Putino karas Ukrainoje: tęsiasi Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybos, užsidegė Charkivo miesto turgus

22-oji Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą diena. Trečiadienio vakare pranešta apie Rusijos pajėgų ataką, kai buvo numesta bomba ant Mariupolio dramos teatro. Skelbiama, kad pastate slėpėsi per tūkstantį žmonių. Ukrainos vadovo patarėjas sako, kad taikos sutarties derinimas su Rusija gali užtrukti pusantros savaitės. Vakare pranešta apie degantį Charkivo turgų.

Pranešama, kad mieste užsidegė viena didžiausių Europos turgaviečių.

Kiek anksčiau V. Zelenskio komandos narys Mychailo Podoliakas teigė, kad Ukrainos ir Rusijos derybos dėl taikos sutarties gali užtrukti iki pusantros savaitės.

„Taikos sutarties tarp Ukrainos ir Rusijos derinimas gali užtrukti nuo kelių dienų iki pusantros savaitės“, – sakė Ukrainos vadovo biuro vadovas Mychailo Podoliakas.

Mariupolio teatre esanti slėptuvė atlaikė Rusijos bombardavimą, joje buvę žmonės yra gyvi, praneša Aukščiausiosios Rados narys Serhijus Taruta. Anksčiau pranešta, kad šio teatro pastate galėjo slėptis iki 1 tūkst. civilių.

Jungtinių Tautų aukščiausiosios instancijos teismas trečiadienį liepė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą ir pareiškė esąs „itin susirūpinęs“ dėl Maskvos naudojamos jėgos. Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad šio nuosprendžio neklausys.

Rusijos užsienio reikalų ministerija praneša, kad ketvirtadienį tęsiasi ukrainiečių ir rusų delegacijų derybos vaizdo ryšiu, aptariami kariniai, politiniai ir humanitariniai klausimai.

Ketvirtadienį atveriami 9 humanitariniai koridoriai: iš Mariupolio (į Zaporižią), iš Borodiankos (į Žytomyrą), iš Ševčenkovės (į Brovarus), iš Charkivo (į Volčanską), maistas, medikamentai bus perduoti Hostomeliui, Bučai, Semypolkams, Markivkai, Opanasovui.

Rusijos invazija sustojo visuose frontuose, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Anot jos, Rusijos pajėgos „pastarosiomis dienomis minimaliai pasistūmėjo ant žemės, jūroje ar ore ir toliau patiria didelių netekčių“.

JAV žvalgybos skaičiavimais, Ukrainoje žuvo daugiau kaip 7 tūkst. Rusijos karių.

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, šalies kariuomenė nukovė apie 14 tūkst. rusų karių, sunaikino 86 lėktuvus, 108 sraigtasparnius, 444 tankus, 1435 šarvuotąsias mašinas, 201 artilerijos sistemas, 43 oro gynybos sistemas, 72 raketų sistemas (MLRS), 80 kuro talpyklų, 864 kitas mašinas, 3 laivus, 11 taktinių operacinių bepiločių lėktuvų.

Apie trečiadienio dienos ir ketvirtadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 05.53

Sostinėje Kyjive ankstų penktadienio rytą paskelbtas oro pavojaus signalas. Mieste buvo girdimos oro antskrydžių sirenos, raginančios gyventojus kuo greičiau slėptis.

Atnaujinta 04.43

Po Rusijos ir Turkijos prezidentų pokalbio telefonu BBC skelbia, kad dalis Vladimiro Putino reikalavimų Ukrainai gali būti nesunkiai įgyvendinami, o kai kurie – problematiški. Apie V. Putino reikalavimus BBC klausė Turkijos prezidento patarėjo Ibrahimo Kalin.

Esą vienas svarbiausių yra Ukrainos neutralumas ir pažadas nestoti į NATO. Ukraina taip pat turėtų nusiginkluoti, Rusijos kalbai šalyje turėtų būti suteikta apsauga.

Pasak BBC, didžiausio pasipriešinimo iš Ukrainos gali sulaukti punktas dėl Donbaso ir Krymo statuso. Manoma, kad Rusija gali reikalauti atsisakyti teisių į Donbasą ir oficialiai pripažinti Krymą Rusijos teritorija.

V. Putinas sako, kad dėl šių punktų jis turės kalbėtis tiesiai su Ukrainos prezidentu. Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad yra pasiruošęs susitikti su Putinu.

Atnaujinta 04.08

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigia, kad Rusijos pajėgoms sunku išlaikyti puolimą Ukrainoje. Naujausiame britų žvalgybos vertinime teigiama, kad Rusija ir toliau susiduria su logistinėmis problemomis. Esą dėl riboto mobilumo ir pranašumo ore neturėjimo priešakinių pajėgų kariams sudėtinga pristatyti būtiniausius dalykus – tokius kaip maistas ar kuras. Pasak britų žvalgybos, Ukrainos kontratakos verčia Rusiją nukreipti daug karių ginti tiekimo linijas, o tai apriboja galimybes pulti.

Kiek anksčiau Pentagonas taip pat paskelbė, kad Rusijos puolimas yra įstrigęs visoje šalyje.

Atnaujinta 02.44

Gelbėtojai vis dar negali pradėti darbų Mariupolio teatro griuvėsiuose ir išlaisvinti ten įstrigusių žmonių, skelbia pravda.com.ua. Pranešama, kad Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai sulaukė apšaudymų iš Rusijos pajėgų.

Tinklalapis skelbia, kad teatre galėjo slėptis maždaug 800 žmonių.Tokį skaičių pateikė teatre prisiglaudusiems žmonėms maistą ruošusi moteris. Anot jos, maždaug 100 žmonių pabėgo, kiti liko po griuvėsiais.

Atnaujinta 01.50

JAV Atstovų rūmai balsavimu pritarė, kad Rusijai ir Baltarusijai būtų panaikintas vadinamasis „Palankiausios valstybės“ prekybos statusas. Tokio statuso panaikinimas reiškia didesnius muito mokesčius iš šių šalių importuojamoms prekėms. Pvz., iš Rusijos importuojamam iškastiniam kurui, trąšoms ir metalams.

Tikimasi, kad netrukus šį žingsnį patvirtins ir Senatas.

Atnaujinta 00.33

Naujas V. Zelenskio vaizdo įrašas

Prezidentas Volodymyras Zelenskis feisbuko paskyroje pasidalijo nauju vaizdo įrašu, kur apžvelgė esamą situaciją. V. Zelenskis paminėjo, kad nauji rusų šauktiniai pateko į nelaisvę, tarp jų yra ir tokių, kurie atsisako grįžti į Rusiją. Prezidentas kreipėsi ir į Rusijos žmones, ypač motinas, kurių sūnūs vyksta žūti kare prieš Ukrainą. Vaizdo įraše šalies vadovas taip pat užsiminė apie pokalbius su Vakarų šalių lyderiais.

Atnaujinta 00.17

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzya toliau kartoja, kad Rusijos pajėgos esą neatakavo Mariupolio teatro, kuriame esančioje slėptuvėje slėpėsi daugiau kaip tūkstantis žmonių, įskaitant vaikus. Kai „Sky News“ žurnalistė Niujorke ambasadoriui paminėjo Vakarų žurnalistų, esančių Ukrainoje, liudijimus, V. Nebenzya pareiškė matęs „daugybę melagienų“ ir kalbėjo apie informacinį karą. Įraše galima matyti jo atsakymus žurnalistams:

Russian ambassador to the UN continuing to peddle disinformation about Ukraine. Tells @SkyNews that Russia didn’t bomb theatre in Mariupol. pic.twitter.com/TQHiezq3PK

— Martha Kelner (@marthakelner) March 17, 2022

Atnaujinta 23.48

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos dalinys netoli Odesos numušė Rusijos pajėgų bepilotį orlaivį. Tai pranešė Odesos regiono karinės administracijos operatyvinio štabo atstovas Serhijus Bračukas.

„Kovo 17 d. Rusijos laivai buvo pastebėti prie Odesos. Jie patyrė nuostolių demonstracinės rikiuotės metu saugiu atstumu. Operatyvinė vadovybė „Pietūs“ kovo 17-osios vakarą pranešė, kad priešas prarado bepilotį orlaivį „Orlan-10“, – sakė S. Bračukas.

Atnaujinta 23.36

Ukraina kreipėsi į Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pirmininką, prašydama surengti derybas su Rusija dėl daugiau nei 14 000 žuvusių Rusijos karių kūnų išgabenimo iš šalies teritorijos.

Apie tai per instruktažą pranešė vicepremjerė ir laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų reintegracijos ministrė Irina Vereščuk.

Atnaujinta 23.33

NBC korespondentas Rafas Sanchezas pasidalino savo patirtimi Maskvoje ir įžvalgomis kaip Rusijos žiniasklaida nušviečia karą Ukrainoje.

Pasak jo, Kremlius televizijoms teikia „informaciją apie rusų karius, kurie, kaip teigiama, didvyriškai krito mūšyje“. Taip pat rodoma, kaip aukšti pareigūnai, tokie kaip gynybos ministras Sergejus Šoigu, kabina medalius lengvai sužeistiems kariams ligoninėje.

The Kremlin is showcasing individual Russian soldiers it says fell heroically in battle. And it’s showing senior officials pinning medals on lightly-wounded troops in hospital.

But it isn’t saying how many Russian troops in total have been killed. pic.twitter.com/Fk9VaN4iWq

— Raf Sanchez (@rafsanchez) March 17, 2022

Tačiau reportažuose nenurodoma, kiek Rusijos karių iš viso žuvo karo metu.

Pasak NBC žurnalisto, paskutinį kartą apie žuvusiųjų skaičių Rusija nurodė dar kovo 2-ąją dieną, tuomet skelbta, kad žuvo beveik 500 šalies karių.

Atnaujinta 23.11

Šiandien Rusijos programišiai galimai įsilaužė į daugybę Ukrainos žiniasklaidos internetinių šaltinių. Ukrainos saugumo tarnybos teigimu, dabar grėsmė pašalinta, visi portalai atnaujino savo darbą.

„Šiandien Rusijos Federacija įsilaužė į daugybę Ukrainos žiniasklaidos internetinių šaltinių. Visų pirma, jie paskelbė Ukrainoje uždraustus simbolius, kuriuos naudoja okupantai“, – sakoma pareiškime.

Įsilaužėliai kai kurių vietinių naujienų svetainių ekranuose uždėjo Rusijos vėliavą su Georgijaus juostelėmis.

Atnaujinta 23.08

Odesos paplūdimyje sprogo mina. Apie tai pranešė Odesos regiono karinės administracijos viršininkas Maksimas Marčenko, cituoja jį Ukrainos naujienų agentūra „UNIAN“.

