Putino karas Ukrainoje: Rusijos pajėgos numetė bombą ant Mariupolio dramos teatro, kuriame slėpėsi žmonės

21-ąją Rusijos karo Ukrainoje dieną nesiliovė susirėmimai Ukrainoje. Pranešta apie paleistas raketas iš Rusijos karo laivo. Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismas liepė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą. Vakare pranešta apie Rusijos pajėgų ataką, kai buvo numesta bomba ant Mariupolio dramos teatro.

„Šiandien Rusijos kariai tikslingai ir ciniškai sugriovė Dramos teatrą pačioje Mariupolio širdyje. Lėktuvas numetė bombą ant pastato, kuriame slėpėsi šimtai civilių Mariupolio gyventojų. Vis dar neįmanoma įvertinti šio baisaus ir nežmoniško poelgio masto, nes mieste tęsiasi gyvenamųjų rajonų apšaudymas“, – rašoma Mariupolio tarybos pranešime.

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismas trečiadienį liepė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą ir pareiškė esąs „itin susirūpinęs“ dėl Maskvos naudojamos jėgos.

„Rusijos Federacija turi nedelsdama sustabdyti karines operacijas, kurias ji pradėjo vasario 24 dieną Ukrainos teritorijoje“, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, per Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) posėdį kalbėjo teisėja Joan Donoghue.

Trečiadienį taip pat tęsiamos nuotolinės Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos, pranešė M. Podoliakas.

Anot V. Zelenskio patarėjo Mychailo Podoliako, „yra fundamentalių nesutarimų, bet tikrai yra ir vietos kompromisams“. Derybų pakomitečiai tęsia darbą ir pauzių metu.

Ukraina teigia nukovusi dar vieną Rusijos generolą, paskelbė tai esą įrodančią nuotrauką. Rusija šios informacijos nepatvirtino.

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, šalies kariai nukovė apie 13,8 tūkst. rusų karių, sunaikino 430 tankų, 1375 šarvuotąsias mašinas, 190 artilerijos sistemų, 70 raketų sistemų (MLRS), 43 priešlėktuvines sistemas, 84 lėktuvus, 108 sraigtasparnius, 819 mašinas, 3 laivus, 60 kuro talpyklų, 11 taktinių operacinių bepiločių orlaivių, 10 specialiosios įrangos vienetų.

Ukraina teigia, kad Rusijos kariai užimtame Černihivo mieste atidengė ugnį į eilėje prie duonos stovėjusius civilius žmones ir nušovė 10 žmonių.

Local company- and battalion-level attacks by #Russian forces northwest of #Kyiv on March 14-15 likely indicate the largest-scale offensive operations that Russian forces attempting to encircle Kyiv can support at this time. https://t.co/OcViMLUIYZ pic.twitter.com/yXUeOJTU1d

— ISW (@TheStudyofWar) March 15, 2022

Apie antradienio dienos ir trečiadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 04.57

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad Rusijos pajėgų ataka Mariupolyje prieš dramos teatrą - karo nusikaltimas.

Another horrendous war crime in Mariupol. Massive Russian attack on the Drama Theater where hundreds of innocent civilians were hiding. The building is now fully ruined. Russians could not have not known this was a civilian shelter. Save Mariupol! Stop Russian war criminals! pic.twitter.com/bIQLxe7mli

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 16, 2022

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktiniame kreipimesi sakė, kad „plyšta širdys“ dėl to ką Rusija daro Ukrainos žmonėms.

„Černihive okupantai šaudė į civilius, kurie tiesiog laukė eilėje prie duonos dalijimo punkto. Apgultame Mariupolyje Rusijos pajėgos numetė bombą ant miesto centre esančio dramos teatro. Jame slėpėsi šimtai žmonių. Mūsų širdys plyšta dėl to ką Rusija daro mūsų žmonėms, Mariupoliui, Donecko regionui. Rusijos piliečiai! Kuo Mariupolio blokada skiriasi nuo Leningrado blokados Antrojo pasaulinio karo metais?“– klausė V. Zelenskis.

Apie aukas Mariupolyje kol kas nepranešama.

Atnaujinta 04.39

Ukrainos žiniasklaida praneša, kad Kyjive ir Žytomyre paskelbtas oro pavojus

Atnaujinta 04.28

Jungtinėms Valstijoms įsipareigojus teikti daugiau karinės pagalbos Ukrainai, bus siunčiami bepiločiai orlaiviai „Switchblade“ ir priešlėktuviniai „Stingers“. Nauji ginklai ir įranga, apie kuriuos prezidentas Džo Baidenas paskelbė Ukrainai, apima tolimojo nuotolio priešraketinės gynybos sistemas, dronus kamikadzes bei „Saint Javelin” savaiminio valdymo raketas.

Nors Ukraina turėjo galimybę numušti Rusijos lėktuvus ir raketas, Vašingtonas dabar perduos sistemų galinčių smogti didesniu atstumu.

Atnaujinta 03.53

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija tapo teroristine valstybe. Naujausiame kreipimesi jis ragina tarptautinę bendruomenę taikyti daugiau sankcijų Maskvai ir žada, kad Ukraina, pasibaigus karui, bus atstatyta greitai.

„Rusijos karo nusikaltimai nesiliauja. Štai kodėl Maskvai reikalingos naujos sankcijos. Pasaulis pagaliau turi pripažinti, kad Rusija tapo teroristine valstybe. Ukrainai reikia dar daugiau pagalbos. Oro gynybos sistemų, lėktuvų, ginklų ir amunicijos rusų okupantams sustabdyti. Pažadu visiems, kiekvienam namų netekusiam ukrainiečiui, kad valstybė viską atkurs. Tai bus istorinė rekonstrukcija. Projektas, kuris įkvėps pasaulį kaip ir mūsų kova už savo laisvę. Kaip ir mūsų kova už savo Ukrainą“, – sakė V. Zelenskis.

Prezidentas taip pat pridūrė, kad nors vakar iš apsupto Mariupolio išgabenta per 6 tūkstančius gyventojų, rusai susitarimų nesilaikė ir toliau šaudė. Anot Zelenskio, jei Maskva ir toliau kariaus, Rusijos motinos neteks daugiau vaikų nei per Afganistano ir Čečėnijos karus kartu sudėjus.

Atnaujinta 02.13

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija praneša, kad Rusijos pajėgos naudoja senesnius ir ne tokius tikslius ginklus, o dėl to žūva daugiau civilių. Teigiama, kad Rusija tikriausiai griebėsi šių ginklų dėl to, kad išnaudojo daugiau resursų nei tikėjosi.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 16 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/UPQE4x2Bzi

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/sToWIqF20K

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 16, 2022

Atnaujinta 02.09

Donecko srities administracija teigia, kad Rusijos pajėgos Mariupolyje tyčia nusitaikė į civilius. Vakar iš oro subombarduotas dramos teatras ir baseinas, šiuose pastatuose glaudėsi per tūkstantį žmonių, daugiausia moterų su vaikais. Anot administracijos direktoriaus Pavlo Kyrylenko, Rusijos pajėgos siekia visiškai sunaikinti Mariupolį ir jo gyventojus, kurie jau seniai tapo pasipriešinimo simboliu.

Paviešintose palydovų nuotraukose matyti, kad prie teatro lauke buvo rusiškai parašyta “vaikai“. Ukrainos pareigūnai teigia, kad tai ciniška ataka, nes nepastebėti didžiulių užrašų buvo neįmanoma. Kol kas aukų skaičius neaiškus.

Atnaujinta 01.42

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nariai ragina sušaukti nepaprastąjį posėdį dėl Ukrainos. To prašo Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Prancūzija, Albanija, Norvegija ir Airija. Britų diplomatai sako, kad neteisėtas Rusijos karas Ukrainoje kelia grėsmę visiems.

Naujienų agentūra AFP cituodama diplomatinius šaltinius praneša, kad vyksta diskusijos, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galėtų kalbėti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

Atnaujinta 00.39

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė apie sunaikintą priešo techniką – šturmo lėktuvą SU-25 ir naikintuvą SU-35. Pajėgų feisbuke taip pat pateikta naujausia įvykių suvestinė, kurioje teigiama, kad per praėjusią parą „priešas iki galo nepasiekė nė vieno strateginio operacijos tikslo“.

Atnaujinta 00.29

Kanada uždraudė Baltarusijos orlaiviams įskristi į šalies oro erdvę – taip Kanada reaguoja į Minsko režimo paramą Rusijai, pradėjusiai karą prieš Ukrainą, skelbia CNN. Žinią trečiadienį pranešė šalies susisiekimo ministras Omaras Algahabra.

As part of a suite of economic measures against direct supporters of the Russian Federation and its invasion of #Ukraine, we have closed Canada’s territorial airspace to Belarusian air operators and aircraft

— Transport Canada (@Transport_gc) March 16, 2022

Atnaujinta 00.24

Rusijos ortodoksų bažnyčios lyderis karą Ukrainoje aptarė su popiežiumi Pranciškumi, pranešė rusų bažnyčia. Anot jos pranešimo, per patriarcho Kirilo vaizdo pokalbį telefonu su popiežiumi Pranciškumi didelis dėmesys buvo skiriamas humanitariniams aspektams ir galimai bažnyčios pagalbai esamoje situacijoje. Abi pusės pabrėžė derybų proceso svarbą, rašo CNN.

Atnaujinta 23.53

Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas buvo paleistas mainais į devynis Rusijos šauktinius, teigė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo spaudos sekretorė Darja Zarovna.

„Už jį Rusija gavo devynis į nelaisvę paimtus karius, gimusius 2002–2003 m. Tiesą sakant, jie yra vaikai. Anksčiau Rusija sakė, kad šauktinių Ukrainoje nėra“, – sakė ji.

Atnaujinta 23.46

Rusijos pajėgos pradėjo sprogdinti nesprogusius sviedinius Zaporižios AE teritorijoje.

Tai televizijos kanalo „FreeDom“ eteryje paskelbė NNEGC „Energoatom“ vadovas Petras Kotinas.

„Jie teritorijoje pradėjo sprogdinti amuniciją. Kai šaudė į stotį, daug sviedinių nesprogo. Ir šie sviediniai įstrigo pastatuose, taip pat ir stoties aikštelės asfalte, ir estakadoje, ir vamzdynuose. Jie (Rusijos kariai) pradėjo valyti tuos sviedinius, kur jie įstrigo, jie susprogdinami vietoje, t.y. jie uždaro geležiniu dangteliu ir susprogdina, nesvarbu ar jie yra šalia kritinio stoties bloko, svarbaus įrangos veikimui“, – sakė P. Kotinas.

Atnaujinta 23.37

Rivnės gubernatorius Vitalijus Kovalis sako, kad Sarnuose raketa buvo paleista į vieną iš karinės infrastruktūros objektų.

Atnaujinta 23.34

Palydovinėje „Maxar Technologies“ kovo 14 d. padarytoje nuotraukoje Mariupolio dramos teatro priekyje ir gale matomas rusiškas žodis „vaikai“, parašytas didelėmis baltomis raidėmis. Kaip buvo skelbta, šiandien teatras buvo sunaikintas, jame slėpėsi miesto gyventojai.

Apie aukas ir žuvusiuosius dar nėra pranešta.

Striking satellite imagery taken on Monday of the Mariupol Drama Theatre—hit by an air strike today. 1,200 civilians were sheltering in it. The image shows that the word “children” is written in Russian in large white letters in front of & behind the theatre.
(📸: @Maxar) pic.twitter.com/JEuvRadBUK

— Shashank Joshi (@shashj) March 16, 2022

Atnaujinta 23.27

Ukrainos viceministrė ir laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų reintegracijos ministrė Irina Vereščuk, kreipdamasi į laikinai okupuotų gyvenviečių vadovus, patikino, kad valdžia kovos už kiekvieną iš jų.

