiškė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. „Kaip Kyjivo meras pažadu jums viena: rusai niekada neįžengs į Kyjivą“, – sakė jis.

„Mes sutvirtinome kiekvieną pastatą, kiekvieną gatvę, kiekvieną miesto kampą. Mes kovosime, kad apgintume savo miestą ir savo ateitį, – kalbėjo V. Klyčko. – Mes nesiklaupsime.“

V. Klyčko paragino Europos šalis „ekonominėmis, politinėmis ir karinėmis priemonėmis“ paremti jo šalį kovoje su Rusijos invazija. „Mums reikia ginklų, mes kovojame su viena galingiausių planetos kariuomenių“, – akcentavo Ukrainos sostinės meras.

Atnaujinta 10.14

Ukrainos pajėgos skelbia Mariupolyje nukovusios Rusijos 810-osios jūrų pėstininkų brigados vadą plk. Aleksejų Šarovą. Rusija šios informacijos nepatvirtino.

Atnaujinta 10.11

Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Mychailo Podoliakas kreipėsi į šalies partnerius ir nurodė, kad „pakanka 4 žingsnių, kad sapnuose netektų matyti žuvusių (ukrainiečių) vaikų akių ir užuosti degančio Mariupolio“: suteikti Ukrainai modernių oro gynybos sistemų, sparnuotųjų ar kitų sunkiasvorių raketų, įvesti griežtą Rusijos naftos embargą, uždaryti uostus Rusijos laivams.

Dear partners! It takes 4 steps not to see our dead kids eyes or not to smell burned Maryupyl in your dreams. 1. Modern air defense, if you can’t close the sky 2. Cruise missiles or shells for heavy rockets 3. Tough oil embargo 4. Closed ports for Russian ships around the world

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 23, 2022

Atnaujinta 10.00

Maskva teigia, kad sudavė smūgį į Ukrainos ginkluotės sandėlį Rivnėje.

Apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ vadovai skelbia, neva regione įvestos paliaubos, kurios užtikrins saugią civilių evakuaciją.

Kyjivas šios informacijos nepatvirtino.

Atnaujinta 09.46

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos vertinimu, susirėmimų zonos šiaurės Ukrainoje yra statiškos, Rusijos pajėgos veikiausiai bando persiorganizuoti ir tęsti puolamąsias operacijas. Taip pat Rusijos pajėgos bando apsupti ukrainiečius šalies rytuose, judėdamos iš šiaurės Charkivo kryptimi, iš pietų – Mariupolio kryptimi. Rusijos pajėgos ir toliau bando apsupti Mykolajivą, tikisi veržtis link Odesos.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 23 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/PCEfBZMADk

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/gmDkmzjI7F

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 23, 2022

Atnaujinta 08.56

Netoli Brovarų Rusijos pajėgos sunaikino kelias tonas maisto produktų, saugomų sandėliuose, padaryta apie 18,5 mln. eurų žala. Tai ne pirmas kartas, kai rusai naikina Ukrainos maisto atsargas, taip siekiama susilpninti gyventojų pasiryžimą priešintis invazijai.

Rusija apšaudė Kyjivo Sviatošinskio ir Ševčenkos rajonus, pataikė į prekybos centrą, verslo pastatus, daugiabučius namus. Pranešama apie mažiausiai 4 sužeistuosius.

Anot V. Zelenskio, Mariupolyje visišką blokadą tebekenčia apie 100 tūkst. civilių miesto gyventojų, jie neturi vandens, maisto ir medicinos reikmenų, miestą toliau bombarduoja Rusija.

Atnaujinta 08.31

V. Zelenskis pakvietė popiežių atvykti į Ukrainą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė popiežių Pranciškų atvykti į Ukrainą. Tai jis pareiškė naktį į trečiadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi, kuriame, be kita ko, papasakojo apie savo antradienį vykusį pokalbį telefonu su pontifiku. „Aš kalbėjau su popiežiumi apie taikos Ukrainai paieškas, apie okupantų žiaurumus ir humanitarinius koridorius apsiaustiems miestams“, – sakė V. Zelenskis.

Jis teigė pakvietęs popiežių atvykti į Ukrainą. „Manau, kad mes galime suorganizuoti šį svarbų vizitą, jis visiems mums būtų vienodai naudingas“, – pridūrė prezidentas.

Prieš tai jau Kyjivo meras Vitalijus Klyčko kvietė Katalikų bažnyčios vadovą atvykti į Ukrainą. Kovo 8 dienos laiške jis pareiškė viltį, kad pasaulio religijų lyderių vizitas Kyjive „padės išgelbėti žmonių gyvybes ir nuties kelią taikai mūsų mieste, mūsų šalyje ir už jos ribų“.

Atnaujinta 08.20

Rusijos Pietų federalinio rajono, kuris apima ir aneksuotą Krymą, patarėjas Kirilas Stepanovas rusų agentūrai RIA sakė, kad kai Rusijos kariuomenė užims Mariupolio miestą ir „greitkelį iš Krymo į Mariupolį, (...) transporto koridoriumi bus patikimai sujungtas [Krymo] pusiasalis ir Donbasas“.