„Viename iš Odesos paplūdimių sprogo mina. Laimei, niekas nenukentėjo“, – sakė M. Marčenko. Nenurodyta, dėl kokios priežasties sprogo mina.

M. Marčenko taip pat pridūrė, kad šiandien situacija regione buvo rami, diena praėjo be Rusijos pajėgų apšaudymo. Nepaisant to, Rusija vis dar ketina išlaipinti karinio jūrų laivyno desantą, tačiau Rusijos laivų judėjimas daugiausia vykdomas siekiant įbauginti civilius.

Atnaujinta 23.01

Rusijos kariams trūksta didelio tikslumo raketų, o artimiausiu metu Rusijos pajėgos gali panaudoti senesnes raketas ir bombas, kurios sukelia plataus masto civilinės infrastruktūros naikinimą, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Atnaujinta 22.53

Ukrainos ir Prancūzijos prezidentai dar kartą pasikalbėjo telefonu, toliau tęsiantis Rusijos sukeltam karui Ukrainoje.

„Pratęsėme dialogą su Emmanueliu Macronu. Aptarėme paramą ukrainiečiams kovojant su Rusijos agresija, ypač gynybos srityje. Akcentavome taikaus dialogo tęstinumą. Turime sustiprinti prieškarinę koaliciją“, – „Twitter“ rašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Continued dialogue with 🇫🇷 President @EmmanuelMacron. Discussed the support for Ukrainians in the fight against Russian aggression, especially in the defense sphere. Emphasis was put on the continuation of peaceful dialogue. We must strengthen the anti-war coalition. #StopRussia

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 17, 2022

Atnaujinta 22.49

Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotojas Serhijus Krivonosas įvertino, kiek laiko dar tęsis karas Ukrainoje. Jis tiki, kad pergalę Ukrainai pasiekti bus sunku, o kovos nesibaigs po 1 ar 2 savaičių, kalbėjo jis „24 kanalo“ eteryje.

S. Krivonosas pažymėjo, kad „Ukrainos politikai turi ir toliau dirbti siekdami užtikrinti, kad pasaulis aprūpintų Ukraina ginkluote, tačiau tikėtis, kad oro erdvė virš šalies bus uždaryta, neverta“.

Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotojas mano, kad pergalė kare su Rusija vis tiek bus pasiekta.

„Lengvos pergalės nebus. Ši kova bus ilga. Karas netruks 1 ar 2 savaites. Tai reikia suprasti“, – sakė S. Krivonosas.

Atnaujinta 22.43

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas mano, kad Rusija turėtų būti pašalinta iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos. Jis priminė, kad Maskva neketina vykdyti JT Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo.

„Yra JT teismo sprendimas, kurio Rusijos Federacija nesiruošia vykdyti. Tada man kyla klausimas – ką Rusijos Federacija veikia JT Saugumo Taryboje? Gal laikas ją pašalinti, jei to įsipareigojimo nevykdys, jei neturi noro laikytis galiojančių taisyklių ir nuostatų civilizuotame šiuolaikiniame pasaulyje?“, – kalbėjo O. Danilovas.

Atnaujinta 22.35

JT humanitarinės pagalbos vilkstinės negali patekti į Sumus ir Mariupolį, JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhamonas Ghebreyesusas.

Atnaujinta 22.33

Europos Sąjunga (ES) smerkia Rusijos Ukrainoje įvykdytus „sunkius pažeidimus ir karo nusikaltimus“, ketvirtadienį pareiškė bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Europos Sąjunga griežčiausiai smerkia Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir jų rėmėjų nuolatinį taikymąsi į Ukrainos civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, taip pat jų apgultį Mariupolio mieste“, – pranešime sakė J. Borrellis.

Rusija subombardavo teatrą Mariupolio mieste, kur šimtai žmonių ieškojo priebėgos nuo karo veiksmų, nepaisant to, jog ant šaligatvio abiejose pastato pusėse didelėmis raidėmis buvo užrašyt „DETI“ (rus. „Vaikai“).

Mariupolio valdžia „Telegram“ tinkle pranešė, jog maždaug 30 tūkst. žmonių paliko miestą savo transportu.

Ji taip pat pridūrė, kad 80 proc. gyvenamųjų namų mieste buvo sunaikinti, o aukų skaičius po teatro apšaudymo dar tikslinamas.

„Tokie tyčiniai išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą yra gėdingi, smerktini ir visiškai nepriimtini. Tai yra rimti tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai“, – sakė J. Borrellis.

Rusija pagal tarptautinę teisę neturi teisės naudoti vienašalės jėgos prieš trečiąją šalį ir „todėl prisiima visą atsakomybę už šiuos karinės agresijos aktus ir visą jos sukeliamą sunaikinimą bei gyvybių praradimą“, teigė ES diplomatijos vadovas.

„Šių sunkių pažeidimų ir karo nusikaltimų vykdytojai, taip pat atsakingi vyriausybės pareigūnai ir kariniai vadai bus patraukti atsakomybėn“, – pridūrė jis.

Anksčiau ketvirtadienį ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas paragino europarlamentarus pripažinti Rusijos prezidentą karo nusikaltėliu ir pakvietė Europos Sąjungą tiekti daugiau ginklų Ukrainai, kad ji galėtų kovoti su Maskvos pajėgomis.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje vykdo tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.

J. Borrellis ketvirtadienį taip pat paragino Rusiją sukurti galimybes į Ukrainą netrukdomai patekti humanitarinei paramai.

Atnaujinta 22.22

Pasirodė informacija, kad teritorijoje tarp Mykolajivo ir laikinai Rusijos užgrobto Chersono vyksta raketų apšaudymai, daugiau informacijos nėra pateikiama.

Atnaujinta 22.15

Šiandien iš Kyjivo srities evakuota mažiau žmonių, nei tikėtasi, nes humanitarinių kolonų judėjimą trukdė rusų okupantų tankai.

Tai per teletoną sakė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.

„Deja, šiandien iš Kyjivo regiono buvo evakuota mažiau žmonių, nei tikėjomės“, – sakė jis.

Atnaujinta 22.13

Jungtinės Valstijos parengė įstatymo projektą, kuris neleistų Rusijos prezidentui Vladimirui Putiną ir jo padėjėjams išvengti ekonominių sankcijų, panaudojus kriptovaliutas.

Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė JAV senatorė, demokratė Elizabeth Warren.

Atnaujinta 22.10

Rusijos valstybinės televizijos redaktorė, surengusi protestą prieš Maskvos invaziją Ukrainoje per tiesioginį eterį, ketvirtadienį pranešė išeinanti iš darbo, bet atmetanti Prancūzijos siūlymą suteikti jai prieglobstį.

Atnaujinta 22.01

NATO supranta „Ukrainos politinės vadovybės ir žmonių nusivylimą bei desperaciją dėl barbariškų Rusijos armijos veiksmų prieš civilius gyventojus ir į šią situaciją reaguoja didindama karinę pagalbą Ukrainai“, pareiškė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per spaudos konferenciją Berlyne po susitikimo su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock, pranešė „Ukrinform“.

„Puikiai suprantu tą nusivylimą ir desperaciją, kurią jaučia prezidentas Zelenskis ir Ukrainos žmonės, nes jie yra nepaprastai sudėtingoje situacijoje, kai kasdien mato civilių aukas, sunaikinimą, įskaitant išpuolius prieš ligonines, mokyklas, civilinę infrastruktūrą. Priežastis, kodėl NATO sąjungininkės sustiprino savo paramą, taip pat tiekdamos pažangias ginklų sistemas, oro ir priešraketinę gynybą, prieštankinius ginklus, kurą, amuniciją, kuri yra labai svarbi pasipriešinimui, kurį Ukrainos pajėgos gali mobilizuoti prieš įsiveržiančias Rusijos pajėgas. Vakar gynybos ministrų susitikime sąjungininkai pareiškė ir įsipareigojo toliau teikti kritinę paramą Ukrainai“, – sakė jis.

PSO: Ukrainoje įvykdyti 43 išpuoliai prieš sveikatos įstaigas

PSO teigia, kad Ukrainoje iki šiol įvykdyti 43 išpuoliai prieš sveikatos apsaugos įstaigas.

PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas JT Saugumo Tarybai sakė: „Bet kokio konflikto metu išpuoliai prieš sveikatos apsaugą yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“.

Atnaujinta 21.50

Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščuk teigė, kad iš 9 suplanuotų humanitarinių koridorių Ukrainoje ketvirtadienį veikė 8.

„Iš 9 suplanuotų šiandien veikė 8. Iš Mariupolio išvažiavo apie 800 automobilių, žmonės iš miesto taip pat išvyksta pėsčiomis. Zaporižią jau pasiekė apie 2 tūkst. žmonių ir srautas nesiliauja“, – kalbėjo I. Vereščuk.

Ji pridūrė, kad ketvirtadienį iš viso buvo evakuota 3810 žmonių.

Atnaujinta 21.44

Rusijos karas prieš Ukrainą, pasak Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, buvo „elektrošokas“, „pabudinęs“ NATO. Jis neatsisakąs savo 2019 m. žodžių, kai pareiškė, kad NATO ištikusi „smegenų mirtis“. Taip E. Macronas sakė ketvirtadienį, pristatydamas savo rinkimų programą. Tuomet tai esą buvo tiesa. Nuo tada padėtis pasikeitė. Reikėjo patikslinti NATO strategiją, ir tai dabar vyksta.

Atnaujinta 21.36

Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnus, kurie bandė ištraukti piliečius iš Mariupolio dramos teatro griuvėsių.

Apie tai pranešė „Azov“ karių pulkas.

„SBU pareigūnai, bandydami ištraukti piliečius iš okupantų sunaikinto Mariupolio dramos teatro, pateko į priešo ugnį“, – sakė kovotojai.

Kovo 16-osios vakarą rusai numetė bombą ant Dramos teatro Mariupolyje. Tuo metu patalpose buvo šimtai civilių su vaikais.

Atnaujinta 21.33

Baltarusijos žmonės priešinasi Rusijos invazijai į Ukrainą, surengtą padedant Minsko režimui, ir mano, kad jų šalies likimas susijęs su šio karo baigtimi, ketvirtadienį pareiškė į užsienį pasitraukusi baltarusių opozicijos lyderė.

Atnaujinta 21.18

JAV pranešė, kad Ukrainoje žuvo Amerikos pilietis.

Ukrainoje per išpuolį šiauriniame Černihivo mieste žuvo JAV pilietis, informavo Valstybės departamentas.