„Mes kovosime už kiekvieną ukrainietį ir už kiekvieną iš jūsų. Tuo mes skiriamės nuo okupantų, kurie ignoruoja savo piliečių gyvybes, siunčia juos į mirtį, kad užgrobtų Ukrainos teritoriją“, – kalbėjo ministrė.

Atnaujinta 23.04

Informaciją apie raketų smūgius patvirtino Sarnų miesto meras Ruslanas Serpeninovas. Apie aukas ar nukentėjusius informacija nėra skelbiama.

Atnaujinta 22.58

Ukrainos gynybos ministerija teigia, kad dirba NATO ir ES lygiu, kad sustiprintų Ukrainos gynybinius pajėgumus.

„Šiuo metu informacija apie tarptautinės pagalbos teikimą ginkluotosioms pajėgoms nėra viešinama, tačiau priešas pirmasis apie šią pagalbą sužinos fronto linijoje“, sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Šiandien laisvas pasaulis orientuotas į Ukrainą. O mes darome viską, kad mūsų kariuomenė ir žmonės tai pajustų. Sutarėme apie konkrečius rezultatus nepranešti. Tiesiog noriu pasakyti, kad yra teigiamų naujienų. Priešas pirmiausia jas pajus iš mūsų karių fronto linijoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė O. Reznikovas.

Atnaujinta 22.52

Į Sarnų miestą (Rivnės sritis) pataikė trys Rusijos pajėgų raketos, miesto gyventojai raginami keliauti į slėptuves.

Atnaujinta 22.49

Kremlius teigia, kad JAV vadovo Joe Bideno komentarai apie jį yra „nepriimtini ir neatleistini“.

Kaip buvo pranešta anksčiau, J. Bidenas šiandien pirmą kartą pareiškė manantis, kad Vladimiras Putinas yra karo nusikaltėlis.

V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas apibūdino J. Bideno komentarus kaip „nepriimtiną ir nedovanotiną šalies, nuo kurios bombų žuvo šimtai tūkstančių žmonių, lyderio retoriką“, rašė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Ria Novosti“.

Atnaujinta 22.46

JAV mato „padidėjusį karinio jūrų laivyno aktyvumą“ Juodosios jūros šiaurėje iš Rusijos pajėgų. Tai trečiadienį CNN žurnalistams pasakė aukštas pareigūnas iš JAV gynybos departamento.

„Mes taip pat stebėjome kai kurių miestų apšaudymą, kai kurias gyvenvietes už Odesos, netoli Odesos“, – sakė pareigūnas.

Atnaujinta 22.43

Kovo 16 d., Ukrainos oro gynyba sunaikino mažiausiai 10 Rusijos pajėgų taikinių, „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.

Ukrainos oro gynyba sunaikino tris Rusijos naikintuvus Su-30SM, vieną naikintuvą bombonešį Su-34, vieną nežinomo tipo lėktuvą, du sraigtasparnius ir vieną bepilotį orlaivį.

Be to, Sausumos pajėgų oro gynyba praneša apie dar vieną numuštą naikintuvą Su-34 ir sraigtasparnį Ka-52 atitinkamai šiaurės ir pietų kryptimis.

Atnaujinta 22.31

JAV planuoja slapta derėtis dėl oro gynybos sistemų tiekimo Ukrainai ir neatskleis tokių ginklų buvimo vietos, patikino Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.

Atnaujinta 22.29

JT Tarptautinis teisingumo teismas Hagoje svarstys klausimą dėl reparacijų, kurių Ukraina reikalauja iš Rusijos už per karo veiksmus padarytą žalą. Tai pranešė Ukrainos atstovė Oksana Zolotariova išskirtiniame komentare „Ukrinform“ korespondentui Hagoje, trečiadienį, kovo 16 d., vykusiame Tarptautinio teismo posėdyje.

„Teismas pripažino savo išankstinę jurisdikciją. Dabar pereiname prie esmės, o teismas nustatys, ar jis turi visą jurisdikciją nagrinėti bylą. Tada pereiname prie klausimo, kokią atsakomybę turėtų prisiimti Rusija. Visų pirma, tai yra tarptautinės teisės pažeidimo faktų nustatymas, o tai yra pagrindinis užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos prioritetas. Tada teismas pradės svarstyti žalos atlyginimą. Kalbame apie žalos atlyginimą – tiek moralinę, tiek materialinę žalą, kuri buvo padaryta Ukrainos žmonėms“, – sakė O. Zolotariova.

Atnaujinta 22.21

Ukrainos prezidento patarėjas teigia, kad Rusija gali rytoj suorganizuoti informacinę operaciją.

„Priešas šiandien ar rytoj mėgins Ukrainoje surengti labai rimtą informacinę operaciją“, – paskelbė Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius.

Atnaujinta 22.15

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Kremlius negali nuslėpti Rusijos karių žūčių, nes daugiau nei 200 Rusijos miestų ir kaimų jau įvyko Ukrainoje žuvusiųjų laidotuvės.

„Daugiau nei 200 Rusijos miestų ir kaimų Ukrainoje sunaikinti įsibrovėliai jau yra palaidoti. Šis skaičius kasdien augs“, – sakė Ukrainos gynybos ministras.

Atnaujinta 22.10

Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščuk teigia, kad evakuacijos vilkstinė su maisto ir evakuacijos autobusais šiandien nebuvo įleista į Mariupolį.

Ji taip pat pridūrė, kad 15 autobusų su Mariupolio gyventojais atvyko į Zaporižios miestą. Iš viso šiandien į Zaporižią atvyko 6426 mariupoliečiai, iš kurių 2039 yra vaikai.

I. Vereščuk kalbėjo, kad rytoj su Rusija bus tęsiamos derybas dėl tylos režimo ir Mariupolio gyventojų evakuacijos.

Atnaujinta 22.06

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sako, kad padėtis šalyje išlieka sudėtinga, tačiau Ukrainos gynėjai vis dažniau kontratakuoja skirtinguose fronto sektoriuose.

Apie tai jis paskelbė „Facebook“ paskyroje.

„Baigiasi trečioji didvyriškos gynybos nuo plataus masto Rusijos invazijos savaitė. Situacija išlieka sunki. Ypač pietuose ir rytuose. Tačiau mūsų gynėjai ir gynėjai vis dažniau vykdo kontratakas skirtinguose fronto sektoriuose – nuo Kyjivo ir Mykolajivo iki Luhansko srities“, – rašė gynybos ministras.

Atnaujinta 22.02

Siūlymas siųsti taikos palaikymo misiją į Ukrainą bus pristatytas kitą savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, teigė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Viršūnių susitikime taip pat galimai bus svarstomos ilgalaikės Rusijos atakos prieš Ukrainą pasekmės aljanso gynybai.

Atnaujinta 22.00

Baltieji rūmai teigia, kad Vladimiras Putinas „nesistengia deeskaluoti karo Ukrainoje“, o tai galimai signalizuoja, kad „taikos derybos artėja prie sėkmingos Ukrainai pabaigos“, rašo „Sky News“.

Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki sakė, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija nemato, kad „Rusija imtųsi kokių nors veiksmų invazijai į Ukrainą deeskaluoti, o tai reiškia pažangą ir galimai gerą signalą Kyjivui“.

Atnaujinta 21.46

Rusijos pašalinimas iš Europos Tarybos naudingas ir Europos Tarybai, ir Ukrainai, pareiškė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Praktiškai tai reiškia, kad Europos Tarybai sekasi išties gerai. Tai yra teisingas ir vienintelis protingas sprendimas. Rusija nebegalės manipuliuoti Europos Tarybos mechanizmais ir konvencijomis, siekdama įgyvendinti savo interesus“, – sakė D. Kuleba.

Atnaujinta 21.36

Ukrainoje nuo karo pradžios buvo sunaikintos 63 švietimo įstaigos, dar 411 buvo apgriautos, skelbia šalies švietimo, mokslo ir inovacijų komiteto pirmininkas.

„Nuo karo pradžios iki šiandien nuo apšaudymo ir sprogdinimų Ukrainoje buvo apgadinta 411 švietimo įstaigų, iš kurių 63 buvo visiškai sunaikintos. Viską atstatysime, bet niekada to neatleisime!“ – kalbėjo Ukrainos švietimo, mokslo ir inovacijų komiteto pirmininkas Serhijus Babakas.

Atnaujinta 21.34

Prancūzijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų po prancūzų ir airių kilmės „Fox News“ operatoriaus Pierre`o Zakrzewskio, nušvietinėjusio karą Ukrainoje, žūties, sakoma trečiadienį paskelbtame oficialiame pranešime.

Atnaujinta 21.26

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pažymi, kad teatro pastato Mariupolyje susprogdinimas yra dar vienas Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo karo nusikaltimas.

Taip teigiama ministerijos pranešime, kurį URM atstovas Olehas Nikolenko paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Dėl bombardavimo buvo sugriauta teatro pastato centrinė dalis, daug žmonių buvo po griuvėsiais. Dabar dėl vykstančio apšaudymo tikslaus aukų skaičiaus nustatyti neįmanoma. Taikydama tikslinę bombardavimo ataką masinės civilių koncentracijos vietoje, Rusija įvykdė dar vieną karo nusikaltimą“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 21.25

Ukrainos saugumo tarnyba praneša, kad Rusija vėl kuria melagienas po to, kai šios šalies pajėgos subombardavo dramos teatrą Mariupolyje ir apšaudė taikią koloną netoli miesto.

Tai teigiama SBU spaudos tarnybos pranešime „Telegram“.

Įsibrovėliai meluoja, kad SBU tariamai „su Vakarų šalių parama rengia provokaciją panaudojant nuodingas medžiagas prieš civilius“.

„Tokie įsibrovėlių pareiškimai tėra bandymas nukreipti dėmesį nuo dar vieno karo nusikaltimo. Tačiau jokios klastotės negali nuslėpti civilių genocido ir humanitarinės katastrofos Mariupolyje, kurį naikina Rusijos raketos ir bombos“, – pažymėjo SBU.

Atnaujinta 21.17

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pavadino Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“ dėl jo kruvinos invazijos į Ukrainą.

„Manau, jis yra karo nusikaltėlis“, – žurnalistams pareiškė J. Bidenas.

Atnaujinta 21.15

Užfiksuoti vaizdai, kaip Ukrainos pajėgos iš oro sunaikina rytinės Rusijos karinės apygardos 35-osios armijos vadavietę:

Atnaujinta 21.08

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) sustabdė skundų prieš Rusiją nagrinėjimą, praneša Ukrainos naujienų agentūra „UNIAN“.

Kaip pranešama EŽTT svetainėje, atitinkamas sprendimas buvo priimtas dėl sprendimo pašalinti Rusijos Federaciją iš Europos Tarybos.

„Teismas nusprendė sustabdyti visų pareiškimų prieš Rusijos Federaciją nagrinėjimą, kol išnagrinės šio sprendimo teisines pasekmes jo darbui“, – sakoma pareiškime.

Atnaujinta 21.05

„Sprendimas dėl narystės NATO yra suvereni Ukrainos teisė, kurią aljanso sąjungininkai gerbs, tačiau Rusija neturi teisės vetuoti tokio proceso“, trečiadieni per spaudos konferenciją teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Ukraina yra suvereni, nepriklausoma tauta. Ji turi teisę pasirinkti savo kelią, o mes gerbiame demokratiškai išrinktos Ukrainos Vyriausybės sprendimus. Taigi jie turi nuspręsti, ar jie siekia narystės NATO, ar ne. Ir tada šiuo klausimu turi nuspręsti 30 sąjungininkų, o ne Rusija bandyti vetuoti tokį procesą“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

Atnaujinta 21.02

Slovakija sutiko perduoti savo „S-300“ sistemas Ukrainai, bet Bratislava laukia NATO garantijų, kad šios bus pakeistos kita technika, skelbia CNN nacionalinio saugumo reporteris Jimas Sciutto.