Anot jo, šis transporto koridorius ir Krymo sausumos tiltas taptų „tranzitine teritorija“, jungiančia Kaukazo regioną, Juodosios jūros šiaurinės pakrantės uostus, Rusijos užimtų Donecko ir Luhansko regionų pramonės centrus.

Rusija jau kurį laiką bando užimti Mariupolį, tačiau čia esančios ukrainiečių pajėgos atlaiko atakas, todėl Rusija brutaliai bombarduoja civilinius taikinius mieste.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova antradienį pareiškė, jog esama įrodymų, kad Rusija strateginio uostamiesčio Mariupolio apgultimi vykdo genocidą.

Atnaujinta 08.10

Černihive Rusijos pajėgos subombardavo tiltą per Desnos upę, jungusį miestą su keliu, vedančiu į Kyjivą. Šis tiltas buvo naudojamas civilių evakuacijai ir humanitariniams kroviniams pristatyti, nurodė Černihivo pareigūnai.

Atnaujinta 07.54

Ribižnėje Rusijos artilerija antradienio vakarą pataikė į daugiabutį namą, žuvo trys civiliai, tarp jų – du vaikai.

Atnaujinta 07.37

Per pastarąją parą Ukrainos pajėgos numušė 17 taikinių ore: 6 lėktuvus, 5 bepiločius orlaivius, 1 sraigtasparnį, 5 sparnuotąsias raketas, skelbia Ukrainos generalinis štabas.

Anot jo, Rusija toliau vykdo slaptą mobilizaciją, komisariatai bando pritraukti anksčiau kariuomenėje tarnavusius asmenis.

Baltarusijoje karui ir režimui nepritariantys asmenys sugadino geležinkelio bėgius, jungiančius šalį su Ukraina, taip sutrikdydami Rusijos ir Baltarusijos karinės įrangos gabenimą.

Ukrainos pajėgos toliau skelbia atmušančios Rusijos atakas visose kryptyse, tęsiasi Mariupolio, kitų miestų gynyba.

Atnaujinta 07.27

Ukrainiečiai praneša, kad Čornobajivkos aerodrome nebėra Rusijos karinių sraigtasparnių, Ukrainos pajėgos 8 kartus čia atmušė Rusijos atakas, kai rusų pajėgos bandė įsitvirtinti oro uoste.

Atnaujinta 07.09

JAV ir kitos Vakarų šalys svarsto Rusiją pašalinti iš G20 grupės, „Reuters“ sakė šaltiniai. Anot jų, užimti Rusijos vietą pasisiūlė Varšuva.

G20 apima dvidešimt didžiausių pasaulio ekonomikų, grupė yra skirta valstybių veiksmams globalios ekonomikos klausimais koordinuoti.

Tačiau Rusijos pašalinimą galėtų blokuoti Kinija ar Saudo Arabija, BBC sakė analitikai.

Kai kurie jų prognozuoja, kad G7 valstybės gali boikotuoti šiemet turintį vykti G20 susitikimą.

Rusija 2014 metais, kai aneksavo Krymą ir pradėjo karinius veiksmus Rytų Ukrainoje, buvo pašalinta iš G8 grupės.

Atnaujinta 06.52

„Nexta“ skelbia, kad Europos orų tarnyba atsisakė bendradarbiauti su Rusija. Jie nustojo dalytis meteorologiniais duomenimis.

Atnaujinta 06.40

Pentagonas pranešė, kad Ukraina ne tik ginasi, bet ėmė vykdyti ir puolimą. J. Kirby taip pat pabrėžė, kad, jų manymu, Kyjivas tikrai dar nėra apsuptas Rusijos pajėgų.

Atnaujinta 05.33

JAV Gynybos departamentas smerkia Kremliaus atstovo pasisakymą dėl branduolinio ginklo naudojimo. Dmitrijus Peskovas interviu CNN vakar neatmetė Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo galimybės, tačiau sakė, kad toks ginklas būtų panaudotas, tik jei Rusijai kiltų egzistencinis pavojus. Pentagono atstovas sako, kad tokie Maskvos pareiškimai yra pavojingi, nes ieško galimų pasiteisinimų.

Johnas Kirby pabrėžia, kad Pentagono pareigūnai nemato jokių ženklų, dėl kurių JAV reikėtų keisti strateginę atgrasymo laikyseną. Praėjus kelioms dienoms nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios, Vladimiras Putinas paskelbė savo šalies strateginių branduolinių pajėgų specialiąją parengtį.

Atnaujinta 05.08

Pentagono atstovas sako, kad JAV žino apie bent vieną Rusijos hipergarsinių raketų panaudojimo atvejį. Pasak Johno Kirby, tokia raketa buvo panaudota taikant į pastatą santykinai nedideliu atstumu. JAV vertinimu, hipergarsinių raketų naudojimas neturėtų iš esmės pakeisti Rusijos karo Ukrainoje eigos ir gali būti, kad Maskva jas naudoja susidurdama su tiksliai valdomų šaudmenų atsargų problemomis.