Jo tapatybė neatskleidžiama, bet greičiausiai jis yra jau antroji JAV auka karo metu. Praėjusią savaitę Kyjive žuvo filmų kūrėjas ir žurnalistas Brentas Renaudas.

Atnaujinta 21.07

Ukrainos kariai nukovė dar vieną Rusijos pajėgų karininką. „DTRK Kostroma“ paskelbė apie kapitono Aleksejaus Nikitino mirtį.

Pažymima, kad Rusijos pajėgų karininkas „žuvo eidamas pareigas“. A. Nikitinas tarnavo viename iš Anapos karinių vienetų. Jis vadovavo Kostromos oro desantininkų pulkui.

Atnaujinta 21.04

Rusijos kariai iš „Grad“ sistemų apšaudė daugybę Kyjivo srities miestų. Praneša, kad žuvo vienas žmogus.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Rusijos kariškiai iš „Grad“ apšaudė vieną iš Irpeno valstybinių objektų. Duomenys apie aukų skaičių tikslinami.

Atnaujinta 20.55

Chmelnyckio mieste bus areštuoti butai, kurių savininkai „išpučia būsto kainas pabėgėliams“.

Tai paskelbė miesto meras Aleksandras Simčišinas. Anot jo, tokiuose butuose bus apgyvendinti pabėgėliai, steigiami savanorių centrai.

Atnaujinta 20.53

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš tikrųjų nenori taikos, pareiškė Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, rašo „Sky News“.

M. Draghi taip pat pridūrė, kad norint užbaigti karą Ukrainoje, gali prireikti įvesti papildomas sankcijas.

„Iš Putino pusės nėra jokio taikos noro. Yra tik nusiteikimas karui“, – sakė Italijos premjeras M. Draghi.

Atnaujinta 20.36

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas gynė Rusijos piliečius, kurie, kaip įtariama, persekiojami užsienyje.

Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

Vokietijos Vyriausybės vadovas pareiškė palaikantis ES poziciją ir patikino, kad teiks greitą bei skubią pagalbą Ukrainos pabėgėliams ir padėkojo savanoriams už pagalbą.

Kartu jis išreiškė nepasitenkinimą dėl Rusijos piliečių įžeidinėjimų ar puolimų Europos valstybėse.

„Visiškai nepriimtina, kai žmonės iš Rusijos yra įžeidinėjami, pravardžiuojami ar fiziškai puolami. Nes tai yra Putino karas. Jis vienas už tai atsakingas“, – sakė O. Scholzas.

Atnaujinta 20.33

Kosovas prašo Bideno paremti jo siekį įstoti į NATO

Kosovo prezidentė ketvirtadienį paprašė JAV prezidento Joe Bideno paremti jos šalies siekį tapti NATO nare, ypač kai Rusija deda pastangas destabilizuoti Balkanus.

Prezidentė Vjosa Osmani savo laiške J. Bidenui sakė, kad „Kosovo narystė NATO tapo imperatyvu“.

Kosovas, kaip „proamerikietiškiausia ir labiausiai NATO palaikanti šalis pasaulyje“, yra atribota nuo Aljanso plėtros procesų, pabrėžiama laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „The Associated Press“.

V. Osmani ragino J. Bideną pasinaudoti JAV „lyderyste ir įtaka sudėtingam Kosovo narystės NATO procesui aktyviai palaikyti ir vystyti“.

Nors dabar viso pasaulio dėmesys sutelktas į niokojantį karą Ukrainoje, V. Osmani sakė, kad „privalome nepamesti iš akių trapios padėties, su kuria susiduriame Balkanuose“.

„Esame pažeidžiami nuolatinių Rusijos pastangų silpninti Kosovą ir destabilizuoti visus Vakarų Balkanus“, – rašė ji.

Atnaujinta 20.32

Rusų pajėgos apšaudė slėptuvę, skirtą motinoms ir vaikams Sjeverodonecko mieste, Luhansko srityje, socialiniame tinkle paskelbė regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Rusijos žvėrys vėl užpuolė vaikus. Sjeverodonecke okupantai apšaudė motinoms ir vaikams skirtą pastogę. Objekto gyventojai ir darbuotojai yra saugūs. Šiame objekte slėpėsi daug mamų ir vaikų, bet Rusija juos sugavo ir ten“, – rašė S. Haidajus.

Atnaujinta 20.27

Italijos kultūros ministras pranešė, kad Italija padės Mariupoliui atstatyti dramos teatrą.

„Ministrų kabinetas pritarė mano siūlymui pasiūlyti Ukrainai išteklių ir lėšų kuo greičiau ją atkurti. Visų šalių teatrai priklauso visai žmonijai“, – rašoma Italijos kultūros ministro pranešime.

Italy is ready to rebuild the Theatre of #Mariupol. The cabinet of Ministers has approved my proposal to offer #Ukraine the resources and means to rebuild it as soon as possible. Theaters of all countries belong to the whole humanity #worldheritage pic.twitter.com/FPictnEloy

— Dario Franceschini (@dariofrance) March 17, 2022

Atnaujinta 20.22

Austinas: neskraidymo zona reiškia karą su Rusija

Nėra tokio dalyko kaip dalinė neskraidymo zona, perspėjo JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, reaguodamas į raginimus nustatyti tokį apribojimą virš Ukrainos, nes tai „iš tikrųjų reiškia, kad jūs dalyvaujate kare, jūs kariaujate su Rusija“.

„Nėra lengvo ar paprasto būdo, kaip tai padaryti, – sakė L. Austinas per susitikimą su Slovakijos gynybos ministru Jaroslavu Nadu. – Nėra tokio dalyko kaip neskraidymo zonos „lengvesnė“ versija. Neskraidymo zona reiškia, kad įsiveliate į konfliktą su Rusija.“

L. Austinas taip pat sakė, kad JAV yra „sukrėsta brutalumo“, kurį matė per Rusijos atakas Ukrainoje, ir pažymėjo, kad Valstybės departamentas nagrinėja, ar buvo įvykdyti nusikaltimai. „Tai civiliai gyventojai, todėl į juos neturėtų būti taikomasi“, – sakė jis.

J. Nadas sakė, kad Slovakija yra pasirengusi nusiųsti Ukrainai ginklų, pavyzdžiui, priešlėktuvinių raketų žemė-oras sistemų „S-300“, kad padėtų jai apsiginti nuo Rusijos invazijos, tačiau teigė, kad prieš atsisakydama senųjų sistemų, jo šalis turėtų gauti naujų.

Atnaujinta 20.21

Netoli Zaporižios patikros punkto Rusijos pajėgos apšaudė automobilį. Buvo sužalotas vaikas, sviedinio skeveldros pataikė jam į veidą, pranešė srities karinės administracijos vadovas Aleksandras Staruchas.

Anot jo, prie Tokmako esančiame patikros punkte okupantai apšaudė automobilį. „Vaikui buvo pataikyta į veidą. Istorija liūdna. Žvėrys“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 20.19

JK gynybos ministras Benas Wallace`as pranešė, kad šiandien su juo bandė susisiekti apgavikas, apsimetęs Ukrainos premjeru.

„Jis uždavė keletą apgaulingų klausimų, o kai pokalbis tapo įtartinas, jį nutraukiau“, – kalbėjo JK gynybos ministras.

Today an attempt was made by an imposter claiming to be Ukrainian PM to speak with me. He posed several misleading questions and after becoming suspicious I terminated the call 1/2

— Rt. Hon Ben Wallace MP (@BWallaceMP) March 17, 2022

B. Wallace`as pridūrė, kad „jokia Rusijos dezinformacija, iškraipymai ir nešvarūs triukai negali nukreipti dėmesio nuo Rusijos žmogaus teisių pažeidimų ir neteisėtos invazijos į Ukrainą.

„Tai beviltiškas bandymas“, – „Twitter“ tinkle rašė B. Wallace`as.

Atnaujinta 20.12

Rusija nepaisė JT Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) sprendimo, kuriuo buvo įpareigota sustabdyti invaziją į Ukrainą, todėl privalo atsisakyti visų pagal JT Chartiją suteiktų teisių, pirmiausia veto teisės JT Saugumo Taryboje.

Atitinkamą pareiškimą „Ukrinform“ išsakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka.

„Rusija nori sėdėti ant dviejų kėdžių vienu metu. Viena vertus, ji nenori įgyvendinti privalomo JT Tarptautinio Teisingumo Teismo nurodymo. Kita vertus, ji nori ir toliau naudotis tarptautinės teisės privilegijomis. Tačiau tarptautinėje teisėje negalima kaip šuniui vizginti uodegą“, – sakė O. Nikolenka.

Latvijos parlamentas prisijungė prie raginimų įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos

Prie Estijos ir Lietuvos parlamentų prisijungė ir Latvijos parlamentas, kuris taip pat pareiškė norą, kad virš Ukrainos būtų nustatyta neskraidymo zona.

Saeimos Liaudies asamblėja Rygoje paragino Jungtines Tautas nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų apsaugotos žmonių gyvybės ir užtikrintas Ukrainos atominių elektrinių saugumas.

Kartu Latvijos įstatymų leidėjai pareikalavo kuo greičiau imtis priemonių, siekiant užtikrinti saugius humanitarinius koridorius Ukrainos teritorijoje.

Atnaujinta 20.01

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiojo laipsnio drąsos ordinu apdovanojo Melitopolio merą Ivaną Fiodorovą, kuris pateko į nelaisvę, tačiau atsisakė bendradarbiauti su Rusijos pajėgomis.

Atnaujinta 20.00

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė naują karo įvykių suvestinę.

Tekste teigiama, kad nuo kovo 20 d. laikinai okupuotose Donecko srities teritorijose prasideda dar viena Rusijos organizuojama mobilizacijos banga. Priduriama, kad Rusijos pajėgos panaudojo beveik visas „Kalibr“ sparnuotąsias raketas ir „Iskander“ raketų sistemas, todėl dabar smogia beatodairiškai.

Ukrainos gynėjai padarė didelių nuostolių Charkive ir Iziume kovojantiems daliniams: Rusijos pajėgos prarado iki 30 proc. personalo, ginklų ir karinės technikos.

Priduriama, kad Rusijos kariuomenės personalo moralinė ir psichologinė būklė yra labai prasta.

Nuo karo pradžios į Ukrainą sugrįžo daugiau nei 320 tūkst. ukrainiečių. Dauguma jų – vyrai, skelbia Ukrainos ginkluotosios pajėgos „Facebook“ tinkle.

Atnaujinta 19.47

Europos Taryba nutrauks ryšius su Baltarusija. Tokio sprendimo priežastis – aktyvus Baltarusijos dalyvavimas Rusijos kare prieš Ukrainą.