Atnaujinta 20.55

Rusijos kariuomenė toliau bombarduoja Ukrainos sostinę, pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko „Telegram“.

„Vakare priešas vėl apšaudė Kyjivą. Sviediniai pataikė į kelis privačius namus Podilskio rajone. Vietoje dirba gelbėtojai ir medikai. Gaisras buvo sutramdytas, tačiau darbai gaisro padariniams likviduoti tęsiasi. Apie nukentėjusius informacijos nėra“, – sakė V. Klyčko.

Mero teigimu, buvo pažeistas ir žemo slėgio dujotiekis.

Atnaujinta 20.52

Ukrainos pajėgos netoli Charkivo sunaikino Rusijos taktinio bataliono grupę:

Atnaujinta 20.48

Mykolajivo srityje fronto linija buvo nustumta atgal, o Rusijos pajėgos juda už Chersono, ruošdamos naują gynybos liniją, „Telegram“ pranešė Mykolajivo srities karinės civilinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

„Priešo fronto linija buvo atstumta. Okupantai juda už Chersono, ruošia naują gynybos liniją. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Mykolajivas bus užnugariniu miestu“, – rašė V. Kimas.

Jis pridūrė, kad dabar regionas pereina prie įprasto darbo režimo.

„Dabar bus sustiprintos saugumo priemonės piliečiams ir verslui. Dabar turiu daugiau laiko užsiimti regiono ekonomika. Sutvarkysime reikalus“, – pabrėžė V. Kimas.

Atnaujinta 20.43

Apšaudytame pastate Černihive rasti trijų vaikų kūnai, rašo „Sky News“.

Šiaurės Ukrainos Černihivo mieste gelbėtojai aptiko penkių žmonių, tarp jų – trijų vaikų, kūnus po Rusijos pajėgų apšaudymų.

Ukrainos pagalbos tarnyba pranešė, kad kūnai buvo rasti bendrabučio pastato griuvėsiuose.

Atnaujinta 20.36

Vaizdai iš Mariupolio dramos teatro prieš Rusijos pajėgų įvykdytą bombardavimą:

Atnaujinta 20.29

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu aptarė kovą su Rusijos agresija ir būdus sustiprinti taikų dialogą su Rusijos Federacija.

V. Zelenskis apie tai paskelbė „Twitter“ paskyroje.

„Kalbėjausi su Ukrainos draugu, Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Pranešiau apie Ukrainos žmonių kovos su vykstančia agresija eigą“, – rašė jis.

Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo Turkijos kolegai už svarbią paramą.

„Mes taip pat aptarėme būdus, kaip sustiprinti taikų dialogą“, – pridūrė V. Zelenskis.

Atnaujinta 20.21

Paskelbtas sąrašas, kokia ginkluote JAV parems Ukrainą:

▪️800 priešlėktuvinių sistemų „Stinger“;
▪️2000 „Javelin“ raketų, 1000 lengvųjų prieššarvinių ginklų ir 6000 AT-4 prieššarvuočių sistemų;
▪️100 taktinių nepilotuojamų oro sistemų;
▪️100 granatsvaidžių, 5000 šautuvų, 1000 pistoletų, 400 kulkosvaidžių ir 400 šautuvų;
▪️Daugiau nei 20 milijonų šaunamųjų ginklų, granatsvaidžių ir minosvaidžių šovinių;
▪️25 000 šarvų komplektų ir 25 000 šalmų.

Atnaujinta 20.06

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace`as patvirtino, kad Ukraina gaus nešiojamas trumpo nuotolio oro gynybos sistemas „Starstreak MANPADS“, galinčias numušti oro taikinius iki 5000 metrų atstumu.

Atnaujinta 19.57

Jungtinės Valstijos kartu su sąjungininkais Europos ir kitose šalyse trečiadienį surengė darbo grupės, įsteigtos siekiant bausti Rusijos oligarchus ir Maskvai dėl invazijos į Ukrainą įvestų sankcijų pažeidėjus, susitikimą.

Iždo sekretorė Janet Yellen ir generalinis prokuroras Merrickas Garlandas virtualiai susitiko su Australijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Japonijos ir Europos Komisijos atstovais, pranešė Iždo departamentas.

„Mūsų sankcijos, prekybos suvaržymai ir kitos priemonės jau atnešė didelių nuostolių Rusijai, jos vadovybei ir asmenims, sudariusiems sąlygas [rusų prezidentui Vladimirui] Putinui surengti neišprovokuotą invaziją į Ukrainą“, – pareiškime cituojama J. Yellen.

„Ši daugiašalė darbo grupė dar labiau padidins šiuos nuostolius, nes sutelks koordinuotas pastangas įšaldyti ir areštuoti šių asmenų turtą įvairiose pasaulio jurisdikcijose ir neleis suteikti saugaus prieglobsčio jų neteisėtai įsigytam turtui“, – pabrėžė iždo sekretorė.

Tuo metu M. Garlandas nurodė, kad Jungtinės Valstijos „jau bendradarbiauja su savo tarptautiniais partneriais, siekdamos įšaldyti ir areštuoti visame pasaulyje turtą, priklausantį į sankcijų sąrašus įtrauktiems Rusijos oligarchams.

„Mes ir toliau bendradarbiausime, siekdami imtis visų tinkamų veiksmų prieš asmenis, kurių nusikalstami veiksmai leidžia Rusijos vyriausybei tęsti neteisingą karą prieš Ukrainą“, – pažymėjo generalinis prokuroras.

Pasak Iždo departamento, ši darbo grupė „rinks informacija ir ja dalysis, kad galėtų imtis konkrečių veiksmų, įskaitant sankcijas, turto įšaldymą, civilinį ir baudžiamąjį turto konfiskavimą bei baudžiamąjį persekiojimą“.

Departamento teigimu, jau pasiekta „pastebimų laimėjimų“ konfiskuojant Rusijos oligarchams priklausančias prabangias jachtas.

„Vien per pastarąsias tris savaites JAV teisėsaugos institucijų užsienio partneriams pateikta informacija padėjo suvaržyti virtinę laivų, kontroliuojamų asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, – sakoma pareiškime. – Apskaičiuota, kad šių laivų bendra vertė siekia šimtus milijonų dolerių.“

Anksčiau šį mėnesį Vašingtonas paskelbė steigiantis iš kelių agentūrų sudarytą darbo grupę „KleptoCapture“. Jos deklaruojamas tikslas – patraukti atsakomybėn „korumpuotus Rusijos oligarchus“ ir sankcijų pažeidėjus.

Tas žingsnis buvo atliktas JAV prezidentui Joe Bidenui savo metinėje kalboje perspėjus rusų milijardierius, kad naujoji institucija „suras ir konfiskuos jų jachtas, prabangius apartamentus, privačius lėktuvus“.

„Jūsų neteisėtai gautas pelnas – mūsų taikiklyje“, – pridūrė J. Bidenas.

Atnaujinta 19.55

Pranešta, kad Mariupolyje kiek anksčiau ant vietos baseino pastato buvo numesta bomba. Šiame pastate moterys ir vaikai slėpėsi nuo Rusijos apšaudymų.

Atnaujinta 19.50

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasikalbėjo telefonu su išlaisvintu Melitopolio meru Ivanu Fiodorovu:

Atnaujinta 19.47

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spaudos tarnyba pasidalino informacija apie situaciją karo lauke.

„Tęsiasi 21-oji didvyriško Ukrainos žmonių pasipriešinimo Rusijos karinei invazijai diena. Vykdoma puolimo operacija prieš Ukrainą. Priešas sulaukia įnirtingo valstybės gynybinių pajėgų dalinių pasipriešinimo. Okupantai patiria didelių nuostolių“, – teigiama pareiškime.

Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, šalies karinių oro pajėgų oro gynybos daliniai Odesos srityje sunaikino du naikintuvus „Su-30SM“, sraigtasparnį „Ka-52“ prie Mykolaivo ir naikintuvą-bombonešį „Su-34“ Černihivo srityje. Duomenys apie Rusijos nuostolius tikslinami.

Atnaujinta 19.39

Į Rusijos ataką prieš Mariupolio dramos teatrą sureagavo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Dar vienas baisus karo nusikaltimas Mariupolyje – Dramos teatro puolimas, kuriame slėpėsi šimtai nekaltų civilių. Dabar pastatas visiškai sugriautas. Rusai privalėjo žinoti, kad tai civilių slėptuvė. Išgelbėkite Mariupolį! Sustabdykite Rusijos karo nusikaltėlius“, – rašė „Twitter“ tinkle D. Kuleba.

Another horrendous war crime in Mariupol. Massive Russian attack on the Drama Theater where hundreds of innocent civilians were hiding. The building is now fully ruined. Russians could not have not known this was a civilian shelter. Save Mariupol! Stop Russian war criminals! pic.twitter.com/bIQLxe7mli

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 16, 2022

Atnaujinta 19.35

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pranešė, kad sveikatos priežiūros įstaigos ir personalas visame pasaulyje puolami beprecedenčiu lygiu, ypač Ukrainoje.

„Dar niekada pasaulyje nesame matę... tokio išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas skaičiaus“, – spaudos konferencijoje sakė PSO ekstremalių situacijų direktorius Michaelas Ryanas.

„Sveikata tampa taikiniu, – apgailestavo jis. – Ji tampa karo strategijos ir taktikos dalimi.“

Išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas daugėja visame pasaulyje. Nuo metų pradžios užregistruoti 89 išpuoliai, tačiau niekur kitur jų nėra tiek daug kaip karo niokojamoje Ukrainoje.

PSO duomenimis, per tris savaites nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Ukrainoje buvo įvykdytos mažiausiai 43 atakos prieš sveikatos priežiūros įstaigas.

Patvirtinti išpuoliai, per kuriuos žuvo 12 žmonių ir 34 buvo sužeisti, apima 34-ias ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų atakas, 7 – greitosios pagalbos automobilių ir 10 – sveikatos priežiūros darbuotojų atakas, nurodė PSO.

Vienas iš labiausiai sukrečiančių atvejų – praėjusią savaitę pietiniame Mariupolio mieste apšaudyti gimdymo namai ir vaikų ligoninė. Žuvo trys žmonės, tarp jų ir maža mergaitė.

PSO duomenimis, 300 sveikatos priežiūros įstaigų yra šalia konflikto fronto linijų Ukrainoje arba teritorijose, kurias dabar kontroliuoja Rusija. Dar 600 įstaigų yra arčiau nei per 10 kilometrų nuo fronto linijų.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas priminė, kad Ukraina – ne vienintelė krizę išgyvenanti šalis, ir nurodė ypač sunkią padėtį Jemene, Afganistane ir Etiopijoje.

Tedrosas, kuris yra kilęs iš karo nuniokoto Etiopijos Tigrėjaus regiono, sakė, kad padėtis šiame regione yra „katastrofiška“. Jis pasmerkė „pamirštą krizę“, kai maždaug šeši milijonai žmonių „jau beveik 500 dienų yra Etiopijos ir Eritrėjos pajėgų blokuojami ir atkirsti nuo išorinio pasaulio“.

Atnaujinta 19.34

Prisijungimas prie ES energetikos tinklo neturės įtakos elektros kainai Ukrainos vartotojams. Tai per visos Ukrainos teletoną paskelbė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.