Atnaujinta 04.08

JAV prezidentas ketina paskelbti sankcijų daugiau nei 300 Rusijos Dūmos narių. Tai turėtų būti dalis naujų priemonių spaudžiant Rusiją nutraukti karą Ukrainoje. Joe Bidenas apie naujas sankcijas turėtų paskelbti lankydamasis Europoje, čia jis dalyvaus keliuose aukšto lygio susitikimuose. JAV jau yra pritaikiusios sankcijų kai kuriems Rusijos Dūmos nariams.

Trečiadienį į Europą išvykstantis Bidenas šią savaitę dalyvaus NATO viršūnių susitikime, taip pat susitiks su Didžiojo septyneto ir Europos Sąjungos lyderiais, dalyvaus dvišaliame susitikime su Lenkijos prezidentu Varšuvoje.

Atnaujinta 03.07

Ukrainos Vyriausybė skelbia, kad Rusijos pajėgos pasisavino 11 tuščių autobusų, kurie važiavo į Mariupolį evakuoti apsupto miesto gyventojų. Ukrainos vicepremjerė sako, kad autobusai buvo atimti Rusijos pajėgų patikros poste, maždaug 15 km nuo Mariupolio. CNN skelbia, kad autobusai su jų vairuotojais ir skubiosios pagalbos tarnybų darbuotojais nuvežti į nežinomą vietą.

Atnaujinta 02.09

Ukrainos prezidentas sako, kad derybos su karą šalyje pradėjusia Rusija yra labai sunkios, tačiau iš lėto judama pirmyn. „Tęsiame darbą įvairiais lygmenimis ir raginame Rusiją siekti taikos, nutraukti šį žiaurų karą. Ukrainos atstovai dirba derybose, jos virtualiai vyksta kasdien. Jos labai sudėtingos. Kartais – konfrontacinės. Bet žingsnis po žingsnio judame pirmyn“, – kreipimesi į gyventojus sakė Volodymyras Zelenskis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad šią savaitę vyks trys svarbūs susitikimai: Didžiojo septyneto, NATO ir Europos Sąjungos, tikimasi juose pasiekti susitarimų dėl naujų sankcijų Rusijai ir pagalbos Ukrainai.

Atnaujinta 01.41

JAV ir NATO pareigūnai mano, kad Baltarusijos pajėgos greitai gali prisijungti prie Rusijos kariuomenės kare Ukrainoje. CNN kalbinti pareigūnai sako, kad Vladimirui Putinui reikalinga pagalba, o Baltarusija jau ėmėsi atitinkamų žingsnių. Kai kurių CNN šaltinių teigimu, Baltarusijos koviniai daliniai yra pasirengę įsiveržti į Ukrainą per artimiausias keletą dienų, dislokuoti paruošta tūkstančiai karių. NATO žvalgybos pareigūnų žiniomis, Baltarusijos Vyriausybė rengia pateisinimą įsiveržti į Ukrainą, tačiau pabrėžiama, kad dėl Baltarusijos pajėgų panaudojimo dar turės būti priimtas sprendimas Maskvoje, nes Aliaksandras Lukašenka savarankiškai sprendimų nepriima.

Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad Baltarusijoje ešelonas su karine technika juda sienos su Ukraina link. Pasak UNIAN, tarp šios technikos yra raketų paleidimo sistemų, kovinių vikšrinių transporto priemonių be skiriamųjų ženklų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas anksčiau skelbė, kad yra didelė tikimybė, jog Baltarusijos pajėgos gali pulti Voluinės kryptimi.

Atnaujinta 01.06

Ukrainos prezidentas sako, kad Rusijos pajėgų apsuptame Mariupolyje šimtas tūkstančių žmonių gyvena be maisto, vandens ar vaistų. Mariupolis nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios nuolat apšaudomas. Ukrainos pareigūnai ne kartą sakė, kad dėl Rusijos atakų nepavyksta sukurti saugių humanitarinių koridorių, kuriais galėtų evakuotis žmonės ar būtų atvežta pagalba.

Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi į gyventojus taip pat sako, kad derybos su Rusija yra sudėtingos, tačiau žingsnis po žingsnio judama pirmyn.

Atnaujinta 00.18

Rusija paleido tris raketas į karinės struktūros objektus Rivnės regione, praneša „Unian“. Tai paskelbė Rivnės regioninės karinės administracijos pirmininkas Vitalijus Kovalis.

Chersono politikas Serhijus Chlanis socialiniame tinkle „Facebook“ praneša, kad Rusija Chersono regione nuo balandžio planuoja įvesti rublius. Kaip teigia politikas, Rusija turėtų pradėti versti rubliais atsiskaityti parduotuvėse.