Apie tai pranešė Tarybos spaudos tarnyba.

Baltarusija negalės dalyvauti Ministrų komiteto, vietos ir regionų valdžios kongreso, taip pat pagalbinių organų posėdžiuose ir renginiuose.

Atnaujinta 19.45

Ukrainoje buvo įvykdyta kibernetinė ataka prieš kelis naujienų portalus.

Kaip praneša UNIAN korespondentas, mėginant pasiekti daugelio Odesos naujienų portalus, pasirodo Rusijos trispalvė ir juodai ruda Georgijaus juostelė.

Kaip paaiškino Ukrainos saugumo tarnybos regioninis skyrius, buvo įvykdyta kai kurių vietinių naujienų svetainių kibernetinė ataka.

Teigiama, kad pagrindiniuose svetainių ekranuose pavaizduota Rusijos vėliava su Georgijaus juostele.

„Šiuo metu apsaugos administratoriai imasi atsakomųjų priemonių“, – pranešė saugos tarnyba.

Atnaujinta 19.32

Ukrainos prezidento biuro vadovas Mychailo Podoliakas pasidalino mintimis apie karą Ukrainoje ir Rusijos sprendimą bombarduoti šalies rytų teritorijas.

„Rusijos Federacija įsiveržė. Galime matyti savotišką paradoksą: Vakarų Ukraina nebuvo subombarduota, o pagrindiniai niokojantys smūgiai teko Rytų Ukrainos miestams, kuriuose daugiau ar mažiau prorusiškos nuotaikos iš tikrųjų buvo iki vasario 24 dienos. Čia gyvena daug rusakalbių gyventojų. Ar suprantate šį absurdą? „Dabar priversime jus pamilti rusų kalbą jus bombarduodami.“ Tai atrodo tiesiog juokingai“, – teigė M. Podoliakas.

Atnaujinta 19.25

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad jo šalis turi būti pasirengusi didelio intensyvumo karui, kuris gali sugrįžti į Europos žemyną, pranešė vietos leidinys „Liberation“.

E. Macronas per kampanijos renginį sakė, kad Prancūzijos gynybos biudžetas 2025 m. bus 50 mlrd. eurų. Dabar tai sudaro kiek daugiau kaip 40 mlrd. eurų.

Šalies prezidentas pažymėjo, kad Prancūzija turi būti lanksti, susidūrusi su naujo tipo konfliktais erdvėje ir kibernetinėje erdvėje. E. Macronas pridūrė, kad nori „investuoti į pažangias technologijas ir padidinti investicijas, kad būtų pasirengęs didelio intensyvumo karui, kuris galėtų sugrįžti į mūsų žemyną“.

Atnaujinta 19.22

Mariupolio rajone „Azov“ pulko kovotojai per dieną sunaikino keturis Rusijos tankus ir du šarvuočius.

Atnaujinta 19.21

Per pastarąją parą Luhansko srities Rubižnės mieste per Rusijos karių apšaudymą žuvo keturi žmonės, o 10 civilių buvo sužeisti, „Telegram“ kanale pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Per pastarąsias 24 valandas Luhansko srityje per apšaudymą žuvo keturi žmonės, o 10 civilių buvo sužeisti, visi jie – Rubižnėje“, – rašė S. Haidajus.

Atnaujinta 19.19

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko dalyvavo internetinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo 30 Europos šalių merų.

Išsamią informaciją jis pateikė savo „Facebook“ puslapyje.

„Šiandien per vaizdo konferenciją kalbėjausi su 30 miestų merais iš Europos miestų asociacijos prie Europos Komisijos (EUROCITIES). Visi merai pažymėjo politinę Ukrainos ir jos kovos už nepriklausomybę ir laisvę paramą. Jie išreiškė pagarbą ir susižavėjimą ukrainiečių drąsa ir didvyriškumu. Kolegos iš Europos pabrėžė, kad ir toliau padės Kyjivui ir Ukrainai. Ypač jie išreiškė pasirengimą padėti atkuriant infrastruktūrą, kurią šiandien griauna ir griauna Rusijos kariuomenė. Esu įsitikinęs, kad laimėsime ir atkursime savo miestus bei šalį“, – teigė V. Klyčko.

Atnaujinta 19.09

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad puolimas Ukrainoje atskleis Rusijoje gyvenančius „išdavikus“ ir taip pakartojo ankstesnį prezidento Vladimiro Putino raginimą „išvalyti“ Rusijos visuomenę.

Atnaujinta 19.05

G7 šalys: Rusija turi nedelsdama sudaryti sąlygas humanitarinei pagalbai

G7 šalių grupė paragino Rusiją sudaryti sąlygas, kad humanitarinė pagalba nedelsiant galėtų pasiekti Mariupolį ir kitus apsiaustus Ukrainos miestus. Apgultis ir kliudymas teikti humanitarinę paramą yra netoleruotina, po Didžiojo septyneto konsultacijų pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Vokietija šiuo metu pirmininkauja G7 grupei, kuriai dar priklauso Prancūzija, Italija, Japonija, Kanada, JAV ir Didžioji Britanija.

G7 šalys įsipareigojo smarkiai padidinti humanitarinę paramą, nes ukrainiečių poreikiai dėl Rusijos agresijos kasdien didėja. Konkretūs skaičiai nebuvo įvardyti. Kitos šalys esą prisijungs prie šių pastangų.

Būtina stipresnė tarptautinė parama ir Ukrainos kaimynėms, kurios priglaudė iki šiol neregėtą pabėgėlių skaičių, sakoma toliau pareiškime.

Atnaujinta 19.02

Dėl Rusijos apšaudymo Kyjivo Sviatošinskio rajone buvo sunaikintas sandėlis ir keli automobiliai. Pranešama, kad žuvo mažiausiai du asmenys.

Atnaujinta 18.44

Apsiaustą Mariupolį paliko apie 30 tūkst. civilių gyventojų

Rusijos pajėgų apsiausto Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio valdžia ketvirtadienį pranešė, kad apie 30 tūkst. žmonių sugebėjo išvykti.

Administracija taip pat nurodė, kad tebesiaiškina informaciją apie galimas aukas po Rusijos pajėgų trečiadienį surengto bombardavimo, kurio taikiniu tapo Mariupolio dramos teatras, kur slėpėsi šimtai žmonių.

Mariupolio miesto tarybos „Telegram“ kanalu paskelbtoje žinutėje sakoma, kad „apie 30 tūkst. žmonių išvyko savo transportu“. Pareigūnai pridūrė, kad mieste apie „80 proc. gyvenamųjų būstų yra sunaikinti“ ir kad tebesiaiškinama padėtis subombarduotame teatre.

„Padėtis Mariupolyje kritinė. Miestas jau 16 parų blokuojamas; daugiau kaip 350 tūkst. mariupoliečių tebesislapsto sandėliuose ir rūsiuose nuo Rusijos okupacinių pajėgų nepaliaujamo apšaudymo“, – sakoma tarybos pranešime.

Atnaujinta 18.46

Vienas gelbėtojas žuvo, gesindamas gaisrą Charkivo turguje.

Atnaujinta 18.44

Jungtinių Tautų diplomatai ketvirtadienį išreiškė pasipiktinimą dėl gausių žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje, taip pat dėl to, kad Minskas „sudarė sąlygas“ Rusijai įsiveržti į Ukrainą.

Atnaujinta 18.40

Rusijos kariuomenė apšaudė vieną Charkivo regiono kaimą kasetinėmis bombomis (jos uždraustos Oslo konvencijos dėl poveikio civilių aukoms). Žuvo mažiausiai šeši žmonės.

Atnaujinta 18.38

Per pastarąją beveik dvi dienas trukusią komendanto valandą sostinėje ir Kyjivo regione buvo sulaikytos kelios Rusijos sabotažo grupės. Apie tai papasakojo Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Vadymas Denisenka.

Atnaujinta 18.36

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Mychailo Podoliakas pakomentavo dabartinę derybų tarp Kyjivo ir Maskvos situaciją.

„Noriu švelniai rekomenduoti aktyviems derybų proceso komentatoriams, kurie nėra jo dalis, neskleisti savo melo atkakliai kovojančioje šalyje“, – „Twitter“ rašė M. Podoliakas.

I would like to softly recommend the “active commentators of the negotiation process” who are NOT inside: Don't spread your lies in a country that is at war. Negotiations are complicated. The positions of the parties are different. For us, fundamental issues are inviolable.

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 17, 2022

Jis pabrėžė, kad derybos „vyksta sunkiai“.

„Pusių pozicijos skirtingos. Mums neliečiami tam tikri esminiai dalykai“, – pabrėžė prezidentūros pirmininko patarėjas.

Atnaujinta 18.24

Skelbiama, kad Charkivo srities Velikoburluko bendruomenės meras Viktoras Tereščenka pateko į Rusijos pajėgų nelaisvę.

Atnaujinta 18.23

Per Rusijos pajėgų įvykdytą apšaudymą Kyjivo srityje žuvo 2 metų vaikas, o 4 žmonės buvo sužeisti, skelbia Kyjivo regiono generalinė prokuratūra.

„Tyrimo duomenimis, 2022 m. kovo 17 d. apie 15 val. okupantai ciniškai, nepaisydami tarptautinės humanitarinės teisės normų, apšaudė Vyšhorodo kaimą. Per priešo puolimą mirtinai buvo sužalotas 2 metų berniukas, dar 4 civiliai, sugriautas dviejų aukštų namas“, – rašoma Kyjivo regiono prokuratūros pranešime.

Atnaujinta 18.20

Situacija Mariupolyje yra kritinė, vidutiniškai per dieną ant miesto numetama nuo 50 iki 100 aviacinių bombų, skelbia Mariupolio miesto taryba.

„Situacija Mariupolyje yra kritinė. Miestas blokuojamas jau 16 dienų, daugiau nei 350 tūkst. mariupoliečių toliau slepiasi saugyklose ir rūsiuose nuo nuolatinio Rusijos okupacinių pajėgų apšaudymo“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 18.17

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu kreipėsi į Rusijos kultūros ministeriją su reikalavimu „pašalinti Ukrainos prezidentą Voldymyrą Zelenskį ir prodiuserį Aleksandrą Rodnianskį iš „šalies kultūrinės darbotvarkės“, skelbia tyrimų portalas „The Insider“.

Atnaujinta 18.10

Kanada paskelbė sankcijų Baltarusijos gynybos pareigūnams

Kanada ketvirtadienį paskelbė naujas sankcijas 22 Baltarusijos gynybos ministerijos pareigūnams už tai, kad jie leido Rusijai iš savo teritorijos rengti atakas prieš Ukrainą.