„Kol kas tai neturės įtakos kainai, nes mūsų tarifai išlieka tokie, kokie yra. Rinkoje yra atitinkama kainodara, šiandien tai niekaip neturės įtakos kainų augimui“, – sakė jis.

Atnaujinta 19.32

Japonijos Vyriausybė supaprastino įvažiavimą ukrainiečiams, kurie bėga nuo Rusijos Federacijos pradėto karo. Į šalį galima patekti, net jei nėra giminių ar pažįstamų.

Apie tai pranešė „Japan Today“.

„Vyriausybė planuoja kiekvieną atvejį svarstyti atskirai ir kiekvienu atveju išimties tvarka išduoti trumpalaikę vizą“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 19.25

Ukrainos prezidentūros biuro vadovas Mychailo Podoliakas teigia, kad anksčiau „Financial Times“ paskelbta informacija iš tiesų yra tik Rusijos derybinės pozicijos.

„Trumpai. FT paskelbė projektą, kuris atspindi prašomąją Rusijos pusės poziciją. Nieko daugiau. Ukrainos pusė turi savo pozicijas. Vienintelis dalykas, kurį patvirtintume šiame etape, yra paliaubos, Rusijos kariuomenės išvedimas ir saugumo garantijos“, – „Twitter“ rašė M. Podoliakas.

Briefly. FT published a draft, which represents the requesting position of the Russian side. Nothing more. The 🇺🇦 side has its own positions. The only thing we confirm at this stage is a ceasefire, withdrawal of Russian troops and security guarantees from a number of countries

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 16, 2022

Atnaujinta 19.22

Jungtinės Valstijos šią savaitę perves Ukrainai karinę pagalbą, vertą milijardo JAV dolerių (909 mln. eurų).

Ukraina gaus 800 oro gynybos sistemų, 9 000 prieštankinių sistemų, 7 000 šaunamųjų ginklų, 20 milijonų amunicijos vienetų ir kovinių bepiločių orlaivių.

Atnaujinta 19.07

Ukrainos valdžia praneša, kad pagrobtas Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas buvo paleistas iš Rusijos nelaisvės ir yra saugus.

Atnaujinta 19.00

Socialiniame tinkle „Telegram“ pasidalinta vaizdais iš Mariupolio, kuriuose užfiksuotas apgriautas dramos teatras. Jame galimai slėpėsi vietos gyventojai.

„Šiandien Rusijos kariai tikslingai ir ciniškai sugriovė Dramos teatrą pačioje Mariupolio širdyje. Lėktuvas numetė bombą ant pastato, kuriame slėpėsi šimtai civilių Mariupolio gyventojų. Vis dar neįmanoma įvertinti šio baisaus ir nežmoniško poelgio masto, nes mieste tęsiasi gyvenamųjų rajonų apšaudymas“, – rašoma Mariupolio tarybos pranešime.

Kol kas nėra informacijos apie sužeistuosius ir aukas.

Atnaujinta 18.27

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ trečiadienį užblokavo prieigą prie pagrindinės britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainės, o Užsienio reikalų ministerija perspėjo, kad gali imtis daugiau atsakomųjų priemonių prieš žiniasklaidą.

„Manau, kad tai tik atsakomųjų priemonių į informacinį karą, kurį Vakarai pradėjo prieš Rusiją, pradžia“, – programėlėje „Telegram“ pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė žiniasklaidai Marija Zacharova. „Roskomnadzor“ įtraukė BBC naujienų svetainę į užblokuotųjų Rusijoje sąrašą.

Atnaujinta 18.25

Rusijos pajėgos galimai numetė itin galingą bombą ant Mariupolio dramos teatro, sakė vienas iš liaudies deputatų Serhijus Taruta.

Anot jo, ten „galimai slėpėsi tūkstančiai mariupoliečių, dauguma jų – moterys su vaikais“.

Oficialios Ukrainos institucijos šios informacijos dar nepatvirtino.

Atnaujinta 18.22

Rusijos stačiatikių patriarchas Kirilas ir popiežius Pranciškus trečiadienį nuotoliniu būdu kalbėjosi apie konfliktą Ukrainoje ir paragino tęsti derybas, kad būtų pasiekta „teisinga taika“.

„Šalys pabrėžė lemiamą derybų tęsimo svarbą ir išreiškė viltį kuo greičiau pasiekti teisingą taiką“, – sakoma patriarcho kanceliarijos pranešime.

Pareiškime sakoma, kad abu Bažnyčios vadovai taip pat aptarė, kaip elgtis dėl Ukrainoje kylančios humanitarinės krizės.

75 metų Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas yra vienas svarbiausių prezidento Vladimiro Putino valdymo aparato ramsčių, kuris, smerkdamas opozicijos protestus ir laimindamas Rusijos konfliktus užsienyje, palaiko Kremliaus autoritarines tendencijas.

Netrukus po to, kai praėjusį mėnesį Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje, patriarchas Kirilas Maskvos priešininkus Ukrainoje pavadino „blogio jėgomis“.

„Neduok Dieve, kad dabartinė politinė situacija broliškoje Ukrainoje būtų nukreipta į tai, kad blogio jėgos, kurios visada kovojo prieš Rusijos ir Rusijos Bažnyčios vienybę, nugalėtų“, – sakė jis kreipdamasis į parapijiečius.

Patriarchas Kirilas sakė, kad meldžiasi už taiką visoje „rusų žemėje“, kuri, pasak jo, apima Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją.

Tuo tarpu popiežius Pranciškus ne kartą ragino užbaigti konfliktą.

Praėjusį sekmadienį jis nuoširdžiai paragino nutraukti „žudynes“ ir „nepriimtiną ginkluotą puolimą“ Ukrainoje.

Kalbėdamas po kassavaitinės Viešpaties angelo maldos, jis pasmerkė „barbariškumą“ žudant vaikus ir civilius gyventojus, pridurdamas: „Dievo vardu... sustabdykite šias žudynes.“

Anksčiau šį mėnesį jis apgailestavo dėl Ukrainoje tekančių „kraujo ir ašarų upių“ ir didėjančios humanitarinės krizės.

Atnaujinta 18.11

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien pasirašė įstatymą „Dėl virtualaus turto“, kuriuo Ukrainoje atidaroma legali virtualaus turto rinka.

Apie tai „Telegram“ pranešė skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas.

„Paleidžiame legalią virtualaus turto rinką Ukrainoje ir ištraukiame kriptovaliutų sektorių iš šešėlio“, – sakė jis.

Atnaujinta 18.08

Ukrainos ir Rusijos derybos dėl karo pabaigos, atrodo, įgauna konkretumo. Ruošiami dokumentai galimam tiesioginiam prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimui, trečiadienį rusų valstybinė agentūra „RIA Novosti“ citavo Ukrainos prezidento patarėjo Mychailo Podoliako interviu JAV stočiai PBS.

„Vienintelis kelias užbaigti karą yra tiesioginiai abiejų prezidentų pokalbiai. To mes siekiame šiose derybose“, – sakė M. Podoliakas. Šiuo metu esą rengiami dokumentai, dėl kurių šalių vadovai tada galėtų susitarti ir juos pasirašyti. „Tai gali įvykti jau greitai“, – teigė patarėjas.

V. Zelenskis kelis kartus siūlė susitikimą su V. Putinu, tačiau Maskva į tai visad reagavo labai santūriai.

Anot laikraščio „Financial Times“, abi pusės rengia 15 punktų planą. Pirmojoje vietoje yra Rusijos reikalaujamas Ukrainos neutralumas ir demilitarizacija bei Kyjivo reikalavimas išvesti rusų dalinius. Teritoriniai ginčai esą turėtų būti sprendžiami vėliau.

Atnaujinta 17.53

Viename Charkivo miesto rajonų dėl apšaudymo kilo didžiulis gaisras, paskelbė Ukrainos valstybinė pagalbos tarnyba

„2022 m. kovo 16 d. dėl apšaudymo Slobidskio rajone 1500 kvadratinių metrų plote kilo gaisras sandėlio patalpose. Apie aukas dar nepranešama“, – teigiama pranešime.

Atnaujinta 17.50

Čekijos premjeras Petras Fiala trečiadienį paragino Vakarų valstybes skubiai išplėsti ginkluotės tiekimą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

„Ukrainiečiai turi šansų prieš milžinišką [Maskvos] pranašumą tik tuo atveju, jei Vakarų šalys tieks jiems pakankamai karinės technikos“, – Prahoje žurnalistams sakė P. Fiala.

Jis antradienį kartu su kolegomis iš Lenkijos ir Slovėnijos Mateuszu Morawieckiu ir Janezu Janša lankėsi Kyjive, siekdamas parodyti solidarumą su Ukraina ir susitikti su šalies vadovais.

Jų kelionė į Ukrainos sostinę buvo pirmasis užsienio šalių lyderių vizitas nuo vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos.

„Turime suintensyvinti [ginklų] tiekimą ir įtraukti kuo daugiau šalių“, – paragino P. Fiala ir pridūrė, kad Ukrainai visų pirma reikalingos prieštankinės ir priešlėktuvinės raketos.

„Tai reikia daryti greitai, nes po dviejų savaičių gali būti per vėlu. Tai turi būti padaryta per kelias dienas“, – pabrėžė čekų premjeras.

Jo Vyriausybė trečiadienį patvirtino daugiau kaip 28 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai. Anksčiau Praha perdavė savo sąjungininkei šaudmenų, šaunamųjų ginklų ir priešlėktuvinių raketų už maždaug 30 mln. eurų.

Atmesdamas siūlymą įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos, P. Fiala pareiškė, kad Ukraina gali „susikurti savąją, jei turės pakankamai technologijų“.

Pasak jo, NATO narės Čekija, Lenkija ir Slovėnija ir toliau spaus ES „atverti duris“ Kyjivui.

P. Fiala pranešė, kad per derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu premjerai aptarė galimybę įsteigti ES ambasadą Kyjive, iš kur išvyko dauguma Vakarų valstybių pasiuntinių.

ES ir NATO taip pat galėtų suburti šalių koaliciją, suteikiančią prieglobstį rusų dezertyrams, nenorintiems kariauti Ukrainoje, nurodė Čekijos premjeras. Atitinkami siūlymai bus pateikti per kitą savaitę vyksiančius ES ir NATO viršūnių sutikimus.

Atnaujinta 17.49

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis sekmadienį vaizdo ryšiu kreipsis į Izraelio parlamentą, žydų valstybei bandant laviruoti tarp Kyjivo ir Maskvos.

„Man ir Knesetui bus garbė išklausyti prezidento Zelenskio kreipimąsi šiuo sunkiu Ukrainos žmonėms metu“, – sakė Izraelio parlamento pirmininkas Mickey Levy.

V. Zelenskis kalbės neeilinėje Kneseto sesijoje sekmadienį 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Izraelis kol kas laikosi atsargios pozicijos dėl vasario 24 dieną Maskvos pradėto karo Ukrainoje. Jis nenori nuvilti savo artimo sąjungininko Vašingtono ir siekia išlaikyti bendradarbiavimą saugumo srityje su Rusija, pasiuntusia daug karių į Izraelio šiaurinę kaimynę Siriją.

Be to, Izraelis glaudžiai derina veiksmus su Rusija, kai rengia antskrydžius prieš iraniečių taikinius Sirijoje.

Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennetas bando tarpininkauti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir V. Zelenskio derybų metu.

Pirmadienį N. Bennettas telefonu kalbėjosi su abiem lyderiais. Anksčiau šį mėnesį jis skrido į Maskvą susitikti su V. Putinu.

