Jungtinių Tautų diplomatai ketvirtadienį išreiškė pasipiktinimą dėl gausių žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje, taip pat dėl to, kad Minskas „sudarė sąlygas“ Rusijai įsiveržti į Ukrainą.
Daugelis šalių per JT Žmogaus teisių tarybos posėdį Ženevoje kritikavo Baltarusiją dėl paramos Maskvai, vasario 24 dieną pradėjusiai karą prieš provakarietišką kaimyninę šalį.
JAV ambasadorė Michele Taylor apkaltino autoritarinį baltarusių lyderį Aliaksandrą Lukašenką „sudarius sąlygas Rusijai pradėti neišprovokuotą karą“.
„Baltarusijos valdžios sudarytos geresnės galimybės Rusijos agresijai prisidėjo prie protu nesuvokiamų humanitarinių nuostolių Ukrainos žmonėms... taip pat prie pavojingos krizės, galinčios negrįžtamai pakenkti pasaulio ir kiekvienos suverenios valstybės saugumui“, – Tarybai sakė M. Taylor.
Jai pritarė Islandijos užsienio reikalų ministrė Thordis Kolbrun Reykfjord Gylfadottir, kalbėdama Šiaurės ir Baltijos šalių vardu.
„Lukašenkos režimas eina destruktyviu keliu tiek savo šalyje, tiek užsienyje“, – vaizdo pareiškime perspėjo ministrė.
„Dar kartą griežčiausiai smerkiame neteisėtą ir neišprovokuotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir Baltarusijos dalyvavimą joje“, – pridūrė ji.
Baltarusijos atstovas Andrejus Taranda nuolat pertraukinėjo kalbėtojus raginimais „laikytis tvarkos“. Jis priekaištavo diplomatams, kad jie, vadindami Baltarusijos vyriausybę „režimu“, vartoja Jungtinėms Tautoms nederamą kalbą.
A. Taranda taip pat nesusijusiais su svarstoma tema vadino daugybę komentarų apie invaziją į Ukrainą, nes susitikimas buvo skirtas aptarti naujausią JT ataskaitą dėl teisių padėties Baltarusijoje.
A. Taranda taip pat nebuvo patenkintas šia ataskaita, pristatyta JT žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet. Pasak Baltarusijos atstovo, šis dokumentas „pilnas insinuacijų ir... kaltinimų“, taip pat atskleidžia JT žmogaus teisių biuro „dvigubus standartus“.
Baltarusių diplomato poziciją palaikė kai kurios šalys, įskaitant Venesuelą, Kubą, Kiniją ir Rusiją. Jos apkaltino teisių biurą politizuojant savo veiklą ir pasiduodant „užsienio spaudimui“.
Ataskaitoje M. Bachelet įspėjo, kad Baltarusija susidoroja su disidentais, taip pat neleidžia plačiai paplitusių pažeidimų, įskaitant kankinimus ir savavališką sulaikymą, aukoms kreiptis į teismą, taip sukurdama „visiško nebaudžiamumo situaciją“.
„Žiaurios represijos“
Ataskaitoje teigiama, kad Minsko režimui brutaliai slopinant masinius protestus, kilusius po ginčijamų prezidento rinkimų, laikotarpiu nuo 2020 metų gegužės iki 2021-ųjų gegužės, buvo sulaikyta mažiausiai 37 tūkst. žmonių.
Remiantis ataskaita, iki praėjusių metų pabaigos 969 asmenys buvo įkalinti dėl „politinių motyvų paskatintų kaltinimų“, o kai kuriems iš jų buvo pasiųsti už grotų 10 metų ar ilgiau.
Ataskaitoje neminimas Minsko vaidmuo remiant Rusijos vykdomą plataus masto invaziją į Ukrainą ar galimas to poveikis žmogaus teisėms Baltarusijoje.
Tačiau M. Bachelet ketvirtadienį sakė, kad dėl politiškai motyvuotų kaltinimų įkalintų asmenų skaičius išaugo iki 1 085.
Ji taip pat pabrėžė, kad praėjusį mėnesį per protestus prieš vadinamąjį „konstitucinį referendumą“, buvo suimta daugiau kaip 900 žmonių. Per tą plebiscitą šalis nubalsavo už tai, kad jos teritorijoje galėtų būtų nuolatine tvarka dislokuojami branduoliniai ginklai ir Rusijos pajėgos.
„Baltarusijos veiksmai, kuriais ji remia Rusijos karą Ukrainoje, atspindi žiaurias represijas šalies viduje“, – pareiškė JAV ambasadorė M. Taylor.