Kanados užsienio reikalų ministerijos pareiškime teigiama, kad šis pranešimas „siunčia aiškią žinią prezidento V. Putino bendrininkams: tie, kurie remia Ukrainos suvereniteto, teritorinio vientisumo ir nepriklausomybės pažeidimus, bus patraukti atsakomybėn“.

Otava apkaltino aukštus Baltarusijos pareigūnus, įskaitant jos oro pajėgų vadą Viktorą Soiko, remiant Rusijos pradėtą Ukrainos puolimą ir „leidžiant savo šaliai tapti Rusijos invazijos starto aikštele“.

2020 m. Kanada jau buvo įvedusi sankcijas Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai po to, kai jis pasiskelbė triuškinamai laimėjęs rugpjūtį vykusius rinkimus, kurie, opozicijos teigimu, buvo suklastoti, taip pat kiek vėliau – ir A. Lukašenkos artimiausios aplinkos nariams.

Po šio naujausio sankcijų įvedimo etapo fizinių ir juridinių asmenų Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, kuriems Kanada taiko sankcijas, skaičius po vasario 24 d. pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą jau viršijo 500.

Atnaujinta 18.01

Charkivo miestą apgaubė juodi dūmai.

Pranešama, kad mieste užsidegė viena didžiausių Europos turgaviečių.

Atnaujinta 17.53

Rusijos pajėgų apšaudymo padariniai Kyjive:

Atnaujinta 17.51

Aliaksandro Lukašenkos režimo kontroliuojama Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą Ukrainos vadovo patarėjui Oleksijui Arestovičiui.

Taip teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.

Procesas pradėtas dėl tariamo raginimo „surengti teroristinius išpuolius Baltarusijos teritorijoje“.

Atnaujinta 17.45

Per savaitę nuostoliai, padaryti Ukrainos infrastruktūrai per Rusijos pradėtą ​​karą, išaugo mažiausiai 8,3 mlrd. dolerių (7,4 mlrd. eurų), paskelbė Kyjivo ekonomikos mokyklos (KSE) spaudos tarnyba.

Atnaujinta 17.42

Rusijos pajėgos apšaudė autobusą, keliaujantį iš Popasnos miesto Luhansko srityje.

„Mums pavyko evakuoti žmones iš Popasnos net rusams paleidus ugnį. Evakuacijos metu rusai apšaudė autobusą ir apgadino jo duris. Labai ačiū vairuotojui ir jį lydintiems policijos pareigūnams už drąsą“, – „Telegram“ paskelbė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Atnaujinta 17.39

Čekija ruošiasi priimti Ukrainos pabėgėlius, teigia šios šalies ministras pirmininkas Petras Fiala.

„Dabar Čekijos Respublikoje yra 270 tūkst. žmonių, kurie pabėgo nuo karo. Turime pripažinti, kad artėjame prie ribos, kiek galime priimti pabėgėlių“, – sakė premjeras.

Atnaujinta 17.37

Erdoganas pakvietė Putiną ir Zelenskį derybų Turkijoje

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį paskambinęs telefonu pasiūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui surengti derybas, pranešė jo biuras.

Abiejų lyderių susitikimas padėtų susitarti dėl „ilgalaikių paliaubų“ ir rasti „ilgalaikį sprendimą“, sakė R. T. Erdoganas V. Putinui.

R. T. Erdoganas pabrėžė, kad svarbu išlaikyti humanitarinius koridorius Ukrainoje, į kurią prieš tris savaites įsiveržė Rusijos kariuomenė.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu ketvirtadienį pareiškė, kad tiek Kyjivas, tiek Maskva yra atviri tam, kad Turkija būtų viena iš šalių, galinčių suteikti saugumo garantijas galimam taikos susitarimui.

M. Cavusoglu susitiko su savo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba vakarų Ukrainos mieste Lvive, praėjus dienai po to, kai Maskvoje surengė derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Atnaujinta 17.26

Čečėnijos lyderis Kadyrovas pranešė apie į regioną pasiųstus 1 000 „savanorių“

Tūkstantis čečėnų savanorių vyksta kovoti į Ukrainą kaip šią šalį atakuojančių Rusijos pajėgų dalis, ketvirtadienį pranešė Čečėnijos autoritarinis lyderis Ramzanas Kadyrovas.

Artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas R. Kadyrovas, kurio saugumo pajėgos buvo kaltinamos daugybe žmogaus teisių pažeidimų, per platformą „Telegram“ parašė, kad vienas iš jo giminaičių – Apty Alaudinovas – „vadovauja tūkstančiui savanorių iš Čečėnijos respublikos, vykstančių dalyvauti Ukrainos denacifikacijos ir demilitarizacijos specialiojoje operacijoje“.

Atnaujinta 17.24

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienio vakarą Pekino laiku kalbėsis su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija.

Abu lyderiai aptars Kinijos ir JAV santykius bei bendrai rūpimus klausimus, pridūrė Užsienio reikalų ministerija.

Pasaulio lyderiai ir saugumo ekspertai anksčiau sakė, kad Kinija yra vienintelė šalis, galinti priversti Vladimirą Putiną sustabdyti invaziją.

Atnaujinta 17.13

Tikimybė, kad Rusijos pajėgos šturmuos Kyjivą, išlieka, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzjanykas.

„Noriu pabrėžti, kad vis dar yra tikimybė, kad priešas bandys šturmuoti sostinę. Tačiau noriu užtikrinti, kad Kyjivo, kaip Ukrainos sostinės, gynyba yra strateginis uždavinys visai šaliai“, – sakė O. Motuzjanykas.

Atnaujinta 17.11

Gaisras Vyšhorodo pramoniniame rajone.

Atnaujinta 17.08

V. Zelenskis apsilankė ligoninėje, kurioje gydomi nuo Rusijos atakų nukentėję žmonės.

Atnaujinta 17.01

„Bellingcat“ tyrimų portalo vadovas Hristo Grozevas praneša, kad Rusijoje sulaikytas Rusijos gvardijos vado pavaduotojas Romanas Gavrilovas.

Jis įtariamas prisidėjęs prie duomenų nutekinimo, dėl kurio Ukrainoje žuvo daug Rusijos nacionalinių gvardiečių.

Atnaujinta 16.56

Latvija iškėlė baudžiamąją bylą dėl Rusijos invazijos Ukrainoje

Latvijos Valstybės saugumo tarnyba (VDD) ketvirtadienį pradėjo baudžiamąją procedūrą dėl karo nusikaltimų, kaip įtariama, įvykdytų į Ukrainą įsiveržusios Rusijos kariuomenės.

Pažeidėjai įtariami nusikaltimais žmoniškumui ir taikai, taip pat karo nusikaltimais, naujienų agentūrai BNS pranešė tarnybos atstovai.

VDD tyrėjai renka įrodymus, kad galėjo būti padaryta tokių rimtų nusikaltimų, kaip civilių gyventojų žudymas, naikinimas ir kankinimas, taip pat agresijos planavimas ir vykdymas, nepagrįstas miestų naikinimas ir humanitarinės teisės pažeidimai.

Tarnyba ragina karo pabėgėlius, įskaitant Latvijos piliečius, kurie nukentėjo per Rusijos išpuolius Ukrainoje arba tapo jų liudininkais, pranešti apie nusikaltimus ir pasidalyti turimais įrodymais.

Prokurorai rinks pabėgėlių liudijimus apie įtariamus karo nusikaltimus ir perduos juos Hagoje įsikūrusiam Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT).

Atnaujinta 16.44

HRW: Ukraina turi nustoti skelbti rusų karo belaisvių vaizdus

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) paragino Ukrainą nustoti internete skelbti rusų karo belaisvių vaizdus. Toks elgesys su karo belaisviais pažeidžia Ženevos konvencijas, o kartu ir tarptautinę teisę, ketvirtadienį pareiškė organizacija.

„Ukrainos institucijos turi liautis socialinėje žiniasklaidoje ir pranešimų programėlėse rodyti į nelaisvę paimtus Rusijos karius“, – pareiškė HRW. Tai ypač taikytina įrašams, kuriuose vaizduojami „pažeminti ar įbauginti“ rusų kariai.

Organizacija, be kita ko, kritikavo vaizdo įrašą, paskelbtą Ukrainos žvalgybos SBU portale, kuriame kariai verčiami „atskleisti savo pavardę, identifikacijos numerį ir kitą asmeninę informaciją“. Panašių vaizdų esą būta ir Ukrainos vidaus reikalų ministerijos portale.

HRW patarėja teisės klausimais Aisling Reidy pabrėžė, kad rusų daliniai Ukrainai vykdo rimtus teisės pažeidimus, kurie „sukelia intensyvias civilių kančias“, tačiau ir Ukraina turi laikytis „aiškių įsipareigojimų, įskaitant teisėtą elgesį su karo belaisviais“. HRW ir raštu Ukrainos vyriausybei pareiškė savo susirūpinimą dėl karo belaisvių vaizdų.

Rusijos karo belaisvių vaizdų platinimą prieš tai jau sukritikavo Tarptautinis Raudonasis Kryžius (IKRK).

Atnaujinta 16.35

„Taikos sutarties tarp Ukrainos ir Rusijos derinimas gali užtrukti nuo kelių dienų iki pusantros savaitės“, – sakė Ukrainos vadovo biuro vadovas Mychailo Podoliakas.

Atnaujinta 16.34

Netoli Prylukų Ukrainos pajėgos skelbia nugalėjusios Rusijos karių grupę.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų „Telegram“ kanalas.

„Pasipriešinimo pajėgos nugalėjo kitą orkų grupę“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 16.19

Per Rusijos aviacijos smūgį į bendrabutį Černihive žuvo trys vaikai ir jų tėvai.

„Ardydami pastato konstrukcijas gelbėtojai išvežė žuvusią penkių žmonių šeimą: tris vaikus, berniuką ir mergaitę, 3 metų dvynius, 12 metų seserį, ir jų tėvus. Visi jie žuvo per priešo oro smūgį į bendrabutį“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Atnaujinta 16.17

Ukrainos kariškiai Kyjivo srities Bučos rajone numušė Rusijos pajėgų sraigtasparnį KA-52.

„11:45 buvo pastebėti du priešo sraigtasparniai, atvykstantys į Ukrainos karių smūgio zoną. Mūsų Sausumos pajėgų oro gynybos daliniai apgadino vieną priešo sraigtasparnį“, – „Telegram“ kanale paskelbė Kyjivo srities karinė administracija.