Trečiadienį V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į JAV Kongresą. Anksčiau jis taip pat pasakė kalbas Europos Parlamentui ir Jungtinės Karalystės bei Kanados įstatymų leidėjams.

Atnaujinta 17.46

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko savo „Telegram“ kanale pasidalino mintimis apie situaciją mieste ir ko tikėtis artimiausiu metu šalies sostinėje.

„Draugai! Mieli Kyjivo gyventojai! Kyjivas toliau ginasi ir patenka į priešo puolimą. Ryte, kaip žinia, raketa pataikė į daugiaaukštį namą Ševčenkovskio rajone. Gelbėtojai jau išardė nuolaužas apgadintuose viršutiniuose namo aukštuose. Ačiū Dievui, aukų nėra. Du nukentėjusieji paguldyti į ligoninę. 37 gyventojai buvo evakuoti. Dar kartą raginu Kyjivo gyventojus neignoruoti pavojaus signalų“, – kalbėjo V. Klyčko.

Jis taip pat paragino miesto gyventojus iki ketvirtadienio ryto laikytis komendanto valandos taisyklių.

Atnaujinta 17.41

Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova pareiškė, kad Chersono regionas yra ant humanitarinės katastrofos slenksčio.

Tai teigiama jos „Telegram“ kanalo žinutėje.

„Dėl laikinos okupacijos regiono gyvenvietėse, ypač mažose, žmonėms kritiškai trūksta vaistų, o kartais ir maisto. Iš kitų Ukrainos regionų dėl agresyvių Rusijos pajėgų veiksmų ir apšaudymo neįmanoma pristatyti jokių prekių“, – pabrėžė kontrolierė.

Be to, regione taip pat yra problemų su elektros, dujų ir vandens tiekimu.

Atnaujinta 17.38

Tarptautinis teisingumo teismas nurodė, kad Rusija turi sustabdyti karą Ukrainoje.

Atnaujinta 17.34

Rusijos pajėgoms apšaudžius evakuacijos koloną netoli Zaporižios, buvo sužeisti 5 žmonės, vieno vaiko būklė sunki.

Vaikas operuojamas. Dėl apšaudymo taip pat kilo gaisras netoli greitkelio.

Atnaujinta 17.30

NATO generalinis sekretorius Jensas Soltenbergas, atsižvelgdamas į Rusijos karo veiksmus Ukrainoje, pasiūlė ilgalaikį aljanso sustiprinimą Rytų Europoje, taip greičiausiai pažeisdamas saugumo susitarimus su Rusija, trečiadienį naujienų agentūrai DPA sakė keli diplomatai.

Nepateikdami išsamesnės informacijos apie įslaptintą pasiūlymą, diplomatai pažymėjo, kad Rusija negali tikėtis, jog NATO laikysis ankstesnių susitarimų, nes įsiveržimas į Ukrainą visiškai pakeitė saugumo padėtį Europoje.

NATO ir Rusijos steigiamajame akte, dėl kurio susitarė abi pusės, NATO, be kita ko, įsipareigoja susilaikyti nuo nuolatinio „didelių kovinių pajėgų“ dislokavimo rytinėse aljanso teritorijose.

Į susitarimą taip pat įtrauktas NATO patvirtinimas nedislokuoti branduolinių ginklų naujų aljanso narių teritorijose. Diplomatai teigė, kad tai kol kas nesikeis.

J. Stoltenbergas pateikė pasiūlymą specialiame 30 NATO gynybos ministrų posėdyje Briuselyje, kuriame buvo aptariami karinio sustiprinimo aljanso Rytų Europos narėse klausimai.

Aljanso valstybės narės Rytų Europoje Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija dėl savo geografinio artumo su Rusija reikalauja stipresnio NATO atsako.

J. Stoltenbergo pasiūlymai turi būti atidžiai apsvarstyti, siekiant išsiaiškinti, ar „tokio masto veiksmai iš tikrųjų yra būtini“, po susitikimo sakė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.

NATO gynybos ministrai taip pat aptarė tolesnius aljanso veiksmus konflikto metu po to, kai raketų smūgis Ukrainoje netoli Lenkijos sienų sukėlė tolesnio konflikto eskalavimo grėsmę.

Prieš prasidedant susitikimui NATO būstinėje protestuotojai ragino NATO įsikišti į Rusijos karą Ukrainoje. Jie mojavo mėlynai geltonomis Ukrainos vėliavomis ir skandavo šūkius „Apsaugokite Ukrainos dangų“ ir „Oro gynyba Ukrainai“.

Nenorėdamos rizikuoti tiesiogine karine konfrontacija su branduolinį ginklą turinčia Rusija, JAV ir kitos NATO valstybės ne kartą atmetė raginimus aljansui įvesti Ukrainoje neskraidymo zoną.

„Mūsų įsipareigojimas pagal 5 straipsnį yra geležinis ir galite tikėtis, kad mes jo laikysimės“, – sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, turėdamas omenyje kolektyvinės gynybos įsipareigojimą, numatytą NATO steigimo sutartyje.

Tačiau Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas pakartojo savo šalies reikalavimą įvesti neskraidymo zoną, sakydamas, kad Rusija gali toliau eskaluoti situaciją.

„Manau, kad jis nepasiekė savo tikslų Ukrainoje – ir dabar turi sukurti didesnę problemą, jis turi eiti toliau“, – susitikimo kuluaruose sakė K. Laanetas.

Jis pridūrė, kad ši Rusijos eskalacija „gali įvykti Baltijos šalyse“ arba kur nors kitur.

K. Laanetas paragino NATO daryti daugiau, kad apsaugotų Ukrainą nuo Rusijos karinio puolimo, sakydamas: „Ukraina šiandien yra fronto linija, sauganti mūsų demokratines vertybes.“

Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Tony Blairas kritikavo aljanso daugkartinius patikinimus, kad NATO nereaguos jėga į Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus Ukrainoje.

„Pašalinti abejones jo galvoje – keista taktika“, – rašė T. Blairas apybraižoje, paskelbtoje jo analitinio centro (Tony Blair Institute for Global Change) interneto svetainėje.

Atnaujinta 17.19

Gaisras Charkive:

Atnaujinta 17.11

JAV Vyriausybė įspėjo Rusiją dėl cheminio ar biologinio ginklo panaudojimo Ukrainoje. Tai turėtų Maskvai „padarinių“, įspėjo JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Sullivanas trečiadienį per pokalbį su Rusijos saugumo tarybos vadovu Nikolajumi Patruševu.

Anot Baltųjų rūmų, J. Sullivanas pabrėžė, kad JAV toliau rems Ukrainą, kad yra pasirengusios imtis tolesnių baudžiamųjų priemonių, taip pat stiprinti Rytų Europos NATO šalių gynybą.

Jei Rusija „rimtai“ suinteresuota diplomatiniu sprendimu, turi liautis „bombarduoti Ukrainos miestus ir kaimus“, sakė J. Sullivanas.

Maskva savo ruožtu pranešė, kad Rusija primygtinai paragino Jungtines Valstijas nutraukti savo ginklų tiekimą Ukrainai. Vašingtonas esą turi liautis remti „neonacius“ ir „teroristus“ Kyjive. Esą turi liautis ir parama užsienio kovotojams atvykti į Ukrainą. Tokie žingsniai tik eskaluoja padėtį, per pokalbį su J. Sullivanu pažymėjo N. Patruševas, kurį cituoja agentūra TASS.

Atnaujinta 17.09

Šveicarija išplėtė sankcijas Rusijai dėl įsiveržimo į Ukrainą.

„Dar 197 žmonėms dabar bus taikomos finansinės sankcijos ir įvažiavimo apribojimai. Tarp jų – oligarchai ir žinomi verslininkai. Dar 9 įmonėms taip pat taikomos finansinės sankcijos“, – nurodė Šveicarijos Vyriausybė.

Atnaujinta 17.07

Pasak trijų derybose dalyvaujančių asmenų, Ukraina ir Rusija padarė didelę pažangą įgyvendindamos preliminarų 15 punktų taikos planą, įskaitant paliaubas ir Rusijos pasitraukimą, jei Kijevas paskelbs neutralumą ir priims savo ginkluotųjų pajėgų apribojimus, praneša „Financial Times“.

Siūlomas susitarimas, kurį pirmadienį pirmą kartą visapusiškai aptarė Ukrainos ir Rusijos derybininkai, reikštų, kad Kyjivas atsisakytų ambicijų prisijungti prie NATO ir pažadėtų nepriimti užsienio karinių bazių ar ginkluotės, mainais į apsaugą nuo sąjungininkų, tokių kaip JAV, JK ir Turkijos suteikiama parama.

„Dabar nėra veiksmingos Europos saugumo sistemos, kurią moderuotų NATO. Kai tik Europoje prasidėjo rimtas karas, NATO greitai pasitraukė“, – sakė V. Zelenskio komandos narys Mychailo Podoliakas.

„Siūlome „Ukrainos saugumo garantijų modelį“, kuris reiškia neatidėliotiną ir teisiškai patikrintą daugelio šalių garantų dalyvavimą konflikte Ukrainos pusėje, jei kas nors vėl kėsinsis į jos teritorinį vientisumą“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 17.03

Prie Mykolajivo Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos sraigtasparnį.

Atnaujinta 17.00

JAV ir NATO sąjungininkės aprūpino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas oro gynybos sistemomis, kurios apsaugos Ukrainos dangų nuo Rusijos sparnuotųjų raketų, skelbia CNN, remdamasi aukšto rango JAV pareigūnu.

Pranešama, kad Ukrainai bus skirtos sovietmečiu pasigamintos priešlėktuvines raketų sistemas: „Osa“ (pagal NATO klasifikaciją – SA-8), S-300 sistemas (SA-10, SA-12) ir nešiojamas oro gynybos sistemas „Strela-3“ (SA-14).

Šios sistemos turi didesnį atstumą nei „Stinger“ raketos, todėl jos gali numušti priešo sparnuotąsias raketas.

Atnaujinta 16.52

Dėl didelių Rusijos ginkluotųjų pajėgų Pskovo specialiųjų pajėgų brigados nuostolių Charkivo kryptimi brigados vadas pulkininkas atsisakė vykdyti įsakymą tęsti operaciją ir konfliktavo su Rusijos karinių pajėgų vadovybe. Šiuo metu jis nušalintas nuo pareigų.

Tai pranešė Gynybos reformų centro vadovas, tarpžinybinės kovos su hibridinėmis grėsmėmis platformos, veikiančios Ukrainos ir NATO bendradarbiavimo rėmuose, koordinatorius Oleksandras Daniliukas, remdamasis Ukrainos žvalgybos duomenimis.

„Ukrainos žvalgybos duomenimis, antroje atskiroje RF ginkluotųjų pajėgų specialiųjų pajėgų brigadoje (Pskove) dėl kovų Charkivo kryptimi žuvo daugiau nei 30 žmonių, 26 buvo sužeisti, daugiau nei 50 dingo be žinios, o 7 pasidavė“, – sakė jis.

Atnaujinta 16.48

Rusija primygtinai paragino Jungtines Valstijas nutraukti savo ginklų tiekimą Ukrainai. Vašingtonas turi liautis remti „neonacius“ ir „teroristus“ Kyjive, per pokalbį su JAV prezidento Joe Bideno patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake‘u Sullivanu sakė Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas, kurį cituoja agentūra TASS.

Esą turi būti sustabdytas ir užsienio kovotojų atvykimas į Ukrainą. Tokie žingsniai tik „eskaluoja padėtį“, pažymėjo N. Patruševas.