Atnaujinta 16.10

Ukrainos oro gynyba sėkmingai atlieka operacijas Dnipro ir Charkivo regionuose. Oro vadovybė „Vostok“ apie tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Dnipro srityje oro gynybos pajėgos numušė dvi rusų įsibrovėlių paleistas raketas. Tuo pat metu Charkivo kryptimi Ukrainos kariuomenė sunaikino priešo droną“, – rašė „Vostok“.

Atnaujinta 16.06

Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimas gali įvykti galbūt artimiausiomis savaitėmis, pranešė Ukrainos vadovo biuro vadovas Mychailo Podoliakas.

Atnaujinta 16.04

Charkivo apygardos prokuratūra pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimų ir tyčinio nužudymo, skelbiama „Telegram“ kanale.

Tyrimo duomenimis, 2022 m. kovo 17 d., apie 3.30 val., Rusijos kariškiai iš artilerijos apšaudė Merefos miestelį Charkivo srityje. Įvykio metu buvo sunaikinta vidurinė mokykla ir miesto kultūros namai.

Žuvo 21 žmogus. 25 žmonės buvo sužeisti, 10 iš jų yra kritinės būklės. Tęsiami nuolaužų valymo darbai.

Ikiteisminis tyrimas vyksta.

Atnaujinta 15.56

JT patvirtina 780 civilių žūtį Ukrainoje

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną žuvo 780 civilių. Tarp jų yra 58 vaikai ir jaunuoliai, trečiadienį Ženevoje pranešė biuras. Biuras taip pat teigė turintis patikrintos informacijos apie 1 252 sužeistuosius.

JT žmogaus teisių vyriausioji komisarė Michelle Bachelet visada pabrėžia, kad tikrieji skaičiai neabejotinai yra didesni. Darbuotojams esą neretai reikia kelių dienų, kad patikrintų aukų skaičių. Biuras pateikia tik tuos duomenis apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, kuriuos pats nepriklausomai patikrino.

Atnaujinta 15.54

UNHCR: Ukrainą per pastarąją parą paliko dar daugiau nei 100 tūkst. pabėgėlių

Jungtinės Tautos ketvirtadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos iš Ukrainos bėgančių pabėgėlių skaičius per pastarąją parą išaugo daugiau nei 100 tūkstančių.

JT pabėgėlių reikalų agentūros teigimu, nuo vasario 24 dienos, karo pradžios, šalies sieną kirto 3 169 897 ukrainiečiai, o tai yra 106 802 daugiau nei trečiadienį.

„Daugiau nei 3 mln. žmonių pabėgo iš šalies. Didžioji dauguma – moterys, vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, jie paliko savo namus, dažnai – ir kitus šeimos narius, nežinodami, kas jų laukia toliau“, – nurodė agentūra.

„Valanda po valandos, minutė po minutės žmonės bėga nuo siaubingos smurto realybės Ukrainoje. Jei konfliktas nesibaigs, ši širdį draskanti krizė didės. Mums reikia taikos dabar“, – skelbiama pranešime.

Remiantis UNHCR, daugiau nei 2 mln. žmonių, turėjusių palikti savo namus, tebėra Ukrainos teritorijoje.

Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pranešė, kad iki trečiadienio iš Ukrainos pabėgo 162 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Anksčiau UNHCR skelbė, kad Ukrainą gali palikti iki 4 mln. žmonių, tačiau praėjusią savaitę pripažino, kad šis skaičius realiai gali būti didesnis.

Iki konflikto Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose gyveno 37 mln. gyventojų, neįskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų šalies rytuose.

Atnaujinta 15.53

Iš Mariupolio teatro griuvėsių išgelbėta 130 žmonių, vyksta darbai.

„Po Mariupolio teatru įrengta slėptuvė atsilaikė. Jau išgelbėta apie 130 žmonių. Griuvėsiai šalinami“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė parlamentarė Olha Stefanišyna.

Kaip pranešama, kovo 16 dieną Rusijos kariai numetė aviacinę bombą ant Mariupolio teatro pastato, sunaikinta centrinė teatro dalis ir įėjimas į priedangą, kuri buvo po pastatu. Per išpuolį ten buvo apsistoję šimtai žmonių, daugiausia moterų ir vaikų. Dėl nuolatinių apšaudymų gelbėtojai negalėjo pradėti darbų.

Atnaujinta 15.43

Ukrainos prezidentūros patarėjas Oleksijus Arestovičius pareiškė, kad per derybas su Rusijos Federacija Ukraina nenusileis nei dėl savo teritorijos, nei dėl nacionalinių interesų, nei dėl ginkluotųjų pajėgų dydžio.

Pasak UNIAN korespondento, jis tai pasakė per instruktažą Kyjive.

„Mano nuomone, Rusijos pusė nori pasiekti taikos susitarimą. Jie puikiai supranta pralaimėjimo mūšio lauke pasekmes, dėl jų kenčia, ir tarptautinių sankcijų pasekmes, dėl jų jie labai nerimauja. Jie laikosi gana konstruktyvios pozicijos“, – pažymėjo jis.

JK Lenkijoje dislokuos oro gynybos sistemą

Jungtinė Karalystė Lenkijoje dislokuos savo moderniausią vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemą, ketvirtadienį Varšuvoje pareiškė britų gynybos sekretorius Benas Wallace`as.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pradėjus įsiveržimą į Ukrainą, su šia valstybe besiribojanti Lenkija rizikuoja ateityje tapti Maskvos atakų taikiniu.

Sistema „Sky Sabre“ padėtų Lenkijai ginti savo oro erdvę nuo rusiškų ginklų.

„Būdama NATO sąjungininkė ir labai sena sąjungininkė, Britanija palaiko Lenkiją, nes Lenkijai tenka reikšminga dalis šio karo padarinių naštos“, – sakė B. Wallace`as po susitikimo su gynybos ministru Mariuszu Blaszczaku.

„Esame kartu su Lenkija ir saugome jos oro pajėgų bazę nuo bet kokios tolesnės Rusijos agresijos“, – pridūrė britų gynybos sekretorius.

Pagal naują susitarimą Londonas padės Varšuvai kurti tokią pačią oro erdvės gynybos sistemą.

JK vyriausybė neatskleidė, kada sistema bus dislokuota ir kuriam laikui.

B. Wallace`o teigimu, „Sky Sabre“ turi „galimybę garso greičiu pataikyti į teniso kamuoliuką“.

Atnaujinta 15.28

ES kaltina Rusiją „sunkiais“ tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais

Europos Sąjunga (ES) rusų pajėgų vykdomą Ukrainos Mariupolio uostamiesčio apsiaustį ir bombardavimą laiko „rimtu ir sunkiu tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimu“. „Ši apgultis yra nežmoniška“, - ketvirtadienį Briuselyje sakė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. Apsiaustis esą turi liautis, o bombardavimai ir atakos prieš civilius – sustabdytos.

Tarptautinė humanitarinė teisė, pavyzdžiui, numato, kad ginkluotuose konfliktuose turi būti daromas skirtumas tarp civilių gyventojų ir kariaujančiųjų. Civiliai negali būti atakuojami nei kaip visuma, nei pavieniui. Atakos tiri būti nukreiptos išskirtinai prieš karinius taikinius.

Atnaujinta 14.58

Lukašenka aiškina, kad Putino pasiūlymus neva atmetanti Ukraina bus priversta pasiduoti

Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka davė interviu Japonijos televizijai TBS, jame aiškino, kad neva jei Ukraina provokuos režimą, Baltarusija bus priversta reaguoti.

Anot A. Lukašenkos, Baltarusijos kariai nedalyvauja Maskvos agresijoje prieš Ukrainą, o Minskas nenori karo, pasisako už taiką. Jis pareiškė, kad neva Baltarusija numušė dvi ukrainiečių „Točka-U“ raketas, paleistas į šalį. Iš tiesų, Ukrainos žvalgybos duomenimis, šias raketas paleido Rusijos pajėgos, galimai siekdamos sukurti pretekstą Baltarusijos režimui įsitraukti į karą.

Atnaujinta 14.37

Ukrainos kariuomenė skelbia atkovojusi Posad-Pokrovskų gyvenvietę Chersono regione.

Atnaujinta 14.22

Per Rusijos artilerijos smūgius Černihive žuvo 53 civiliai.

Atnaujinta 14.02

Rusijos pajėgos toliau atakuoja apsiaustą Mariupolį

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras pranešė, kad ketvirtadienį anksti ryte Rusijos pajėgų aviacija vėl atakavo apsiaustą Mariupolio uostamiestį.

Biuras apie naujų antskrydžių aukas nepranešė. Smūgiai surengti mieste tęsiantis gelbėjimo darbams po trečiadienio atakos, per kurią buvo sugriautas Mariupolio dramos teatras, kuriame slėpėsi daugiau kaip tūkstantis žmonių.

„Žmonės patys palieka Mariupolį savo transportu“, – nurodė V. Zelenskio biuras ir pridūrė, kad „rizika žūti išlieka didelė“, nes rusų pajėgos anksčiau šaudė į civilius.

Biuras taip pat pranešė, kad praėjusią naktį buvo rengiami artilerijos ir aviacijos smūgiai įvairiose šalies vietose, įskaitant Kalynivką ir Brovarus šalia sostinės Kyjivo.

Anot jo, toliau tęsiasi susirėmimai, rusų pajėgoms bandant įžengti į į Mykolajivo uostamiestį šalies pietuose. Rytiniame Avdijivkos mieste visą naktį griaudėjo artilerija.

Ukraina sako, kad Rusijos pajėgos, įstrigus invazijai, vis dažniau naudoja artileriją ir vykdo antskrydžius.

„Priešas nesėkmingai klostantis antžeminei operacijai toliau atakuoja raketomis ir bombomis infrastruktūrą ir tankiai gyvenamus Ukrainos miestų rajonus“, – nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Atnaujinta 13.55

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Rusijos kariuomenė bando atkirsti ir blokuoti gyvenvietes į šiaurę nuo Kyjivo, Rusijos pajėgos taip pat bando pasistūmėti iki Luhansko ir Donecko regionų administracinių ribų, bet to jiems nepavyksta padaryti.

Užimtose teritorijose rusai skleidžia informaciją apie nenugalimas savo karines pajėgas, Ukrainos generalinis štabas prašo šalies gyventojų netikėti ir neplatinti šios informacijos.

Atnaujinta 13.20

Ukraina: Basharas al Assadas pažadėjo Rusijai 40 tūkst. samdinių

Sirijos režimo lyderis Basharas al Assadas pažadėjo Rusijai 40 tūkst. sirų samdinių, kurie kautųsi Ukrainoje, praneša Ukrainos generalinis štabas.

Tačiau, ukrainiečių duomenimis, tarp Sirijos samdinių jau plinta informacija apie susidūrimus su Ukrainos kariuomene, o tai esą mažina jų kovinį ryžtą ir motyvaciją. Į Sirijoje esančią Rusijos Khmeimimo bazę taip pat esą jau buvo pargabenta virš 30 sužeistų sirų samdinių, tai dar labiau sumažino samdinių pasiryžimą vykti į Ukrainą, fiksuota ir atvejų, kai samdiniai specialiai susižeidžia, kad neturėtų vykti kariauti.

Atnaujinta 12.55

Po V. Zelenskio kreipimosi į Bundestago narius ir prašymų didinti paramą Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pakartojo, kad NATO neįsitrauks į karą Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Ukrainos paviešinti vaizdai, kuriuose matyti Rusijos smūgių nuniokoti miestai, iš tiesų yra NATO šalių sukurtos melagienos.

Atnaujinta 12.18

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas sako, kad Rusija neklausys Tarptautinio Teisingumo Teismo ir nesustabdys savo veiksmų Ukrainoje, dėl kurių Vakarai tariamai skleidžia dezinformaciją.

Anot D. Peskovo, Vladimiras Putinas yra išmintingas ir kultūringas tarptautinis veikėjas, todėl nereaguoja į neleistinus JAV prezidento Joe Bideno pasisakymus apie jį.

„Mūsų prezidentas yra labai išmintingas, toliaregiškas ir kultūringas tarptautinis veikėjas ir Rusijos Federacijos vadovas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas, paklaustas, kodėl V. Putinas nereaguoja į J. Bideną, pavadinusį jį „karo nusikaltėliu“.

„Tokie pono Bideno pareiškimai yra visiškai neleistini, nepriimtini, nedovanotini“, – pabrėžė D. Peskovas. Anot jo, JAV numetė branduolines bombas ant Japonijos miestų per Antrąjį pasaulinį karą, todėl J. Bidenas neturi teisės pamokslauti Rusijai.

Atnaujinta 12.05

Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas teigia, kad Rusijos taktika dabar apsiriboja žiauriais mūšiais fronto linijose, spąstų civiliams kūrimu, atakomis objektams, kuriuose slepiasi civiliai, ir bandymais kuo labiau atitolinti humanitarinių koridorių veikimą, manipuliavimu informacija, siekiant sukelti vidinį konfliktą Ukrainoje.

RF tactics. Viscous positional battles on all frontlines. Creation of local traps for civilians. Targeted strikes on objects where civilians are hiding. Maximum delay in decisions on humanitarian corridors. Informational attempts to provoke internal conflicts in our country

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 17, 2022

Atnaujinta 11.33

Rusijos eksprezidentas, dabar Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija yra pakankamai galinga, kad JAV ir kitus priešus „pastatytų į savo vietas“.

Jis apkaltino JAV kurstant „šlykščią rusofobiją“, kurios tikslas – išardyti Rusiją. „Tai neišdegs – Rusija turi pakankamai galios pastatyti visus mūsų priešus į jų vietas“, – aiškino D. Medvedevas.

Atnaujinta 11.25

Kreipdamasis į Bundestagą, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ragino Berlyną nugriauti naują „Rusijos sieną“ Europoje.

Atnaujinta 10.49

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, šalies kariuomenė nukovė apie 14 tūkst. rusų karių, sunaikino 86 lėktuvus, 108 sraigtasparnius, 444 tankus, 1435 šarvuotąsias mašinas, 201 artilerijos sistemas, 43 oro gynybos sistemas, 72 raketų sistemas (MLRS), 80 kuro talpyklų, 864 kitas mašinas, 3 laivus, 11 taktinių operacinių bepiločių lėktuvų.

Atnaujinta 10.34

Rusijos užsienio reikalų ministerija praneša, kad ketvirtadienį tęsiasi ukrainiečių ir rusų delegacijų derybos vaizdo ryšiu, jose aptariami kariniai, politiniai ir humanitariniai klausimai.

Atnaujinta 10.21

Mariupolio teatre esanti slėptuvė atlaikė Rusijos bombardavimą, joje buvę žmonės yra gyvi, praneša Aukščiausiosios Rados narys Serhijus Taruta. Anksčiau pranešta, kad šio teatro pastate galėjo slėptis iki 1 tūkst. civilių.

Atnaujinta 10.10

Per Rusijos atakas trečiadienį Černihive žuvo mažiausiai 53 civiliai, pranešė miesto administracija. Rusų kariai taip pat nušovė 10 žmonių, kurie laukė eilėje prie duonos, pranešė JAV ambasada Lvive.

Atnaujinta 09.57

Situacija Mariupolyje yra tragiška, apie 90 proc. miesto yra sunaikinta, dauguma gyvenamųjų namų buvo apgadinti, teigia Ukrainos vidaus reikalų ministras Vladimiras Denisenko. Jo duomenimis, Ukraina numušė ir sunaikino apie trečdalį Rusijos karinių lėktuvų.

Ukrainos generalinė prokuratūra praneša, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo 108 vaikai, dar virš 120 buvo sužeisti.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas teigia, kad dėl karo iš Ukrainos pasitraukė jau 3 mln. pabėgėlių.

Atnaujinta 08.41

Uzbekija nepripažįsta apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“, pareiškė uzbekų užsienio reikalų ministras Abdulazizas Kamilovas.

„Mes remiame taikų konflikto sprendimą. Esame prieš karinius veiksmus ir agresiją, toliau teiksime humanitarinę pagalbą Ukrainai“, – sakė pareigūnas. Anot jo, Uzbekija gerbia Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą, todėl nelaiko Donecko ir Luhansko „respublikų“ suvereniomis.

Atnaujinta 08.34

Rusijos invazija sustojo visuose frontuose, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Anot jos, Rusijos pajėgos „pastarosiomis dienomis minimaliai pasistūmėjo ant žemės, jūroje ar ore, ir toliau patiria dideles netektis“.

„Ukrainos pasipriešinimas išlieka tvirtas ir gerai koordinuotas. Dauguma Ukrainos teritorijos, įskaitant ir didžiuosius miestus, lieka ukrainiečių rankose“, vertinimą pateikė JK ministerija, ją cituoja BBC.

Anot jos, Rusija perėjo prie atakų iš oro, bombarduoja ir artilerija smogia civiliams.

Atnaujinta 08.25

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rubižnėje dėl Rusijos atakų užsiliepsnojo mažiausiai 27 namai, dar penki gaisrai kilo Popasnėje, vienas Severodonecke, pranešė Luhansko regiono administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Nukentėjusiųjų skaičius tikslinamas.

Vaizdai iš Rusijos pajėgų sunaikinto Volnovachos miesto:

Atnaujinta 07.49

Japonija užfiksavo 4 Rusijos karinius laivus netoli šalies šiaurinio Cugaru sąsiaurio, jie veikiausiai gabena karius į Ukrainą, pranešė Japonijos gynybos ministerija. Paskelbtose nuotraukose užfiksuoti aprūdiję laivai, juose matyti karinio transporto mašinos.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos paskelbtame žvalgybiniame vertinime antradienį buvo nurodyta, kad dėl patirtų nuostolių Rusija permeta karius į Ukrainą ir iš savo Rytų karinės apygardos, Ramiojo vandenyno flotilės.

Atnaujinta 07.27

JAV žvalgybos skaičiavimais, Ukrainoje žuvo virš 7 tūkst. Rusijos karių. Kyjivas teigia, kad ukrainiečių pajėgos nukovė apie 14 tūkst. Rusijos karių.

Dar apie 14–21 tūkst. Rusijos kareivių yra sužeisti. Anot „The New York Times“ kalbintų Pentagono pareigūnų, kai karių netektys siekia 10 proc. dalinių sudėties (įskaitant tiek žuvusiuosius, tiek sužeistuosius), daliniai nebegali vykdyti kovinių veiksmų. Manoma, kad Rusijos patirtos netektys jau beveik siekia šią ribą.

Anot JAV žvalgybos, Rusijos karių moralė yra žema.

Neįvardytų JAV pareigūnų žiniomis, Ukrainoje yra apie 20 Rusijos generolų, kurie yra priversti vykti arčiau fronto linijos, kad pakeltų karių moralę. Ukraina teigia nukovusi jau keturis Rusijos generolus.

Rusijos artilerija naktį apšaudė mokyklą ir kultūros centrą Merefoje, Charkivo srityje, čia kilo gaisras.

Atnaujinta 07.17

Kyjive oro gynybos sistemos numušė Rusijos paleistą raketą, tačiau jos nuolaužos pataikė į daugiabutį gyvenamąjį namą, jo 16 aukšte kilo gaisras. Mažiausiai 1 žmogus žuvo, 3 buvo sužeisti, dar 30 buvo evakuoti.

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Rusija ir toliau patiria netekčių. Per praėjusią dieną Ukrainos pajėgos sunaikino 2 Su-24 lėktuvus, tris Su-3SM naikintuvus, tris karinius sraigtasparnius ir taktinį operacinį bepilotį lėktuvą.

Rusijos pajėgos ant žemės nepasistūmėjo, teigia Ukrainos generalinis štabas, todėl Rusija vykdo bombardavimus, kibernetines atakas, naikina TV ir radijo signalų bokštus, vykdo masines dezinformacijos atakas. Anot Ukrainos generalinio štabo, vis daugiau rusų karių dezertyruoja ir atsisako dalyvauti kare.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, rusų raketos smogė 3 Juodojoje jūroje buvusiems Panamoje registruotiems laivams: „Namura Queen“, „Lord Nelson“, „Helt“. Vienas laivas paskendo, apie žuvusiuosius nepranešama, nurodo „Reuters“.

Atnaujinta 07.04

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad jam nėra raudonųjų linijų taikant ekonomines sankcijas Rusijai, ir paragino sugriežtinti ribojimus Maskvai.

Atnaujinta 06.41

Ukrainos pietuose esančio Melitopolio miesto meras buvo paleistas į laisvę, trečiadienį pranešė Ukrainos pareigūnai, praėjus kelioms dienoms po to, kai Kyjivas pareiškė, kad merą pagrobė įsiveržusios Rusijos pajėgos.

Pasak Ukrainos prezidento ir parlamento, merą Ivaną Fedorovą penktadienį pagrobė Melitopolį, kuris yra pusiaukelėje tarp Mariupolio ir Chersono, okupavę Rusijos kariai, nes meras „atsisakė bendradarbiauti su priešu“.

Trečiadienį platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbasi su I. Fedorovu telefonu ir sako, kad yra „laimingas girdėdamas gyvo žmogaus balsą“.