Atnaujinta 16.41

Rusijos kariai prie Zaporižios apšaudė iš Mariupolio į šį miestą judėjusią automobilių koloną. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, praneša kanalas „Ukraina 24“.

Atnaujinta 16.30

Ukraina paėmė į nelaisvę apie 1000 rusų karių, jie duoda parodymus, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per vaizdo susitikimą su Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroru Karimu Khanu, praneša „Ukrinform“.

„Visi supranta, kas vyksta. Yra žmonių, iki 1000 kalinių; yra vaizdo įrodymų, viskas, ką jie papasakojo be jokio jiems daromo spaudimo“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad visi kariai, suteikę Ukrainai kančių ir atėmę žmonių gyvybes, turi būti patraukti atsakomybėn.

„Norėčiau padėkoti už pokalbį. Mums svarbu, vykstant karui, Rusijos agresijai prieš mūsų šalį, pirmiausia prieš mūsų žmones, kad jūs taip operatyviai, taip profesionaliai sureagavote“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Atnaujinta 16.27

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas skeptiškai vertina Kremliaus vadovo Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo perspektyvas. Toks pokalbis neturi būti savitikslis dalykas, sakė S. Lavrovas trečiadienį Maskvoje po susitikimo su kolega iš Turkijos Mevlütu Cavosoglu. Jis esą galimas tik tuomet, jei reikės pasirašyti konkrečius susitarimus tarp Rusijos ir Ukrainos. V. Zelenskis ne kartą siūlė V. Putinui susitikti.

M. Cavosoglu pabrėžė Turkijos pasirengimą suorganizuoti tokį viršūnių susitikimą. Jis dar kartą pareikalavo ilgalaikių paliaubų. „Kraujo liejimas ir ašaros“ turi būti sustabdytos. „Karai neturi nugalėtojų, o taika neturi pralaimėtojų“, – pažymėjo Turkijos ministras. Turkija esą toliau siekia dialogo. M. Cavosoglu sakė, kad Ankara palaiko gerus santykius ir su Kyjivu, ir su Maskva. Ketvirtadienį jis Ukrainoje ketina susitikti su kolega Dmytru Kuleba.

Atnaujinta 16.25

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad jo karinė kampanija prieš Ukrainą vyksta sėkmingai ir kad jis neleis kaimyninei šaliai tapti „tramplynu“, kurį būtų galima naudoti „keliant grėsmę Rusijai“.

Atnaujinta 16.20

Per pastarąją parą asmenų, pasitraukusių iš Ukrainos, skaičius išaugo daugiau nei 90 000, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo karas, iš šalies pabėgo 3 063 095 ukrainiečiai, t. y. 93 495 žmonės nuo antradienio.

JT Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) pridūrė, kad taip pat pabėgo 162 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

IOM vertinimu, milijonai žmonių vis dar yra įstrigę šalyje arba yra perkelti Ukrainos viduje, ir įspėjo, kad net ir be jų „dar milijonai žmonių gali nukentėti, jei karas nesibaigs“.

Iš pradžių UNHCR skaičiavo, kad pasitraukti galėtų iki keturių milijonų žmonių, tačiau praėjusią savaitę pripažino, kad šis skaičius gali dar padidėti.

Prieš konfliktą Ukrainos Vyriausybės kontroliuojamuose regionuose, neskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų regionų rytuose, gyveno 37 mln. gyventojų.

Daugiausia pabėgėlių yra moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.

JT vaikų fondas UNICEF teigė, kad maždaug pusę pabėgėlių sudaro vaikai.

Atnaujinta 16.16

Ukrainos neįstojimas į NATO neturėtų būti vertinamas kaip nuolaida Rusijai.

Tai pareiškė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas, praneša „Voice of America“.

„Nemanau, kad tai nuolaida“, – kalbėjo A. Blinkenas.

„Mano nuomone, tai tik tikrosios padėties atspindys, t. y. tai, kad dar prieš Rusijos agresiją Ukraina kitą dieną nesiruošė stoti į NATO“, – aiškino valstybės sekretorius.

Atnaujinta 16.14

Vokietijos Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas pareiškė, kad Berlynas prieštarauja NATO taikos palaikymo misijos siuntimui į Ukrainą.

Apie tai praneša leidinys „il Fatto Quotidiano“. Anot Vyriausybės atstovo, tai yra „raudona linija Vokietijai“.

„Jokie NATO kariškiai ar personalas neturėtų keliauti į Ukrainos teritoriją. Turime aiškią raudoną liniją šiuo klausimu“, – sakė S. Hebestraitas, atsakydamas į klausimą apie Lenkijos pasiūlytą NATO taikos palaikymo misiją.

Atnaujinta 16.09

Ukrainos gynybos ministerijos vadovo patarėjas Markijanas Lubkivskis patvirtino, kad Rusijos pajėgos neatsisakė ketinimo bandyti atakuoti Kyjivą. Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos veiksmingai atgraso priešą. Apie tai jis pranešė nacionalinio teletono eteryje.

„Agresorius bando dar labiau priartėti prie Kyjivo iš šiaurės rytų krypties. Ukrainos kariuomenė čia puikiai ginasi ir vykdo kontrpuolimą“, – sakė jis.

Dabar rusai susiduria su logistikos problemomis ir žema morale. M. Lubkivskis pridūrė, kad šie du veiksniai yra esminiai derybose su Rusija.

„Rusijos Federacija bando įtraukti visus, kuriems negaila įsiveržimo į Ukrainą. Akivaizdu, kad jie nėra pasiruošę mirti, bet jų laukia toks pat likimas, koks ištiko 13 800 jų pirmtakų“, – sakė M. Lubkivskis.

Atnaujinta 16.00

Ukrainos prezidentas paskelbė apie šalies įstojimą į Europos energetikos sąjungą.

„Ukraina tapo Europos Energetikos sąjungos nare. Ukrainos ir ES energetikos sistemų suvienijimas baigtas. Dabar Ukrainos elektra teka į Europą ir atvirkščiai“, – paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Twitter“ paskyroje.

🇺🇦 has become a member of 🇪🇺 Energy Union. The unification of 🇺🇦 & 🇪🇺 energy systems has been completed. Now 🇺🇦 electricity flows in 🇪🇺 & vice versa. Grateful to 🇪🇺 members, personally to @vonderleyen, @KadriSimson & everyone, thanks to whom we now have a single energy system!

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 16, 2022

Atnaujinta 15.57

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai trečiadienio rytą sugrįžo į Lenkiją iš Kyjivo, kur buvo nuvykę pademonstruoti solidarumo su Ukraina.

Tai buvo pirmas užsienio šalių lyderių vizitas Ukrainos sostinėje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

„Lenkijos, Slovėnijos ir Čekijos delegacijos saugiai sugrįžo iš Kyjivo į Lenkiją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Lenkijos Vyriausybės atstovas Piotras Muelleris.

Lenkijos visuomeninis transliuotojas parodė, kaip automobilių kolona išvažiuoja iš netoli Ukrainos sienos esančio Peremislio stoties, kur lyderiai atvyko traukiniu.

Sugrįžę į Lenkiją ES premjerai kalbėjosi telefonu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles`iu Micheliu, paskelbė atstovas kitame pranešime.

„Mums reikia imtis ribojančių priemonių, reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą“, – sakė R. Muelleris.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, Čekijos premjeras Petras Fiala ir Slovėnijos vyriausybės vadovas Janezas Janša antradienio vakarą Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.

Prie jų prisijungė Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis, paragino Ukrainoje pradėti NATO taikos palaikymo misiją Ukrainoje, kurią „saugotų ginkluotosios pajėgos“.

„Tai negali būti neginkluota misija. Ji turi siekti teikti humanitarinę ir taikią pagalbą Ukrainai“, – J. Kaczynskį citavo Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Atnaujinta 15.55

Rusijos kariai naudojasi Donecko metalurgijos gamykla, kad degintų žuvusių karių kūnus ir paslėptų tikrąjį žuvusiųjų skaičių tarp savo pajėgų, skelbia Ukrainos gynybos žvalgyba.

Atnaujinta 15.47

Tūkstančiai žmonių žygiavo pagrindine Rusijos okupacinės kariuomenės užgrobto Berdiansko miesto gatve, laikydami didelę Ukrainos vėliavą.

Atitinkamas vaizdo įrašas iš Berdiansko buvo paskelbtas „YouTube“ kanale, praneša „Ukrinform“.

Vaizdo įraše matoma, kaip tūkstančiai žmonių žygiuoja pagrindine miesto gatve ir skanduoja „Berdianskas yra Ukraina“, „Ukraina aukščiau už viską“, „Šlovė Ukrainai!“, „Mirtis priešams“.

Atnaujinta 15.44

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną žuvo 726 civiliai. Tarp jų yra 42 vaikai ir jaunuoliai, trečiadienį Ženevoje pranešė biuras. Biuras taip pat teigė turintis patikrintos informacijos apie 1 174 sužeistuosius.

JT žmogaus teisių vyriausioji komisarė Michellė Bachelet visad pabrėžia, kad tikrieji skaičiai neabejotinai yra didesni. Darbuotojams esą neretai reikia kelių dienų, kad patikrintų aukų skaičių. Biuras pateikia tik tuos duomenis apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, kuriuos pats nepriklausomai patikrino.

Atnaujinta 15.42

Ukrainos saugumo tarnyba teigia, kad Čečėnijos vadas Ramzanas Kadyrovas nebuvo atvykęs į Ukrainą.

Atnaujinta 15.31

Kreipdamasis į JAV Kongresą Zelenskis ragino sukurti naują saugumo formatą Europoje

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į JAV Kongresą ir sakė, kad Ukrainai reikia naujo tarptautinio formato, kuris padėtų užtikrinti Europos saugumą.

Atnaujinta 15.00

Europos Tarybos ministrų komitetas priėmė oficialų sprendimą, kad Rusija yra šalinama iš šios organizacijos. Antradienį Maskva pranešė pati pradedanti pasitraukimo iš ET procedūrą.

Šveicarija griežtina sankcijas Rusijai ir Baltarusijai

Šveicarija griežtina savo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Kelionių ribojimai ir finansinės sankcijos bus taikomos dar 197 asmenims ir devynioms organizacijoms iš Rusijos, paskelbė Ekonomikos ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

Sankcijų sąrašas visiškai atitiks ES sankcijų sąrašą. Be to, bus griežtinamos priemonės Baltarusijai. Pavyzdžiui, bus draudžiama eksportuoti prekes, kurios gali būti naudojamos ir kariniams, ir civiliniams tikslams, nepriklausomai nuo jų galutinės paskirties.

Bus griežtinami ir importo draudimai bei finansinės sankcijos Baltarusijai.

Atnaujinta 14.41

Rusijos pajėgos buvo pagrobusios Ukrainos Skadovsko miesto merą Oleksandrą Jakovlevą ir jo pavaduotoją Jurijų Paliuką. Netrukus O. Jakovlevas išplatino naują vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad jį paleido, ir padėkojo visiems susirūpinimą reiškusiems žmonėms.

Atnaujinta 14.19

Ukrainai siunčiamos oro gynybos sistemos

Neįvardintos valstybės perduoda Ukrainai žemė-oras raketų sistemas, kurias ji galės naudoti oro erdvės gynybai, CNN sakė neįvardintas JAV gynybos pareigūnas.

Anot jo, be anksčiau skelbtų raketų, Ukrainai perduodama sovietų gamybos SA-8, SA-10, SA-12 ir SA-14 raketų sistemų. Jos gali pasiekti taikinius, esančius aukščiau, nei tai gali padaryti „Stinger“ raketos, todėl šios sistemos gali numušti Rusijos sparnuotąsias raketas.

Anot CNN šaltinio, raketų sistemas perduoda NATO partneriai.

Atnaujinta 13.48

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau pabėgo daugiau kaip 1,89 mln. žmonių, Lenkijos sienos apsaugos tarnybą cituoja BBC.
Pasak Varšuvos universiteto mokslo prorektoriaus Maciejaus Duszczyko, iš jų apie pusė milijono jau galimai išvyko iš Lenkijos į kitas šalis.

Lenkų pasieniečiai tviteryje pranešė, kad vien antradienį sieną kirto 66 600 žmonių. Šis skaičius yra 7 proc. mažesnis nei pirmadienį. Tuo metu iki trečiadienio 6 val. ryto į šalį jau buvo atvykę 13 600 žmonių.

Daugelis pabėgėlių toliau pajudėjo didelių šalies miestų link, įskaitant Varšuvą, Krokuvą ir Vroclavą. Vietos pareigūnai jau praneša patiriantys sunkumų tvarkydamiesi su žmonių srautais.

Lenkijos mokyklų duris pravėrė apie 54 tūkst. vaikų iš Ukrainos. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pranešė šalies nacionalinio švietimo ir mokslo ministras Przemysławas Czarnekas.

Atnaujinta 13.35

Ukrainos kariuomenė skelbia netoli Černihivo numušusi Rusijos naikintuvą „Su-34“.

Rusijos raketa pataikė į televizijos bokštą Vinycioje vidurio Ukrainoje, mieste sutrikdytos televizijos transliacijos, apie nukentėjusius žmones nepranešama.

Atnaujinta 13.19

Trečiadienį paskelbtame įraše V. Zelenskis pranešė, kad nuo šiol, kiekvieną rytą 9 val. Ukrainoje bus skelbiama tylos minutė, skirta pagerbti žuvusiuosius per Rusijos agresiją.

Jis taip pat informavo, kad Ukrainoje jau dirba Tarptautinio Baudžiamojo Teismo komanda, kuri renka įrodymus dėl įtariamų Rusijos karo nusikaltimų. Ukrainos prezidento teigimu, daugiausiai Rusijos ugnies tenka Ukrainos rytiniams regionams, kur ir gyvena daugiausiai rusakalbių.

V. Zelenskis Rusiją taip pat pavadino teroristine valstybe ir paragino Ukrainos gyventojus neskelbti įrašų, kuriuose matyti Ukrainos oro gynybos sistemų veikimas.

Atnaujinta 13.15

Rusijos pajėgos pagrobė Ukrainos Skadovsko miesto merą Oleksandrą Jakovlevą ir jo pavaduotoją Jurijų Paliuką, pranešė šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Jis paragino užsienio valstybes ir tarptautines organizacijas spausti Rusiją nutraukti Ukrainos pareigūnų pagrobimus.

Skadovsko gyventojai surengė protestą, kuriame skandavo, kad miestas yra Ukrainos dalis. Rusijos kariai atidengė ugnį, kol kas apie sužeistuosius informacijos nėra.

Russian invaders continue to abduct democratically elected local leaders in Ukraine. Mayor of Skadovsk Oleksandr Yakovlyev and his deputy Yurii Palyukh abducted today. States & international organizations must demand Russia to immediately release all abducted Ukrainian officials! pic.twitter.com/bmaAuurx9h

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 16, 2022

Atnaujinta 13.07

Trečiadienį išplatintame vaizdo įraše V. Zelenskis pažadėjo, kad Ukraina nesudės ginklų bei nepasiduos bei pasiūlė vietoje to Rusijos kariams sudėti ginklus. Taip jis reagavo į melagingą „Ukraina-24“ televizijoje, į kurią buvo įsilaužta, paskelbtą informaciją, kad neva V. Zelenskis liepė ukrainiečiams pasiduoti.

Ukrainos nacionalinis transliuotojas „Suspilne“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, užfiksuota Rusijos pajėgų Černihive nušautų 10 civilių kūnai, kai žmonės būriavosi eilėje įsigyti duonos.

Atnaujinta 12.44

Kremlius sako, kad Švedija ir Austrija galėtų būti Ukrainos neutralumo pavyzdžiai

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad galimybė Ukrainai tapti neutralia valstybe, kurios statusas būtų panašus kaip Švedijos ir Austrijos, yra aptariama derybose su Kyjivu ir būtų „kompromisas“.

„Tai yra variantas, apie kurį dabar diskutuojama ir kurį galima laikyti kompromisu“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Vienas iš Ukrainos delegacijos derybininkų M. Podoliakas sakė, kad Ukraina dabar yra tiesioginiame kare su Rusija, todėl šaliai gali būti sukurtas tik unikalus „Ukrainietiškas modelis“, o ne sekama Švedijos ar Austrijos pavyzdžiu. Anot M. Podoliako, saugumo garantijos Ukrainai turi būti patvirtintos teisiškai.

Atnaujinta 12.11

Stoltenbergas: NATO rėmė ir rems Ukrainą

Trečiadienį NATO generalinis sekretorius Aljanso būstinėje susirinkusiems valstybių atstovams sakė, kad „pasaulis smerkia beprasmį karą“, kurį Maskva pradėjo prieš Ukrainą.

„NATO sąjungininkai ir partneriai įveda beprecedentes sankcijas Rusijai, mūsų parama Ukrainai yra vieninga“, – sakė Aljanso vadovas.

Anot jo, NATO „ilgus metus treniravo dešimtis tūkstančių Ukrainos karių ir teikė didelius kiekius kritinės įrangos, kad Ukraina išlaikytų savigynos teisę“.

Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad dabar sąjungininkai dar padidino paramą „drąsiems Ukrainos žmonėms, Vyriausybei ir kariuomenei“.

Atnaujinta 11.59

Nuo karo pradžios prieš beveik tris savaites visoje Ukrainoje susituokė 10 683 poros, pranešė Kyjivo teisingumo ministerija. Karas šalyje, anot jų, tęsiasi, bet gyvenimas nesustoja.

Ministerija atskleidžia, kad nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šalyje gimė 10 767 vaikai.

„Mūsų darbuotojai ir toliau dirba jums net karo sąlygomis!“ – rašoma vėlų antradienio vakarą paskelbtame ministerijos pranešime ukrainiečiams.

Atnaujinta 11.29

Buvęs JK žvalgybos vadovas: tik Xi Jinpingas gali paveikti Putiną

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas yra kone vienintelis, kuris gali perkalbėti Vladimirą Putiną, teigia buvęs Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos (MI6) tarnybos vadovas seras Alexas Youngeris.

„Iš visų žmonių pasaulyje, kurie gali daryti įtaką Vladimirui Putinui, sėdinčiam savo bunkeryje ir apsėstam didybės siekio atkurti Rusijos imperiją, (...) iš visų žmonių, kurie gali jį paprotinti, tai Xi (Jinpingas)“, – sakė A. Youngeris, kurį cituoja „Sky News“.

Anot jo, V. Putinui reikia Xi Jinpingo, o Pekino vadovas jaučia, kad turi prisitaikyti prie Maskvos veiksmų dėl naujos valstybių sąjungos, bet esą Kinijos prezidentą neramina dabartiniai įvykiai.

„Putinas neturi atgalinės pavaros. Jis lošia“, – sakė A. Youngeris. Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos tarnybos vadovas prognozuoja, kad Kremliaus šeimininkas sieks šį karą pateikti kaip savo pergalę ir užsitikrinti tam tikrų laimėjimų.

Atnaujinta 11.15

Rusija nepraneša Ukrainai, kur laiko karo belaisvius

Ukrainoje rengiama nauja normatyvinė teisinė bazė, leisianti sukurti atitinkančią realijas darbo su karo belaisviais rusais, kurių skaičius vis didėja, sistemą.

Kaip pranešė trečiadienį naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pareiškė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk, vadovaujanti vyriausybės įsteigtam koordinaciniam elgesio su karo belaisviais štabui.

„Nesame taip pasiruošę, kaip norėtųsi, bet mes viską greitai sutvarkysime. Rusija tyli ir neteikia informacijos, kur yra į nelaisvę paimti mūsų kariškiai. O mes leidome Raudonajam Kryžiui susitikti su karo belaisviais rusais. Iš jų imami interviu, su jais elgiamasi normaliai, kaip reikalauja Ženevos konvencijos. Rusija, be abejo, pažeidžia šias normas“, – pažymėjo I. Vereščuk.

Kaip informavo vicepremjerė, karo belaisviai rusai laikomi normaliomis sąlygomis specialiose kamerose. Didžiausią nuostabą jai kelia tai, kad tarp šių „karių profesionalų“ yra daug 2002–2003 metais gimusių jaunuolių.

„Noriu kreiptis į Rusijos motinas. Jūs manote, kad jūsų vaikai dalyvauja pratybose, kurios netrukus baigsis. Iš tikrųjų jie yra mūsų nelaisvėje. Ir tai ne karininkai – tai jauni būtinosios tarnybos kareiviai. Ir tai – taip pat nusikaltimas. Negalima siųsti vaikų į tikrą pražūtį“, – sakė I. Vereščuk.

Atnaujinta 11.14

Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė Ukrainos pietuose esantį Zaporižios miestą, kur glaudžiasi tūkstančiai gyventojų, pabėgusių iš apgulto Mariupolio uostamiesčio, pranešė regiono pareigūnai.

„Zaporižioje pirmą kartą bombarduoti civiliniai objektai“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė regiono gubernatorius Oleksandras Staruchas.

„Raketos nukrito geležinkelio stoties „Zaporižia-2“ rajone“, – sakė jis ir nurodė, kad aukų nėra.

Zaporižia yra pirma saugi vieta iš Mariupolio bėgantiems žmonėms. Daug jų vėliau keliauja į šalies vakarus, į Lenkiją ar kitas kaimynines valstybes.

Atnaujinta 10.46

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį interviu RBK sakė, kad „yra vilties“ pasiekti kompromisą ukrainiečių ir rusų delegacijų derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos, esą Ukrainos prezidentas V. Zelenskis neseniai viešai išsakė „įdomių siūlymų“.

S. Lavrovas taip pat aiškino, esą NATO atsisakymas skelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos rodo, kad Aljanse „tebėra sveiko proto žmonių“. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro, Maskva yra pasirengusi įvairiai užtikrinti saugumą, išskyrus jei tai reikštų NATO plėtimą į Rytus.

S. Lavrovas sakė, kad „karinė operacija“ yra susijusi ne tiek su Ukraina, kiek su platesne pasaulio santvarka. „Bideno valdomos JAV pavergė Europą ir dabartinė krizė yra epochinis įvykis, nulemsiantis pasaulio tvarką“, – kalbėjo Rusijos ministras.

Ukrainos generalinis štabas praneša turintis informacijos, kad Rusija ketina į Ukrainą siųsti veikti paskutinių kursų kadetus.

Atnaujinta 10.08

JK gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos pajėgos sunkiai susitvarko su Ukrainos reljefo keliamomis problemomis, yra priverstos apsiriboti kelių tinklo naudojimu ir nenoriai leidžiasi į manevrus bekelėse, todėl sunaikindama tiltus Ukrainos kariuomenė sulėtino Rusijos veržimąsi.

Rusijos pajėgoms nepavyksta įgauti pranašumo ore, todėl jų manevro galimybės yra dar labiau apribotos. Ukrainos kariuomenė puikiai išnaudoja šiuos Rusijos pajėgų trūkumus ir problemas ir sunaikina daug rusų pajėgumų, nurodo JK gynybos ministerija.

Ukrainos kariuomenė praneša trečiadienį numušusi dar du Rusijos „Su-30SM“ naikintuvus Ukrainos pietuose.