I. Fedorovas atsako, kad jaučiasi „daug geriau“.

„Ačiū, kad manęs neapleidote. Man reikės vienos ar dviejų dienų atsigauti, o paskui būsiu jūsų paslaugoms ir prisidėsiu prie mūsų pergalės“, – sako jis.

Ukrainos prezidentūros atstovė spaudai Daša Zarivna per Ukrainos televiziją vėlai trečiadienį sakė, kad V. Fedorovas buvo iškeistas į devynis paimtus į nelaisvę 20–21 metų Rusijos karius.

„Iš esmės tai yra vaikai, šauktiniai, kurių, anot Rusijos gynybos ministerijos, Ukrainoje nėra“, – sakė D. Zarivna.

„Bet visas pasaulis mato, kad jų čia yra“, – pridūrė ji.

Parlamentas teigė, kad meras buvo pagrobtas, kai dalyvavo pasitarime Melitopolio aprūpinimo klausimu miesto krizių centre.

Sekmadienį taip pat buvo pagrobtas kito pietų Ukrainoje esančio Dniprorudnės miesto meras; šį incidentą griežtai pasmerkė Europos Sąjunga.

Atnaujinta 06.32

Zelenskis ketvirtadienį kalbės Vokietijos parlamentui

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad ketvirtadienio rytą jis kalbės Vokietijos parlamentui užmezgus vaizdo ryšį.

„Ketvirtadienio rytą kalbėsiu Vokietijos parlamentui. Tęsiu kovą dėl dar didesnės pagalbos Ukrainai“, – pareiškė jis vaizdo kreipimesi.

Anksčiau Ukrainos lyderis vaizdo ryšiu kalbėjo JAV Kongresui ir Kanados parlamentui. Naujienų agentūra „Kyodo“ pranešė, kad jis ketina pasakyti kalbą Japonijos parlamentui. Izraelio laikraščio „Yedioth Ahronoth“ žiniomis, V. Zelenskio vaizdo kreipimasis į Kneseto deputatus planuojamas kovo 20 d.

Atnaujinta 06.31

JT Saugumo Tarybos narės ragina surengti skubų posėdį dėl Ukrainos

Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Albanija, Norvegija ir Airija paprašė ketvirtadienį surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl blogėjančios humanitarinės padėties Ukrainoje, pranešė diplomatiniai šaltiniai.

„Rusija vykdo karo nusikaltimus ir taikosi į civilius gyventojus, – trečiadienį savo „Twitter“ paskyroje pranešė Britanijos diplomatinė atstovybė prie JT. – Rusijos neteisėtas karas Ukrainoje kelia grėsmę mums visiems.“

Anksčiau trečiadienį Rusija dar kartą paprašė atidėti JT Saugumo Tarybos balsavimą dėl savo parengtos rezoliucijos dėl „humanitarinės padėties“ Ukrainoje.

Balsavimas, iš pradžių planuotas trečiadienį, o tada perkeltas į ketvirtadienio popietę, dabar turi įvykti penktadienio rytą, nebent projektas bus apskritai atsiimtas dėl Rusijos sąjungininkių paramos stygiaus.

Pasak kitų diplomatinių šaltinių, taip pat vyksta diskusijos, siekiant leisti Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui kreiptis į JT Generalinę Asamblėją.

Prancūzija ir Meksika, parengusios rezoliuciją, raginančią „nutraukti karo veiksmus“ Ukrainoje, atsisakė minties pristatyti savo tekstą JT Saugumo Tarybai, kuriai priklauso ir kovo mėnesį pirmininkauja Rusija.

Tačiau jos pristatys savo rezoliuciją JT Generalinei Asamblėjai, čia viena pati šalis negali užblokuoti teksto.

Vasario 25-ąją, kitą dieną po to, kai Rusija užpuolė savo kaimynę Ukrainą, 11 iš 15 Saugumo Tarybos narių nubalsavo už tekstą, smerkiantį invaziją. Rusija vetavo šį dokumentą.

Kovo 2 dieną Generalinė Asamblėja didžiule persvara patvirtino Rusijos surengtą invaziją smerkiančią rezoliuciją. Už ją balsavo 141 narė, penkios buvo prieš, dar 35 susilaikė.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pavadino Kremliaus šeimininką „karo nusikaltėliu“, o Tarptautinis Teisingumo Teismas – aukščiausia JT teisminė institucija – nurodė Maskvai nutraukti karą Ukrainoje.

Atnaujinta 04.57

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad Rusijos pajėgų ataka Mariupolyje prieš dramos teatrą – karo nusikaltimas.

Another horrendous war crime in Mariupol. Massive Russian attack on the Drama Theater where hundreds of innocent civilians were hiding. The building is now fully ruined. Russians could not have not known this was a civilian shelter. Save Mariupol! Stop Russian war criminals! pic.twitter.com/bIQLxe7mli

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 16, 2022

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktiniame kreipimesi sakė, kad „plyšta širdys“ dėl to, ką Rusija daro Ukrainos žmonėms.

„Černihive okupantai šaudė į civilius, kurie tiesiog laukė eilėje prie duonos dalijimo punkto. Apgultame Mariupolyje Rusijos pajėgos numetė bombą ant miesto centre esančio dramos teatro. Jame slėpėsi šimtai žmonių. Mūsų širdys plyšta dėl to, ką Rusija daro mūsų žmonėms, Mariupoliui, Donecko regionui. Rusijos piliečiai! Kuo Mariupolio blokada skiriasi nuo Leningrado blokados Antrojo pasaulinio karo metais?“– klausė V. Zelenskis.

Apie aukas Mariupolyje kol kas nepranešama.

Atnaujinta 04.39

Ukrainos žiniasklaida praneša, kad Kyjive ir Žytomyre paskelbtas oro pavojus.

Atnaujinta 04.28

Jungtinėms Valstijoms įsipareigojus teikti daugiau karinės pagalbos Ukrainai, bus siunčiami bepiločiai orlaiviai „Switchblade“ ir priešlėktuviniai „Stingers“. Nauji ginklai ir įranga, apie kuriuos prezidentas Joe Bidenas paskelbė Ukrainai, apima tolimojo nuotolio priešraketinės gynybos sistemas, dronus kamikadzes ir „Saint Javelin“ savaiminio valdymo raketas.

Nors Ukraina ir dabar turi galimybę numušti Rusijos lėktuvus ir raketas, Vašingtonas perduos sistemų, galinčių smogti didesniu atstumu.

Atnaujinta 03.53

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija tapo teroristine valstybe. Naujausiame kreipimesi jis ragina tarptautinę bendruomenę taikyti daugiau sankcijų Maskvai ir žada, kad Ukraina, pasibaigus karui, bus atstatyta greitai.

„Rusijos karo nusikaltimai nesiliauja. Štai kodėl Maskvai reikalingos naujos sankcijos. Pasaulis pagaliau turi pripažinti, kad Rusija tapo teroristine valstybe. Ukrainai reikia dar daugiau pagalbos. Oro gynybos sistemų, lėktuvų, ginklų ir amunicijos rusų okupantams sustabdyti. Pažadu visiems, kiekvienam namų netekusiam ukrainiečiui, kad valstybė viską atkurs. Tai bus istorinė rekonstrukcija. Projektas, kuris įkvėps pasaulį kaip ir mūsų kova už savo laisvę. Kaip ir mūsų kova už savo Ukrainą“, – sakė V. Zelenskis.

Prezidentas taip pat pridūrė, kad nors vakar iš apsupto Mariupolio išgabenta per 6 tūkstančius gyventojų, rusai susitarimų nesilaikė ir toliau šaudė. Anot Zelenskio, jei Maskva ir toliau kariaus, Rusijos motinos neteks daugiau vaikų nei per Afganistano ir Čečėnijos karus kartu sudėjus.

Atnaujinta 02.13

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija praneša, kad Rusijos pajėgos naudoja senesnius ir ne tokius tikslius ginklus, o dėl to žūva daugiau civilių. Teigiama, kad Rusija tikriausiai griebėsi šių ginklų dėl to, kad išnaudojo daugiau resursų, nei tikėjosi.

Atnaujinta 02.09

Donecko srities administracija teigia, kad Rusijos pajėgos Mariupolyje tyčia nusitaikė į civilius. Vakar iš oro subombarduotas dramos teatras ir baseinas, šiuose pastatuose glaudėsi per tūkstantį žmonių, daugiausia moterų su vaikais. Anot administracijos direktoriaus Pavlo Kyrylenkos, Rusijos pajėgos siekia visiškai sunaikinti Mariupolį ir jo gyventojus, kurie jau seniai tapo pasipriešinimo simboliu.

Paviešintose palydovų nuotraukose matyti, kad prie teatro lauke buvo rusiškai parašyta „vaikai“. Ukrainos pareigūnai teigia, kad tai ciniška ataka, nes nepastebėti didžiulių užrašų buvo neįmanoma. Kol kas aukų skaičius neaiškus.

Atnaujinta 01.42

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nariai ragina sušaukti nepaprastąjį posėdį dėl Ukrainos. To prašo Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Prancūzija, Albanija, Norvegija ir Airija. Britų diplomatai sako, kad neteisėtas Rusijos karas Ukrainoje kelia grėsmę visiems.

Naujienų agentūra AFP cituodama diplomatinius šaltinius praneša, jog vyksta diskusijos, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galėtų kalbėti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

Atnaujinta 00.39

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė apie sunaikintą priešo techniką – šturmo lėktuvą SU-25 ir naikintuvą SU-35. Pajėgų feisbuke taip pat pateikta naujausia įvykių suvestinė, joje teigiama, kad per praėjusią parą „priešas iki galo nepasiekė nė vieno strateginio operacijos tikslo“.

Atnaujinta 00.29

Kanada uždraudė Baltarusijos orlaiviams įskristi į šalies oro erdvę – taip Kanada reaguoja į Minsko režimo paramą Rusijai, pradėjusiai karą prieš Ukrainą, skelbia CNN. Žinią trečiadienį pranešė šalies susisiekimo ministras Omaras Alghabra.

Atnaujinta 00.24

Rusijos ortodoksų bažnyčios lyderis karą Ukrainoje aptarė su popiežiumi Pranciškumi, pranešė rusų bažnyčia. Anot jos pranešimo, per patriarcho Kirilo vaizdo pokalbį telefonu su popiežiumi Pranciškumi didelis dėmesys buvo skiriamas humanitariniams aspektams ir galimai bažnyčios pagalbai esamoje situacijoje. Abi pusės pabrėžė derybų proceso svarbą, rašo CNN.