Atnaujinta 10.05

Rusijos invazija pražudė mažiausiai 103 vaikus Ukrainoje, pranešė šalies generalinė prokurorė.

Atnaujinta 09.56

Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas teigia, kad šalies ginkluotosios pajėgos vykdo kontratakas prieš Rusijos karių pozicijas, vis daugiau Rusijos žurnalistų išeina iš darbo propagandą transliuojančiose Rusijos žiniasklaidos priemonėse, o Rusija ieško sąjungininkų, kurie būtų pasiruošę siųsti karius kautis Maskvos pusėje.

What's going on right now. 1. Counteroffensive of the AFU in several operational areas. This radically changes the parties’ dispositions. 2. Russian journalists start quitting TV channels. 3. RF leaders are trying to find allies whose soldiers will be ready to die in 🇺🇦 fields.

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 16, 2022

Atnaujinta 09.34

Rusijos pajėgos intensyvina kovas Kyjivo priemiesčiuose, pirmiausia aplink Bučą šiaurės vakaruose ir kelią, vedantį į vakarus, Žytomyro link, trečiadienį sakė Kyjivo regiono vadovas Oleksijus Kuleba.

Pasak jo, rusų pajėgos bando atkirsti sostinę nuo transporto arterijų ir sunaikinti logistinius pajėgumus, planuodamos didelio masto ataką Kyjivui užimti.

12 miestelių aplink Kyjivą neturi vandens, o šeši – šilumos.

Rusija okupavo 80 km į šiaurę nuo Kyjivo esantį Ivankivą ir kontroliuoja aplinkinį regioną prie sienos su Baltarusija, sakė O. Kuleba.

Visame Kyjivo regione „vaikų darželiai, muziejai, cerkvės, gyvenamieji kvartalai ir inžinerijos infrastruktūra patiria nesibaigiantį apšaudymą“, sakė jis.

Atnaujinta 09.28

JK premjeras: Ukraina greitai netaps NATO nare

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas teigia antradienį kalbėjęs su Volodymyru Zelenskiu ir „suprantantis, ką jis sako apie NATO ir [Ukrainos] pozicijos realybę.“

„Visi visada sakė – ir tai aiškiai parodėme Putinui, – Ukraina jokiu būdu greitai netaps NATO nare“, – sakė B. Johnsonas, jį cituoja „Sky News“.

Atnaujinta 09.15

Antradienį iš Mariupolio į Zaporižią humanitariniu koridoriumi išvyko 3207 automobiliai su civiliais gyventojais, Zaporižios rajono vadovas teigia, kad buvo perkelta ir įkurdinta virš 3 tūkst. civilių, iš jų 772 yra vaikai.

Atnaujinta 08.25

Palydovinėse nuotraukose užfiksuoti aerodrome netoli Chersono Ukrainos pajėgų sunaikinti Rusijos kariniai sraigtasparniai.

15 March satellite imagery @planet of Kherson Airport appears to show a number of #Russia 🇷🇺helicopters destroyed or damaged following reported #Ukraine 🇺🇦 strike (46.67358° N, 32.50764° E) pic.twitter.com/x1vxjoeDtt

— Joseph Dempsey (@JosephHDempsey) March 15, 2022

Atnaujinta 08.01

Dėl Rusijos smūgių Kyjive sugriuvo 12 aukštų daugiabutis gyvenamasis namas. Preliminariais duomenimis, sužeisti mažiausiai 2 žmonės, dar 35 buvo evakuoti.

Atnaujinta 07.34

Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, Rusija per naktį į Kyjivą paleido mažiausiai 4 raketas.

Atnaujinta 07.20

Ukrainos generalinis štabas nurodo, kad antradienį šalies pajėgos numušė tris Rusijos karinius lėktuvus (du iš jų – naikintuvai Su-34), vieną sraigtasparnį, tris bepiločius lėktuvus ir dvi sparnuotąsias raketas.

Ukrainos pajėgos skelbia toliau atmušančios Rusijos atakas ir vykdančios kontratakas.

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Rusijos pajėgos dabar bando išlaikyti jau užimtas teritorijas ir gynybines pozicijas.

Atnaujinta 07.14

Rusų kariams toliau žūvant Ukrainoje, Rusija telkia pastiprinimą įvairiuose šalies regionuose, kad jį galėtų permesti kovoti į Ukrainą, rodo Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos duomenys. Anot ministerijos, Rusija bando sukaupti papildomų karių, nes „veikiausiai susiduria su sunkumais vykdydama puolamąsias operacijas“.

Pastiprinimo ieškoma net Rytų karinėje apygardoje, Ramiojo vandenyno flotilėje ir Armėnijoje, taip pat verbuojami samdiniai Sirijoje ir kitur.

„Rusija veikiausiai naudos šias pajėgas, kad išlaikytų užimtas teritorijas ir atlaisvintų kovinę jėgą, ta jėga atnaujintų įstrigusias kovines operacijas“, rašoma JK ministerijos vertinime, jį cituoja BBC.

Atnaujinta 06.52

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbs apie 800 mln. dolerių (729,3 mln. eurų) naują paramą Ukrainai saugumo srityje, pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas; pranešimą ketinama paskelbti netrukus po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į JAV Kongresą.

Po šio pranešimo, planuojamo 11 val. 45 min. vietos (17 val. 45 min. Lietuvos) laiku, „vien per pastarąją savaitę paskelbta bendra [pagalbos] suma sieks 1 mlrd. dolerių“, antradienį vėlai vakare sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.

V. Zelenskis savo virtualiame kreipimesi į Kongresą trečiadienį vėl prašys suteikti daugiau pagalbos, kai kuriems JAV įstatymų leidėjams spaudžiant Baltuosius rūmus laikytis griežtesnės pozicijos dėl Rusijos invazijos.

Atnaujinta 06.48

Charkive naktį vėl sulaukta raketų smūgio.

Atnaujinta 06.42

Ukraina praneša apie iš Rusijos karo laivų paleistas raketas

Apie vidurnaktį Rusijos karo laivai raketomis ir artilerija apšaudė Ukrainos jūros pakrantę netoli Tuzlos, į pietus nuo Odesos, trečiadienį sakė Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka.

„Jie paleido didžiulį kiekį šaudmenų iš didelio atstumo“, – parašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.

Pasak A. Heraščenkos, Rusija norėjo išbandyti Ukrainos pakrančių gynybos sistemą.

Jis teigė, kad nebuvo bandoma išlaipinti karių. Jis nepasakė, ar per apšaudymą kas nors nukentėjo.

Atnaujinta 04.12

Ukrainos vakaruose esančiame Lvivo mieste paryčiais gaudė apie pavojų pranešančios sirenos.

3am air raid siren in Lviv, western Ukraine. The last time sirens rang out was two nights ago when the Yaroviv base, just 15 miles from the Polish border, was targeted by 30 Russian cruise missiles.

— Imtiaz Tyab (@ImtiazTyab) March 16, 2022

Atnaujinta 03.13

Ukraina teigia antradienį atrėmusi dar vieną Charkivo puolimą. Pasak vietos administracijos atstovų, Rusijos pajėgos buvo priverstos atsitraukti toliau, nei kad buvo įsitvirtinusios prieš tai. Charkivas yra antras pagal dydį Ukrainos miestas netoli Rusijos sienos. Rusų pajėgos ne kartą bandė perimti jo kontrolę, tačiau iki šiol viskas baigėsi nesėkme.

Atnaujinta 03.08

Ukrainos pareigūnai teigia, kad Rusijos pajėgos Mariupolio ligoninėje įkaitais laiko apie 500 žmonių. Tarp jų maždaug 100 gydymo įstaigos darbuotojų ir pacientų. Likusieji esą yra aplinkinių namų gyventojai. Pasak pranešimų, ligoninės pastatas stipriai apgadintas po anksčiau čia vykusių apšaudymų, tačiau medikai nenutraukia darbo, pacientais rūpinasi rūsyje.

Atnaujinta 02.45

Rusijai ir Ukrainai tęsiant derybas dėl karo nutraukimo, prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienio naktį paviešino vaizdo įrašą, kuriame sako, kad pokalbiai tampa realistiškesni. Tačiau, jo teigimu, dar reikia laiko, kad būtų priimti sprendimai, atitinkantys Ukrainos interesus. Anksčiau Ukrainos derybininkai patvirtino, kad pokalbiai su Rusijos atstovais bus tęsiami trečiadienį.

Atnaujinta 02.08

Rusija pradėjo išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą. Apie šį sprendimą Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė didėjant spaudimui, kad Maskva būtų išmesta iš šios žmogaus teisių organizacijos dėl sukelto karo Ukrainoje. Europos Taryba įkurta 1949-ais metais, nuo to laiko iš organizacijos yra išstojusi vos viena valstybė – Graikija 1969 metais, kai jai kilo pašalinimo grėsmė dėl šalį valdžiusios chuntos veiksmų. Tačiau, atkūrusi demokratiją, Graikija į Europos Tarybą po keleto metų sugrįžo.

Slovakija pritarė, kad šalyje būtų dislokuota daugiau nei du tūkstančiai NATO karių. Jie sudarys dalį „sustiprinto priešakinio buvimo“ pajėgų, reaguojant į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. Anksčiau skelbta, kad Slovakijoje taip pat bus dislokuota gynybos sistema „Patriot“. Slovakija yra viena iš rytinių Europos šalių, į kurias atvyksta daug iš Ukrainos bėgančių žmonių. Ji jau priėmė apie 200 tūkstančių karo pabėgėlių.

Atnaujinta 01.15

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai traukiniu atvažiavo į Kyjivą ir tapo pirmaisiais užsienio lyderiais, apsilankiusiais Ukrainos sostinėje nuo Rusijos invazijos pradžios. Jie čia atvyko kaip Europos Sąjungos atstovai, susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei kitais šalies pareigūnais. Tarp atvykusiųjų Kyjive yra ir Lenkijos valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis, jis paragino tarptautinę bendruomenę pasiųsti į Ukrainą taikdarių misiją.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas kitą savaitę viešės Europoje. Kaip pranešė Baltieji Rūmai, jis dalyvaus NATO viršūnių susitikime, skirtame Rusijos sukeltam karui Ukrainoje aptarti.

#Ukraine In Kyiv, President @ZelenskyyUa met with the prime ministers of Poland, Czechia and Slovenia. This is an important gesture of solidarity and support from foreign leaders pic.twitter.com/H9Rzuv9TM3

— Hanna Liubakova (@HannaLiubakova) March 15, 2022

Amerika taip pat antradienį patvirtino naują paramos paketą Ukrainai. Šaliai bus skirta daugiau nei 13 milijardų dolerių.

Atnaujinta 00.42

Jungtinių Valstijų televizija „Fox News“ atskleidė, kad Ukrainoje per Rusijos pajėgų apšaudymą netoli Kyjivo žuvo ne vienas, o du jai dirbę žurnalistai. Patvirtinta, kad kartu su airių operatoriumi Pjeru Zakševskiu gyvybės neteko ir ukrainietė prodiuserė Oleksandra Kuvšynova.

Ukrainian journalist Oleksandra Kuvshynova and Fox News cameraman were killed by Russian artillery while reporting in Horenka (Kyiv Oblast). Fox News reporter Benjamin Hall was injured and has been hospitalized pic.twitter.com/cF5FD6bxmh

— Hromadske Int. (@Hromadske) March 15, 2022

Atnaujinta 00.00

Ukrainos pajėgos skelbia nukovusios dar vieną Rusijos generolą, 150-osios motorizuotosios šaulių divizijos vadą Olegą Mitiajevą. Rusija šios informacijos nepatvirtino.